1991 m. rugpjūčio 19–21 d. Sovietų Sąjungoje įvyko vadinamasis Rugpjūčio pučas – nesėkmingas bandymas įvykdyti valstybės perversmą ir išsaugoti byrančią SSRS.
Valstybinis ypatingosios padėties SSRS komitetas (vadinamasis GKČP – rusiško pavadinimo Gosudarstvennyj komitet črezvyčajnogo položenija, abreviatūra), kuriam priklausė aukšti sovietų pareigūnai, paskelbė, kad prezidentas Michailas Gorbačiovas dėl ligos negali eiti pareigų, nors iš tiesų jis buvo izoliuotas Kryme.
Pučistai įvedė karo padėtį, apribojo politinių organizacijų veiklą, uždraudė mitingus ir sugriežtino žiniasklaidos kontrolę.
Tačiau Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas pasmerkė perversmą ir paragino gyventojus priešintis. Tūkstančiai žmonių Maskvoje gynė Rusijos parlamentą – Baltuosius rūmus, o dalis kariuomenės atsisakė paklusti pučistams.
Po trijų dienų perversmas žlugo, o šie įvykiai tapo vienu svarbiausių žingsnių galutinio SSRS žlugimo link.
