JAV ir Ukraina pasirašė susitarimą, pagal kurį Vašingtonas galės naudotis kai kuriais karo nualintos šalies gamtiniais ištekliais, skelbia BBC.
Mėnesius trukusių derybų susitarimu įsteigtas investicinis fondas, kuris, kaip tikisi Ukraina, sustiprins JAV paramą šaliai, kuri trejus metus po invazijos stengiasi atremti Rusiją.
BBC matė susitarimo projektą, bet ne galutinį tekstą. Remdamiesi juo ir viešais abiejų šalių pareiškimais, leidinys pateikia septynias svarbiausias išvadas, akcentus, punktus.
Jokio Ukrainos atsilyginimo JAV
D.Trumpas anksčiau reikalavo, kad Ukraina grąžintų 350 mlrd. JAV dolerių paramą, kurią, jo teigimu, JAV suteikė per karą – šią sąlygą V.Zelenskis atmetė.
Tačiau panašu, kad Vašingtonas padarė nuolaidą. Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis sakė, kad susitarimas neįpareigoja jo šalies grąžinti jokios tariamos „skolos“.
D.Trumpas susitarimą taip pat nušvietė kaip savo šalies laimėjimą, sakydamas, kad jo valstybė atgaus „teoriškai daug daugiau“ nei milijardai, kuriuos Ukrainai skyrė jo pirmtakas Joe Bidenas.
Griežtesnis JAV tonas V.Putino atžvilgiu
JAV, skelbdama apie susitarimą, Rusijos atžvilgiu vartojo gerokai griežtesnę kalbą nei paprastai tai daro D.Trumpo administracija.
JAV Iždo departamento pareiškime kalbama apie „visapusišką Rusijos invaziją“ ir priduriama, kad „jokiai valstybei ar asmeniui, finansavusiam ar tiekusiam Rusijos karo mašiną, nebus leista gauti naudos iš Ukrainos atstatymo“.
Tai turėtų nudžiuginti Kyjivą, kuris pareikalavo, kad Maskvos ir Vašingtono derybose dėl galimų paliaubų būtų daromas didesnis spaudimas Rusijai.
Tarp naudingųjų iškasenų – ir nafta, ir dujos
Nepaisant to, kad daug kalbų apie susitarimą susiję su Ukrainos naudingosiomis iškasenomis, į sutarties sąlygas taip pat įtrauktos nuostatos dėl naujų naftos ir dujų projektų bei susijusios infrastruktūros.
Neišspręstas klausimas – ką susitarimas galiausiai reikš karo padėčiai. Anot BBC, Kremlius dar nereagavo į susitarimą.
Visais atvejais ištekliai lieka Ukrainos nuosavybe, nors JAV gaus bendrą prieigą.
Tai buvo vertinama kaip Ukrainos pozicijos sušvelninimas, nes ankstesniuose susitarimo projektuose to nebuvo.
Kyjivo ambicijoms ES nėra kliūčių
Ukraina jau seniai siekia įstoti į Europos Sąjungą, o stojimo derybos oficialiai prasidėjo praėjusių metų birželį.
Kyjive buvo susirūpinta, kad susitarimas dėl išteklių gali trukdyti Ukrainai įstoti į ES, jei juo bus sudarytos palankesnės sąlygos JAV investuotojams, nes Kyjivą ir Briuselį jau sieja strateginė partnerystė žaliavų srityje.
Tačiau susitarimo tekste teigiama, kad JAV pripažįsta Ukrainos ketinimą įstoti į ES ir tai, kad šis susitarimas neturi tam prieštarauti.
Jame taip pat teigiama, kad jei Ukrainai reikės peržiūrėti susitarimo sąlygas dėl „papildomų įsipareigojimų“, susijusių su įstojimu į ES, JAV sutinka derėtis gera valia.
Be to, Kyjivas teigia, kad JAV rems papildomą investicijų ir technologijų perdavimą Ukrainai, įskaitant iš ES ir kitų šalių.
Pelnas 10 metų bus reinvestuojamas į Ukrainą
Dar vienas intriguojantis susitarimo elementas yra tas, kad pirmąjį dešimtmetį atkūrimo investicinio fondo pelnas bus „visiškai reinvestuojamas į Ukrainos ekonomiką“.
Tai gali būti reikšminga, jei 10 metų JAV negaus jokios finansinės naudos. Ukraina teigia, kad tikisi, jog visi į fondą patekę pinigai bus skirti šaliai atstatyti ir naujiems projektams įgyvendinti.
Po šio pradinio laikotarpio pelnas gali būti paskirstytas partneriams. JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas televizijai „Fox News“ sakė, kad šis susitarimas yra signalas Amerikos žmonėms, jog „mes turime galimybę dalyvauti, gauti dalį lėšų ir ginklų, kompensaciją už juos ir būti partneriais, kad Ukrainos žmonės sėkmingai gyvuotų“.
JAV kariniai įsipareigojimai
JAV nurodė, kad susitarimą būtina pasirašyti, jei Ukraina nori ir toliau gauti jos karinę pagalbą.
Ukrainos pirmoji Ministro Pirmininko pavaduotoja Julija Svyrydenko, kuri išskrido į Vašingtoną pasirašyti susitarimo, teigė, kad jame numatyta, jog JAV ateityje suteiks naujos pagalbos, pavyzdžiui, oro gynybos sistemų.
Tai taip pat reikštų D.Trumpo, kuris, grįžęs į Baltuosius rūmus, siekė sumažinti karinę paramą Ukrainai, strategijos pokytį.
Vienas neišspręstas klausimas – ką susitarimas galiausiai reikš karo padėčiai. Kremlius dar nereagavo į susitarimą.
JAV vis dar gali bet kada pasitraukti
Atrodo, kad nėra jokių konkrečių JAV saugumo garantijų, kurių Ukraina ir Europa jau seniai reikalavo iš Baltųjų rūmų.
D.Trumpas ilgai nenorėjo duoti tokių pat karinių įsipareigojimų, kokius buvo davęs J.Bidenas.
Vietoj to jo interesas išlaikyti JAV paramos Ukrainai kursą yra labiau numanomas dėl šiame susitarime nustatytų ekonominių įsipareigojimų.
Tai reiškia, kad svarbiausios Ukrainos sąjungininkės įsipareigojimas vis dar būtų trapus.
