Na, bet tie, kurie nepaiso perspėjimų, turėtų bent jau paisyti sveiko proto ir karšto gyvenimo taisyklių. Jos padeda. Nors gal ir neatrodo teisingos arba stipriai kertasi su įprastomis lietaus šalies gyventojų kasdienybės taisyklėmis. Bet vis vien padeda. Nes birželis Vilniuje ir birželis Romoje yra dviejų skirtingų planetų klimatas.
Šiuo metu visą Italiją tarsi replėmis laiko sugriebęs savo glėbyje anticiklonas simpatišku pavadinimu „Judas“. Šį itin karšto oro sritis susiformavo Afrikoje, Sacharos dykumoje.
Birželis Vilniuje ir birželis Romoje yra dviejų skirtingų planetų klimatas
Keliaudama per Viduržemio jūrą – vadinamąjį Sicilijos kanalą „pasistiprino“ drėgme ir vandens lašeliais, galiausiai smogė visa jėga Apeninams.
Apeninuose karšta. Ir labai drėgna. Rezultatas? Oficialūs meteorologų termometrai internete rodo 32, bet fiziologinė būsena rodo kitą temperatūrą – 38 – 39.
Štai tokia pažintis su „Judu“ laukia tų, kurie žada praleisti savaitgalį Romoje. Jiems skiriu devynias asmeninės patirties taisykles, kurios padės išgyventi. Ir galbūt netgi smagiai praleisti laiką „Citta’ Eterna“ – Amžinajame mieste.
Pirmoji taisyklė. Perprasti keistą italų santykį su oro vėsinimo sistemomis – kondicionieriais.
Nes vietiniai įsitikinę, kad atšaldytas oras karštą dieną kenkia. Ir yra šiek tiek teisūs. Peršalti Romoje paprasčiau vasarą negu žiemą, kai lauke – 35, o viduje – 20. Bet tai gana reti atvejai. Žymiai dažnesni – oro kondicionierių nebuvimas.
Autobusuose, restoranuose, taksi automobiliuose. Jie gal ir yra, bet kažkodėl neveikia. Tie, kurie susirado pigius svečių namus „bookinge“ turėtų iš anksto pasiteirauti: „Ar yra kondicionieriai? Ar jie veikia?“.
Antroji taisyklė. Ieškoti medžio. Vasarą kiekvienas objektas, kuris meta šėšėlį yra nemokama, bet turistams labai svarbi vertybė. Paranojinės pavėsio paieškos turėtų vykti nuolat. Nes medžių Romos centre yra mažai. O įkaitusio asfalto ir travertino – labai daug. Nedideli pabėgimai nuo virš galvos kybančios „Judo“ saulės – būtini, bet jais reikia rūpintis iš anksto, apdairiu žvilgsniu renkantis vietą poilsiui.
Trečioji taisyklė. Ieškoti pavėsio, bet apdairiai. Štai, tarkime, Romos forumo kompleksas. Gaiviai žalia Palatino kalva, kurioje Romulas ir Remas braižė Romos kvadratą, o paskui pykosi. Čia medžių – išlakių Viduržemio jūros pušų ir kiparisų netrūksta. Bet įsivaizduojantys, kad tokiose žaviose vietelėse galima surengti pikniką, pavalgyti atsineštų picų, išgerti atsinešto alaus, o paskui nusnūsti stipriai klysta. Tai yra Vakarų civilizacijos pradžia. Tai yra Romos lopšys, UNESCO paveldas. Tai yra istorija. Ir vaizdo kameros mato, kad yra to nesuprantančių.
Ketvirtoji taisyklė. Gerti nemokamą vandenį. Romoje vanduo puikus. Vėsus. Be citrinų skonio. Gaivus ir kokybiškas nuo imperijos laikų, kai buvo sumeistrauta kanalizacijos sistema su gėlo vandens šaltinėliais. Žinoma, prie jų išsirikiuoja eilės.
