Jūsų viešnagės Lietuvoje tampa vis ilgesnės: šįsyk čia praleisite pusantro mėnesio!
Šiemet negalėjau atsisakyti, kai „Kitoks teatras“ pasiūlė rugsėjį Lietuvoje surengti kelis koncertus. Tai bus šiek tiek teatralizuoti šou su daug scenografinių siurprizų. Reginys turėtų būti labai netradicinis. Žiūrovai patirs ir streso, ir absoliučios palaimos momentų. Nieko pigaus, nieko, ką jau yra matę. Aš koncertuoju ir Amerikoje.
Kas jūsų klausytojai Amerikoje?
Amerikiečiai, kurie nežino, kas aš tokia (juokiasi). Tačiau jau turiu gerbėjų, kurie dėl mano koncertų važiuoja šimtus kilometrų. Renkuosi ypatingas erdves: seną operos teatrą, kuriame yra koncertavęs Rostropovičius, bažnyčias, kuriose stovi labai geri fortepijonai... Pasiklausyti manęs susirenka gera muzika persisotinusi ir ją suprantanti publika. Pasirodau nedažnai. Rugsėjo pabaigoje Amerikoje bus paskutinis mano koncertas šiais metais. Paskui skirsiu laiką kitiems pomėgiams.
Kokie jie?
Šiandien internetu Niujorko integracinės medicinos ir mitybos institute laikau paskutinį egzaminą! Baigiu holistinės medicinos ir integracinės mitybos studijas. Rugsėjo 25 dieną Niujorke turėčiau pasiimti diplomą, bet tądien koncertuosiu Kaune. Ten mokiausi porą metų. Natūralioji medicina ir sveika mityba – sena mano aistra. Man labai rūpi vaikų ir jaunimo sveikata, galimybė užbėgti už akių negalavimams. Turėdama šį diplomą galėčiau atidaryti savo konsultavimo kabinetą, rašyti knygas, straipsnius, skaityti paskaitas. Būtų puiku, jei pavyktų vaikams paaiškinti, kodėl negalima gerti kokakolos, kodėl reikia valgyti kopūstą, – dažnai mamos ar močiutės nuomonė jiems nieko nereiškia. Noriu, kad vaikai išgirstų naujausias, moderniausias mokslo žinias. Tada atsirastų viltis, kad ateityje jie galbūt išvengtų sunkių ligų. Savo šeimoje jau viską sutvarkiau, ir mano dukra nuo nesveiko maisto prilaikoma už vadelių (juokiasi).
Būtų puiku, jei pavyktų vaikams paaiškinti, kodėl negalima gerti kokakolos, kodėl reikia valgyti kopūstą, – dažnai mamos ar močiutės nuomonė jiems nieko nereiškia.
Elizabeth niekada nėra ragavusi kokakolos?
Ne tik jos – jokių vadinamųjų minkštų gėrimų! Mūsų dukra nežino ir kas yra „McDonald’s“ – galime ramiai važiuoti pro šalį (juokiasi).
Būtų niekada negavusi ir sausainių, saldainių, bet pernai Lietuvoje jais Elžbietėlę pavaišino močiutė. Tai buvo pirma jos pažintis su saldžiais dalykais. Ir blogai baigėsi: atsivėrė Pandoros skrynia. Iki ketverių metų mes galėjome su dukra eiti į visas parduotuves – nežinojo, kaip saldainiai atrodo, ir jai jų nereikėjo. Dabar gyvenimas pasikeitė labai smarkiai. Mums sunkiau, bet saldainių jai neduodame, nes juose nėra nieko naudingo vaiko organizmui. Vietoj jų mergaitė gali rinktis ledus, želę – pilna ekologiškų, naudingų saldumynų. Jei nevalgoma saldainių, tikrai nelieka tuštumos! Instituto, kurį baigiu, filosofija – užkišti skrandį naudingais dalykais: tuomet nebeliks vietos šlamštui. Kartais duodu Elizabeth morką – ją sugraužusi nebenori ledų (juokiasi).
Ar nebaisu, kad saldainio neragavusi, su Barbe nežaidusi dukra ūgtelėjusi draustų dalykų norės dar labiau?
Neabejoju, kad taip gali atsitikti. Tačiau mes ją auklėjame siekdami, kad nenorėtų lėkštų dalykų. Tokių vaikų kaip mūsų Elžbietytė matau daug. Jiems nepatinka muštis, jų nedomina plastmasiniai žaislai. Tų vaikų interesai kitokie.
Broliai jos neišveda iš kelio?
Jasonas ir Martynas tame pačiame kelyje! Kokakolos irgi negeria. Tuo aš domiuosi seniai. Pradėjau gilintis, kai jie buvo maži skaitydama knygas. Įstojau į tą institutą norėdama gauti dokumentą – kad galėčiau natūraliąja medicina užsiimti oficialiai. O kai pradėjau mokytis, supratau, kad žinau labai mažai. Anksčiau žiūrėjau, kad mano šeima nesinuodytų, o atsitiko taip, kad studijos pakeitė mano gyvenimą – pažadino aistrą padėti ne tik saviškiams, bet ir kitiems žmonėms, ypač vaikams.
Studijuodama sužinojau, kad jei kasdien valgai mėsą, kalcis dingsta iš kaulų. Mes to nežinojome. Dabar mano šeima tiek mėsos nebevalgo – tik dusyk per savaitę, o kitas dienas renkamės žuvis, daržoves. Ar žinote, kad pramoniniu būdu auginamoms vištoms į pašarą dedama arseno – kad jų nepultų kenkėjai. Pasirodo, vegetarizmas – labai blogai, o valgyti daug mėsos – dar blogiau... Žalių daržovių organizmas neįsisavina taip gerai, kaip šiek tiek pakaitintų ar sumaišytų su pieno produktais. Negali to pamiršti, kai visa tai tau išdėsto šios srities įžymybės Deepakas Chopra, Andrew Weilas. Tai – tos srities korifėjai, kaip Kepenis Lietuvoje.
Tačiau sveikas gyvenimas – tik viena mano aistra. Grįžusi iš Lietuvos dar turėsiu skubiai imtis keramikos, kad į meno galerijas prieš Kalėdas spėčiau pristatyti savo kūrinių iš molio!
Tai – dar vienas jūsų pomėgis?
Keramika susidomėjau prieš maždaug dvidešimt penkerius metus. Tuo metu buvau pasirašiusi kontraktus su „Sony“, EMI ir labai aktyviai užsiėmiau muzika, todėl keramika daugybę metų ilsėjosi. Kai ją atgaivinau, su savo kūriniais patekau į rimčiausias Meino valstijos galerijas. Toks mano gyvenimėlis tenai (juokiasi)!
Vien muzika man per „plokščia“. Nuo jos pavargstu. Reikia, kad prisikauptų naujų idėjų ir kūrybinių jėgų. Todėl šoku ir į kitą pusę. Tačiau viskas, ko imuosi, turi būti taip pat profesionalu kaip muzika.
Prieš metus pasakojote, kad kuriate kūdikiams drabužėlius. Šalia muzikos visada dar ką nors turite?
Tai buvo prieš institutą, prieš keramiką (juokiasi). Su nėriniais kol kas baigiau, nes jiems nebelieka laiko.
Vien muzika man per „plokščia“. Nuo jos pavargstu. Reikia, kad prisikauptų naujų idėjų ir kūrybinių jėgų. Todėl šoku ir į kitą pusę. Tačiau viskas, ko imuosi, turi būti taip pat profesionalu kaip muzika.
Turiu ir daugiau pomėgių. Dažnai pati kepu duoną. Neverta net minėti sodininkystės. Tuo daug kas užsiima. Išvažiuodama į Lietuvą nukasiau bulves. Negalėjau patikėti, kad rugpjūčio viduryje jos bus tokios didelės užaugusios! Tačiau pardavėme namą – reikėjo ir darže derlių nuimti (juokiasi). Pakvietėme dukrytę. Jai rasti žemėje bulvę – magija. Kiek buvo džiaugsmo! Vieną iškasė ir puolė virti.
Man labai įdomu stebėti, kaip viskas auga. Savo darže turiu ir agurkų, pomidorų, braškių ir žemuogių, brokolių ir briuselinių kopūstų, žirnių, morkų, įvairių prieskonių.
Kodėl keliatės gyventi kitur?
Gyvensime toje pačioje Meino valstijoje, tik kitame mieste. Keliamės dėl Elizabeth. Jau šiais metais ji pradės lankyti mokyklą, kurioje stipri meno kryptis. Tai ekologinė, švari mokykla, kurios visi langai išeina į kalnus arba vandenyną – kad vaikai matytų tik gražius vaizdus. Šalia yra daržas, kur dirba ir mokiniai, o tai, ką jie užaugina, patenka į valgyklą. Mokykla apšildoma geizerių vandeniu, išdažyta ekologiškais dažais.
Kai liepą pardavėme namą, supakavau kokias trisdešimt dėžių ir išvažiavau į Lietuvą ruoštis koncertams: jie seniai suplanuoti, negalėjau atšaukti. O dar kokias septyniasdešimt sukrauti teks vyrui (juokiasi).
Išvažiavote iš vienų namų, grįšite į kitus?
Mes jau metus ieškome kito namo. Tai nėra paprasta. Jei nerasime patinkančio, kurį laiką būstą teks nuomotis. Tuomet teks gyventi tik su puodeliu, šakute ir šaukštu, nes visa kita supakuota. Juokiausi, svarbiausia – kad žinotume, kurioje dėžėje sudėti kailiniai, kepurės, šilti batai, – juk tuoj žiema!
Gal prie jūsų Lietuvoje prisijungs ir vyras, sūnūs?
Viskas kabo ore: Keithas atvyks, jei tuo metu nereikės kraustytis. O sūnūs taip įsisukę į savo veiklą, kad neturi laiko skraidyti. Vyresnysis, Jasonas, vis dar kryžkelėje su medicinos studijomis, o Martynas baigė darbą Holivude prie „Šreko 4“ ir laukia kito pasiūlymo. Jie šią vasarą neturi nė vienos laisvos dienos! Vaikus išvysiu tik per Kalėdas. Nepratusi aš taip retai su jais matytis…
Šiemet atvažiavote dėl koncertų, gal kitąmet atvyksite skaityti sveikos gyvensenos paskaitų?
Galimas dalykas… Bijau tik vieno: Amerikoje, kur manęs nežino kaip muzikės, tuo užsiimti paprasta. O Lietuvoje žmonės gali žiūrėti nepatikliai, ką jiems ta dainininkė kalba. Kad jų reakcija nebūtų tokia, kaip Schwarzeneggeriui užsigeidus Amerikos prezidentu tapti (juokiasi).
