Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 8d. 16:52

Darjušas Lavrinovičius su žmona švenčia pergalę: kalbos komisija dukrai naujo vardo neišrinko

Darjušas Lavrinovičius ir Edita Lavrinovič
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Darjušas Lavrinovičius ir Edita Lavrinovič

Antradienį už uždarų teismo durų išnagrinėta Lietuvos garsenybėms Darjušui ir Editai Lavrinovičiams itin aktuali civilinė byla – paaiškėjo, ar jų naujagimę galima pavadinti Leyla. Didelio susidomėjimo sulaukęs ginčas baigėsi Lavrinovičių naudai.

Ginčas kilo dėl vaiko vardo, tiksliau – vienos raidės jame. Edita ir Darjušas Lavrinovičiai vasarą gimusią dukrytę pavadino Leyla, o lietuvių kalbos specialistai primygtinai reikalavo laikytis vietinių taisyklių – dokumentuose rašyti „Leila“, su „i“ trumpąja. Vardas dėl dvigarsio „ey“ neatitinka lietuvių kalbos taisyklių, todėl Lietuvoje esą negali būti registruojamas.

Dėl susidariusios situacijos teisėjos buvo prašoma kuo skubiau priimti sprendimą – 3 mėnesių kūdikis iki šiol neturėjo gimimo liudijimo ir asmens kodo, tad kiekvieną dieną šeima rizikavo patekti į situacijas be išeities.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Darjušas Lavrinovičius su žmona Edita
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Darjušas Lavrinovičius su žmona Edita

Antradienio popietę buvo paskelbtas nuosprendis. Teismas nusprendė, kad tėvai gali palikti išrinktą vardą. Tai 15min patvirtino šeimos interesams šioje byloje atstovaujanti advokatė Lina Andriuškevičienė. Edita ir Darjušas Lavrinovičiai teismo posėdyje nedalyvavo.

„Teismas nutarė pareiškimą tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus liepos 5 dienos sprendimą, įpareigojant, kad būtų registruotas pareiškėjų nurodytas vardas“, – 15min patvirtino ir bylos teisėja.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

VLKK pirmininkas: „Negali būti jokių asmens laisvių“

VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis antradienį 15min davė interviu, kuriame išsamiai papasakojo, kodėl dėl šio vardo kilo toks didelis sujudimas.

– Lavrinovičių advokatės Linos Andriuškevičienės žiniomis, šiuo metu Lietuvoje yra registruotos 7 Leylos, dėl to registruoti dar vieną, anot jos, būtų įmanoma. Ar dėl šiuo vardu pavadintų asmenų jūsų duomenys sutampa?

– Mus pasiekė lygiai ta pati informacija, kad yra kažkiek Leylų, tačiau jos yra registruotos ne Lietuvoje. Ar tai mišrios šeimos, ar tai žmonės, atvažiavę į Lietuvą su tokiu vardu, jie registruojami čia, Lietuvoje, tuo vardu, bet mes Lietuvoje registruoti pagal įstatymą galime tik lietuviškais vardais. Čia visai skirtinga situacija.

Kokioms aplinkybėms esant gali būti suteikiamas lietuvių kalbos rašybos taisyklių neatitinkantis vardas?

– Aplinkybės yra tokios – kai vienas iš sutuoktinių yra nelietuvis arba kai žmonės gyvena ne Lietuvoje. Aplinkybių griežtai apibrėžtų nėra, bet turi būti labai pagrįsta priežastis, kodėl vaikui reikia suteikti kitokį vardą. Dažniausiai tai būna vieno iš tėvų kitos šalies pilietybė.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Audrys Antanaitis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Audrys Antanaitis

Ar nekyla klausimų dėl lygių teisių, jei tik kai kam išimties tvarka yra suteikiamas vardas, neatitinkantis lietuvių kalbos rašybos taisyklių?

– Nemanau, nes pirmiausia įstatymas, t.y. Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 punktas numato, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Priminsiu, kad lietuvių kalba yra fonetinė kalba, t.y. kaip girdime, taip užrašome. Užrašymo taisykles esame nustatę savo gramatikoje, taip kad čia klausimų nekyla.

Negali būti jokių asmens laisvių, nes neaišku, kur yra jų riba.

Lietuvoje registruojami vardai turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, ir čia nieko naujo nėra. Negali būti jokių asmens laisvių, nes neaišku, kur yra jų riba. Tarkime, Prancūzijoje vardo Živilė negali registruoti, nes prancūzai neturi tokių raidžių ir jie net nesuprastų, ko mes norime.

Ir daugybėje kitų šalių, beveik visose, išskyrus gal keletą, negalėtume registruoti lietuviškų vardų. Ten asmens laisvių niekas nežiūri, nes, deja, įstatymai to nenumato. Čia visiems yra lygios teisės.

Gal galite pateikti pavyzdžių, kuriose ES šalyse būtų galima registruoti vardą tokį, kokio norėjo tėvai, nepaisant gramatikos taisyklių?

