Sekite 15min Google
Vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kada verta atkreipti dėmesį į magnį ir elektrolitus, kaip sau padėti sutraukus raumenį ir kokiais atvejais reikėtų kreiptis į gydytoją, rašoma „Eurovaistinės“ pranešime žiniasklaidai.
Mėšlungis nebūtinai signalizuoja apie magnio trūkumą
Anot vaistininkės, mėšlungį gali paskatinti įvairios priežastys, todėl vien pagal šį simptomą spręsti apie magnio trūkumą nereikėtų.
„Tai gali būti dehidratacija karštuoju metų laiku ar po fizinio krūvio, elektrolitų disbalansas, kai organizme pritrūksta kalio, magnio, natrio ir kalcio, pervargimas esant dideliam ir neįprastam krūviui raumenims ir daugelis kitų priežasčių, kaip pavyzdžiui, stresas, netinkama avalynė, lėtinės venų ar nervų sistemos ligos“, – sako E. Ramaškienė.
Elektrolitų pusiausvyrai ypač svarbus pakankamas skysčių kiekis. Daug jų galima netekti gausiai prakaituojant, vemiant ar viduriuojant. Įtakos gali turėti ir tam tikros ligos, vartojami vaistai, griežtos dietos ar nesubalansuota mityba.
Ką daryti, kai netikėtai sutraukia raumenį?
Anot vaistininkės, sutraukus mėšlungiui, pirmiausia galima pabandyti ištempti spazmuojantį raumenį.
„Kai mėšlungis sutraukia raumenį reikia daryti tempimus: ištiesti koją ir pėdos pirštus patraukti (užriesti) į save“, – pataria ji.
Taip pat galima pamėginti atsistoti ant sutrauktos kojos, raumenį masažuoti, o spazmui atlėgus – šiek tiek pasivaikščioti. Kasdienybėje mėšlungio tikimybę gali padėti sumažinti pakankamas vandens vartojimas ir reguliarūs lengvi kojų raumenų tempimo pratimai.
Magnis ar elektrolitai – kada ką rinktis?
Kaip teigia E. Ramaškienė, magnis ir elektrolitų tirpalai atlieka skirtingą vaidmenį, todėl svarbu atsižvelgti į situaciją ir organizmo poreikius.
„Elektrolitai užtikrina sklandžią nervų sistemos, raumenų ir širdies veiklą bei palaiko optimalų skysčių balansą organizme. Taip pat dalyvauja nervinių impulsų perdavime, reguliuoja raumenų susitraukimus, palaiko rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Reikia vartoti vemiant, viduriuojant, gausiai prakaituojant“, – pasakoja E. Ramaškienė.
Vis dėlto savarankiškai ir ilgą laiką vartoti elektrolitų nerekomenduojama. Esant įtarimui, kad jų trūksta, vaistininkė pataria atlikti tyrimus ir išsiaiškinti, kurių medžiagų organizmui stinga.
Pasak vaistininkės, suaugusiam žmogui reikia apie 350 mg magnio. Renkantis magnio preparatą, svarbus jo pasisavinimas. „Magnio preparato forma nėra labai svarbi, svarbiau kad gerai pasisavintų organizmas. Greičiau pasisavinama skystos magnio formos, efektyviau – liposominės magnio formos“, – sako E. Ramaškienė.
Vartojant magnį ir elektrolitus svarbu laikytis rekomenduojamų kiekių. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, kurių inkstų funkcija sutrikusi.
„Magnį lengva perdozuoti kai sutrikusi inkstų funkcija, nes jo perteklius šalinamas per inkstus. Elektrolitų perdozavimas gali būti labai pavojingas, nes apsunkina inkstų veiklą ir sukelia širdies ritmo sutrikimus“, – įspėja vaistininkė.
Anot E. Ramaškienės, mėšlungio tikimybę gali padėti sumažinti paprasti kasdieniai įpročiai – pakankamas vandens vartojimas, kofeino ir nikotino vengimas bei reguliarūs kojų raumenų tempimo pratimai. Vis dėlto, jei mėšlungis kartojasi dažnai, nereikėtų kaskart jo malšinti vien savarankiškai pasirinktais preparatais.
„Kai vargina dažnai pasikartojantis mėšlungis, būtina kreiptis į gydytoją, nes gali būti kitų rimtų susirgimų, kaip venų ir nervų sistemos ligų simptomai“, – sako E. Ramaškienė.