Bet jeigu norite sutaupyti 2 eurus puslitriniam buteliukui verta pastovėti. Tiesa, kai nepakeliamas karštis pradeda guldyti turistus gelbėjimo tarnybų savanoriai dalija nemokamus mineralinio vandens butelius. Tai ženklas, jog karštis peržengė fiziologiškai pakenčiamą ribą. Tai Romoje atsitinka kasmet.
Penktoji taisyklė. Fontanus Amžinajame mieste reikėtų vertinti kaip meno kūrinius, o ne kaip kojų plovimo įrenginius.
Deja, ne visi užsieniečiai supranta, kad fontanas Romoje ir fontanas Niujorke nėra tas pats dalykas. Baroko architektūros genijaus Gianlorenzo Berninio fontanai yra viena didžiausių Italijos sostinės vertybių. Maudytis, praustis, kišti pavargusias kojas į fontanų vandenį griežtai draudžiama. Netikite? Išsimaudykite Trevi fontane. Jūsų lauks municipalinė policija ir 400 eurų baudos kvitas. Netgi jeigu maudynės „La Dolce Vita“ fontane įvyks trečią valandą ryto, municipalinė policija prisistatys per pusantros – dvi minutes.
Šeštoji taisyklė. Išgerti vidurdienį litrą kapučino. Juokauju... Bet savo akimis mačiau, kaip iš lėktuvo išlipę Romos užkariautojai „Ciampino“ oro uoste puolė prie baro gerti kapučiną. Nors žliaugiantis prakaitas jau temdė žvilgsnius... Nei ryte, nei prieš 11 valandą, nei po to kapučino geriau negerti. Nes „Judas“ nubaus. 120 kapučino kalorijų (vištienos krūtinėlė) lenks prie žemės, karšto pieno ir kavos aljansas stabdys virškinimą porai valandų. Organizmas dirbs kapučinui, o ne kojoms, kurios turės žingsniuoti per karštą asfaltą.
Septintoji taisyklė. Apversti mitybos schemą. Tai būtina, jeigu norite galinėtis su „Judu“. Pamirškite, kad esate šiauriečiai lietuviai, pamirškite dietologų patarimus, kurie liečia pusryčius. Ir nevalgykite viešbutyje tos įskaičiuotos kiaušinienės su kumpiu. Pusryčius atiduokite priešui, pietumis pasidalinkite, o vėlyvą vakarienę pasilikite sau. Itališką lazaniją pasižadėkite, kad valgysite žiemą, kai vyksite slidinėti į kalnus. „Spaghetti alla carbonara“ – taip pat suvalgysite kitą kartą, kai atvyksite pasigrožėti kalėdine Roma.
Aštuntoji taisyklė. Mylėti siestą labiau už savo darštumą, kurį tenka demonstruoti darbe. Po pietų reikia nedaryti nieko. Neiti į Koliziejų, nevaikščioti po saulės svilinamą Romos Forumą, nesėdėti ant Ispanijos aikštės laiptų, nestovėti eilėje prie "Teisybės burnos". Blogiausiu atveju tinka muziejai, meno galerijos. Jeigu, žinoma, kojos laiko. Geriausiu atveju – padrybsoti viešbučio lovoje nuo 14 iki 16.30 val. Tai tas laikas, kai siautėja „Judas“. Nereikia stebėtis, jog liepos viduryje miestas ištuštėja iki vasaros pabaigos.
Devintoji taisyklė. Negerti. Nesu abstinencijos šalininkas, bet... Raudonojo vyno taurė šį savaitgalį Romoje pietų metu bus tas fiziologinis blogis, kurio reikėtų vengti. Netgi nekaltas šalto alaus stiklas iš jūsų išvarys prakaito statinę. Jausitės nekaip. Nesinorės lipti nei į kunigaikščių Borghesi parką, nei eiti grožėtis Navonos aikšte.