– Dabar turbūt tik Lenkijoje galėtume registruoti vardą lietuviškomis raidėmis, bet ir tai Lenkijos registrų centruose tų raidžių neatsiranda. Aš nežinau šalių, kur būtų registruojami vardai su lietuviškomis raidėmis. Gal nebent Čekijoje.

Pasitikslinsiu – tai šalyse, kurios turi savo abėcėlę, tik tos abėcėlės raidės yra leidžiamos naudoti registruojant vardus?

– Dažniausiai taip.

– Dėl vardų, kurie yra suteikiami išimties tvarka, – kaip jie įsilieja į lietuvių kalbos sistemą? Ar nekyla sunkumų?

– Sunkumų kyla, bet tai yra bendro pobūdžio globalizacijos keliami sunkumai. Jie neįsilies į lietuvių kalbos sistemą dabar. Dėl to, tarkim, suteikiant kokį keistą vardą Lietuvoje gyvensiantiems vaikams, reikėtų pagalvoti, kaip tas vardas bus priimamas lietuviškai kalbančių žmonių ir kaip jie galės jį ištarti.

Pavyzdžiui, mes rašome Malgožata su lietuviška ž. Jeigu mes rašytume lenkiškai, tai taip turėtume ir skaityti. Natūralu, kad žmogus, nemokantis lenkų kalbos, žinodamas, kad lietuvių kalba yra fonetinė, skaitytų Malgoržata. Čia jau būtų didesnis iškraipymas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Audrys Antanaitis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Audrys Antanaitis

Užsiminėte apie globalizaciją ir kad tokie procesai dabar vyksta vis dažniau. Ar gali globalizacija vėliau tapti pakankama priežastimi tam, kad būtų leidžiamas vardas, neatitinkantis lietuvių kalbos rašybos taisyklių?

– Tikrai jums negaliu atsakyti, nes čia reikia kreiptis į įstatymo leidėją. Dabar įstatymas numato galimybę vardus užrašyti būtent lietuvių kalba, o jeigu kada nors atsiras tam tikrų priežasčių, tai Seimas jas svarstys ir pateiks.

Mes šiuo atveju tik konsultuojame, ar vardas lietuviškas, ar nelietuviškas, o įstatymų leidėjas turi nustatyti sąlygas – jeigu mato, kad reikia arba galima vardus užrašyti ne tik lietuviškai. Leyla su y ilgąja šiuo metu yra nelietuviškas vardas. Galbūt jis bus lietuviškas po 100 metų – aš nežinau.

Visi viešieji užrašai, civilinės būklės užrašai, teisės aktai – viskas turi vykti lietuvių valstybine kalba. Ir vardai, kaip ir pavardės, į teisės registrus turi būti įtraukiami lietuvių kalba.

Pataisykite mane, jei klystu, bet, mano žiniomis, būtent kalbos institucijos pateikia kalbos politikos gaires ateinantiems metams, o Seimas jas patvirtina arba ne. Ar tie pasiūlymai iš jūsų pusės, kaip rekomendacija, bus svarstomi pateikti Seimui?

– Iš tikrųjų galiu pasakyti, kad mes Seimui nieko nesiūlysim, nes mus visiškai patenkina Civilinės būklės aktų registravimo įstatymas, kad civilinės būklės aktų įrašai yra rašomi lietuvių kalba.

Mūsų galva, tai yra teisinga, nes vis tiek reikia gerbti savo kalbą ir atsiminti dar vieną dalyką – mūsų kalba yra valstybinė. Ir visi viešieji užrašai, civilinės būklės užrašai, teisės aktai – viskas turi vykti lietuvių valstybine kalba. Ir vardai, kaip ir pavardės, į teisės registrus turi būti įtraukiami lietuvių kalba.

Ar daug tokių atvejų, kaip šis, per metus tenka svarstyti – kai žmogus vaikui išrenka lietuvių kalbos rašybos neatitinkantį vardą ir tiesiog tenka jį atmesti?

– Iš esmės susiduriame. Aš negaliu pasakyti statistikos, to turbūt reikėtų paklausti mūsų specialistų. Tuos vardus registruoja Civilinės metrikacijos tarnyba. Informacija iš ten pas mus nesuplaukia, dėl to aš skaičiaus tikrai negaliu pasakyti, mes tik konsultuojame, kai jiems iškyla klausimų – ar tai lietuviškas rašymas, ar nelietuviškas.

Iš tikrųjų kreipimųsi dėl konsultacijų nemažai, bet tikrai ne tūkstančiai. Dabar galiu pasakyti tik labai apytiksliai – per mėnesį pasirašau vieną arba du, tai per metus išeina 24–25. Tai nėra masinis reiškinys.

Nėra taip, kad kreipimųsi dėl nelietuviškai rašomo vardo vis intensyvėjant globalizacijos procesams yra vis daugiau? Juk žmonės dažnai galvoja apie vaikus, kurie galbūt daug keliaus ar emigruos, apie tai, kaip jie prigis užsienyje?

– Mes nepastebime, kad būtų padaugėję, nes ta globalizacija vyksta 30 metų. Taip kad nėra dabar kažkokio paūmėjimo.

Komentarai: 67

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:09
02:13
02:24

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką