Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 21d. 09:53

Po viešos kritikos – pokyčiai „Eurovizijoje“: žada permainas atrankoje ir didesnį finansavimą

Audrius Giržadas, Gediminas Jaunius
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Audrius Giržadas, Gediminas Jaunius

Penkis mėnesius Lietuvoje trukęs eurovizinis laikotarpis baigėsi. Tiesa, šį kartą finišas buvo ne toks sėkmingas – Lietuvos atstovas į „Eurovizijos“ finalą taip ir neprasibrovė. Jam pasibaigus visuomenėje kaip ir kasmet užvirė aistros – žmonės klausia: „Ką Lietuva daro ne taip?“ Į šias diskusijas įsitraukė profesionalai – savo kritišką nuomonę išreiškė ir televizijos prodiuseris Gediminas Jaunius, o konkurso delegacijos vadovas Audrius Giržadas savo ruožtu žadėjo pokyčius.

– Po nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos finalo kreipėtės į LRT, kokius klausimus jiems uždavėte? – 15min paklausė G.Jauniaus.

– Buvo keli klausimai, susiję su atrankos organizavimo procesu. Į LRT generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę kreipiausi dėl komisijos narių nešališkumo, LRT taisyklių nevienodo taikymo dalyviams, galimo manipuliavimo žiūrovais, netolygiai rodant tarpinę rezultatų lentelę. Į kai kuriuos klausimus atsakymų sulaukiau, o kai kurie atsakymai buvo abstraktesni.

– LRT klausėte ir apie tai, kodėl jie viešai neskelbia finalinių komisijos narių balsavimo rezultatų?

– Tai yra organizatorių pasirinkimo reikalas. Kyla klausimas, ar komisijos nariai yra įsipareigoję vertinti nešališkai. Esminis dalykas, kodėl aš kritikuoju šitą sistemą, – nuolatinė komisijos narių kaita. Dėl to niekas iš esmės neprisiima atsakomybės.

Kaip pavyzdys – šie metai – kas turėtų prisiimti atsakomybę dėl to, kad mums nepasisekė taip, kaip galėjo? Aš siūlyčiau susitarti, kas atrankoje yra pagrindiniai ekspertai, kuriais pasitikime. Manau, kad tai turėtų būti ne tik lietuviai, bet ir pasaulyje žinomi vardai. Rinka yra labai maža, žmonės yra tarpusavyje susiję. Todėl natūraliai kaskart kyla klausimų, ar kuris nors komisijos narys nereiškia palaikymo vienai ar kitai stovyklai. Užsienio ekspertai ne tik sumažintų nešališkumo faktorių, bet ir praplėstų mūsų pačių matymą.

– Užsiminėte apie atsakomybę. Galbūt už rezultatus turėtų atsakyti atrankos organizatoriai?

– Jūsų klausimas skirtas ne man, į jį turėtų atsakyti LRT vadovai. Jie turi galvoti apie tai, ką reikia keisti, kad mūsų rezultatai būtų geresni. Mūsų euroviziniai rezultatai tik parodo, kad reikia pokyčių atrankos sistemai.

– Kokių dar problemų įžvelgiate nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje?

Dabar mes esame susikoncentravę į gerą atrankinį šou. Pasidžiaugiame, pasiginčijame, išsiunčiame ką nors į „Euroviziją“, o po to jau kaip išeina. Bet juk pagrindinis tikslas yra sėkmingai pasirodyti „Eurovizijoje“. Tai pasistenkime, kad studija būtų techniškai pažangi, tokia, kur kūrybinės grupės galėtų ieškoti kokių nors sprendimų. Daugelis žmonių sutinka, kad šiemet „Eurovizijoje“ atrodėme kukliai. Tas paprastumas kartais gal ir gali būti raktas į sėkmę, bet šį kartą buvo ne tas atvejis, tai buvo tiesiog kuklus, gal net ir atmestinai paruoštas numeris.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gediminas Jaunius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Gediminas Jaunius

Manau, kad logiškiausia būtų sumažinti atrankos etapų skaičių kad ir iki trijų laidų, ir visą dėmesį koncentruoti į atlikėją, investuoti į jį pinigus ir paruošti finaliniam pasirodymui.

Tiesa, nemanau, kad turėtume atstovą rinkti uždaru būdu. Labai svarbu, kad yra įtraukti žiūrovai. Mums tiesiog reikia koreguoti tuos apsektus, kurie nepasiteisino, sukelia tam tikrų abejonių ir erzelio.

– Manote, kad nacionalinis transliuotojas turėtų pats daugiau finansiškai prisidėti prie atlikėjo pasirodymo didžiojoje „Eurovizijoje“?

– Transliuotoją lyginčiau su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu. Tai yra šalies reikalas, o ši misija yra patikėta nacionaliniam transliuotojui. Kas deleguoja, tas ir turi tuo pasirūpinti. Čia gali būti įvairių būdų: LRT biudžetinis finansavimas, koks nors lėšų pritraukimo mechanizmas – yra daugybė būdų. Dabar beveik viskas yra paliekama atrankos laimėtojams.

– Ar nebijote, kad jūsų nuomonė bus ne taip suprasta?

– Visiems šia tema kažkodėl yra baisiai nepatogu kalbėti. Kam nors prabilus, iškart nurašoma į nepatenkintųjų būrį, iš karto atsiranda negatyvas. Norėčiau, kad mes galvotume, jog kitais metais galime būti ne tik finale, bet ir trejetuke, ar net laimėti konkursą. Tam, kad link to artėtume, mums reikia daryti pakeitimus.

Laikas pokyčiams tikrai atėjo. Tai nėra vien televizijos klausimas, LRT yra nacionalinis transliuotojas, tad tai yra mūsų visų reikalas. Ne tik televizinės industrijos, bet ir muzikinės. Turėtume siekti, kad mumis Europoje pasitikėtų, sakytų, kad pas mus atrankose vyksta arši kova, dalyvauja stiprūs dainininkai, o nugalėtojas išrenkamas skaidriai. Tada būsime labiau pastebimi, užsienio kūrėjai mums pasiūlys ir geresnių hitų.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Gediminas Jaunius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Gediminas Jaunius

Audrius Giržadas: ateityje pokyčių Lietuvos „Eurovizijos“ atrankoje tikrai bus

Po Gedimino Jauniaus komentaro apie reikalingus pokyčius „Eurovizijoje, paklausėme ir šio konkurso delegacijos vadovo, LRT televizijos vyriausiojo prodiuserio Audriaus Giržado nuomonės. Jis teigia, kad būsimose atrankose žiūrovai ir atlikėjai, tikėtina, sulauks pokyčių. Žadama surengti diskusiją, kuri padėtų sužinoti, ko iš „Eurovizijos“ tikisi muzikos prodiuseriai. Taip pat svarstoma galimybė daugiau finansiškai prisidėti prie Lietuvos atstovo pasirengimo konkursui.

„Pradėkim nuo to, kad „Eurovizijos“ atranka mums yra ne vien tik reitingus nešantis projektas. LRT tai laiko galimybe jauniems atlikėjams pristatyti originalią savo kūrybą profesionalioje scenoje. Pateikti žiūrovams jos įvairovę. „Eurovizijos“ taisyklės Lietuvoje nėra iškaltos akmeny. Jei mes matome, kad kur nors yra galimybė ar poreikis jas tobulinti, suprantama, taip ir darysim be kažkieno nurodymo, paliepimo iš šalies. Jau dabar pradėdami naują LRT sezoną rengiame susitikimą su išorės programų gamintojais. Kalbamės, ko vieni iš kitų tikimės, kokie mūsų bendri tikslai. Lygiai taip pat, prieš pradėdami kitų metų „Eurovizijos“ atranką, diskutuosime ir su Lietuvos muzikos bei TV prodiuseriais ir lauksime jų pasiūlymų“, – 15min sakė Lietuvos delegacijos „Eurovizijoje“ vadovas A.Giržadas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ieva Zasimauskaitė ir Audrius Giržadas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ieva Zasimauskaitė ir Audrius Giržadas

Paklaustas, ar nesvarsto galimybės atskleisti kiekvieno atrankos komisijos nario balus, Audrius Giržadas sako, kad tokių pokyčių ateityje turbūt nesulauksime. Anot prodiuserio, viešai neskelbiant kiekvieno komisijos nario skirtų balų, jie išvengia nereikalingo spaudimo.

„Mes tikrai nenorime, kad žmonės, kurie sutiko skirti savo laiką ir išdrįso ateiti į komisiją, paskui patirtų spaudimą, būtų persekiojami ir prašomi pasiteisinti dėl savo nuomonės. Garsiai to reikalaujantys, patys nutyli savo ryšius su kai kuriais komisijos nariais. Lietuvoje, tokiame mažame krašte, kur visi su visais vienaip ar kitaip yra dirbę, tikėtis, kad staiga iš dangaus nukris komisijos nariai, kurie niekada nebendradarbiavo viename ar kitame projekte, yra visiškai nerealu“, – teigė A.Giržadas.

G.Jauniaus pastebėjimą apie užsienio šalių ekspertus, reikalingus lietuvių „Eurovizijos“ komisijoje, A.Giržadas taip pat vertina nevienareikšmiškai.

Jis teigia, kad anksčiau konkurse buvo prašoma pasirodymus įvertinti ir užsienio muzikos atstovų, tačiau buvo pradėta piktintis, jog jie neišmano lietuviškos muzikos: „Visiškai aukso vidurio nėra. Susitikime su šios industrijos atstovais galėsime aptarti ir šį klausimą. Vis girdime raginimų pasimokyti iš kaimynų. Pažvelgę į šių metų estų atstovą, galėsime aptarti klausimą, ar atverti vartus užsienio atlikėjams atstovauti mūsų šaliai. Iki šiol mes laikėmės principo, kad dainos gali būti užsienietiškos, bet atlikėjai tik Lietuvos piliečiai.“

Luko Balandžio / 15min nuotr./Audrius Giržadas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Audrius Giržadas

Kalbėdamas apie biudžetą A.Giržadas pritaria G.Jauniaus išsakytai minčiai – didesnio finansavimo reikėtų ir tai tikrai bus aptarta su LRT vadovybe. Visgi jis pabrėžė, kad pinigais švaistytis nacionalinis transliuotojas tikrai negali, viską turės reglamentuoti taisyklės ir įsipareigojimai.

„Su naująja vadovybe kalbėjome apie biudžetą, aptarėme, kad turime nusistatyti tikslus. Jokiu būdu nebus taip, kad transliuotojas ima ir duoda krūvą pinigų atlikėjui – imkite ir darykite ką norite. Bet, žinoma, mes svarstome galimybę ateityje finansiškai prisidėti ne tik atiduodami pinigus surinktus už skambučius bei padengdami kelionės išlaidas“, – kalbėjo A.Giržadas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Jurijus Veklenko apie planus antrąkart dalyvauti „Eurovizijoje“ ir konkurenciją su Rusijos atstovu

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką