Dabar populiaru
Publikuota: 2020 balandžio 5d. 21:00

Virusą įveikusios Monikos Bandaraitės istorija: Londone nustatė peršalimą, Lietuvoje – koronavirusą

Monika Bandaraitė Interviu
Asmeninio albumo nuotr. / Monika Bandaraitė

Koronaviruso infekcija persirgusi studentė Monika Bandaraitė pirmuosius ligos simptomus pajuto dar būdama Londone, tačiau gydytojai tada nustatė tik stiprų peršalimą. Galiausiai po kelių dienų mergina neteko uoslės, pradėjo stipriai kosėti, o grįžusi į Lietuvą sužinojo serganti koronavirusu. Monika nusprendė savo istorija pasidalinti su 15min skaitytojais ir papasakoti, ką jai teko išgyventi per pastarąsias tris savaites.

Londone studijuojanti technologijas ir mitybą, Monika Bandaraitė nuomojosi būstą su savo dviem geriausiomis draugėmis. Ji 15min pasakojo, kad kartu dažnai išeidavo ir pavakarieniauti, ir į vakarėlius. Vieną tokį vakarą jos turėjo ir kovo 8 dieną.

„Stipriai sušalau išėjus į vakarėlį su draugėmis, Londone buvo labai prastas oras. Po dviejų dienų abi su kambarioke atsikėlėme ryte ir pradėjome jaustis prastai. Tuo metu tikrai nieko negalvojome blogo. Buvome užtikrintos, kad išgėrus paracetamolio viskas praeis. Jaučiausi tiesiog stipriai pavargusi, šiek tiek kosėjau“, – pirmuosius viruso simptomus prisimena Monika.

Londone gydytojai nustatė tik peršalimą

Jau antros dienos naktį mergina pradėjo karščiuoti, temperatūra pakilo iki 38 laipsnių, purtė šaltis, stiprėjo kosulys ir užsikimšo nosis. Atėjus trečiai dienai Monika pradėjo sunkiai gaudyti orą, o galiausiai ketvirtą dieną paskambino į karštąją koronaviruso liniją.

„Tuo metu per žinias jau buvo sakoma, kad žmonės Jungtinėje Karalystėje, pajutę gripo simptomus, turėtų skambinti greitosios pagalbos medikams ir jokiu būdu nevažiuoti į ligoninę patys. Todėl ketvirtą dieną, kai pradėjo skaudėti krūtinę, kosulys tiesiog gąsdino, taip ir padariau, paskambinau į Covid-19 karštąją liniją ir išsikviečiau Londono medikus. Tuo metu draugės karščiavimas siekė 39,2, jai stipriai skaudėjo gerklę“, – prisimena M.Bandaraitė.

Asmeninio albumo nuotr./Monika Bandaraitė
Asmeninio albumo nuotr./Monika Bandaraitė

Abi merginas apžiūrėjo medikai ir Monikai, kuri nebeturėjo temperatūros bei kosėjo tik sausai, nustatė stiprų peršalimą. Tuo metu jos draugei konstatavo anginą ir išrašė vaistų. M.Bandaraitė teigia, kad medikai buvo įsitikinę, jog jos tikrai neserga koronavirusu. Todėl pasiūlė 7 dienų saviizoliaciją. Vis dėlto atėjus penktai dienai Monika jau jautė pirmuosius viruso simptomus.

„Atsikėliau penktą dieną ir neturėjau apetito, apie maistą nepagalvojau daugiau nei pusę dienos. Galų gale susirūpinusi draugė paklausė: „Kodėl tu dar nieko šiandien nevalgei?“. Todėl nusprendžiau išsikepti vištienos, kurią buvau užsimarinavusi prieš porą dienų.

Kadangi mano studijos susijusios su maistu, tai gaminti dievinu. Naudoju daug prieskonių, tačiau išsitraukusi savo marinuotą vištieną ir ją pauosčiusi supratau, kad nieko neužuodžiu. Nesupratau, kas vyksta, todėl paprašiau draugės pauostyti, o ji man atšovė, kad labai skaniai kvepia prieskoniais...“ – negalėjo patikėti mergina.

Asmeninio albumo nuotr./Monika Bandaraitė
Asmeninio albumo nuotr./Monika Bandaraitė

Toks nutikimas Moniką ne juokais išgąsdino, ji sako, kad pradėjo viską uostyti, griebė marinuotus agurkus, pesto padažą, cinamoną, kavą, tačiau vis tiek nieko neužuodė. Ir net maisto skonio nebejautė, tik sūrumą ir saldumą. Dėl to mergina apsiašarojo ir iškart paskambino mamai, kuri ją ramino, jog tai tik sloga.

„Mano sloga nebuvo tokia stipri. Aš galėjau kvėpuoti kiekvieną kartą, kai ją išsipučiu. Todėl nesudūriau galo su galo, kodėl man taip atsitiko, niekada gyvenime nėra taip atsitikę, net prie didžiausios slogos. Šiaip aš niekada stipriai nesirgau, o jei ir sirgau, tai trukdavo daugiausiai 4 dienas. O dabar apsiašarodavau kiekvieną minutę pagalvojusi, kad nieko neužuodžiu“, – pasakoja M.Bandaraitė ir pridūrė, kad nieko nepasikeitus po šeštos dienos, ji tik dar labiau ašarojo, palūžo psichologiškai ir nuo savo pačios negatyvių minčių.

Atskridus į Lietuvą – teigiamas koronaviruso testas

Galiausiai Monikos mama paliepė jai nusipirkti bilietą į Lietuvą. Ir kaip mergina prisimena, tomis dienomis jai atrodė, kad bilietą nusipirkti buvo neįmanoma – internete nebuvo skrydžių, o iš Lietuvos atėjo įspėjimas dėl sienų uždarymo.

„Šiaip ne taip, su pusseserės pagalba, kuri dirba „Wizz Air“ oro linijose, gavau bilietą namo. Susikroviau daiktus ir tą pačią popietę, kai išsikviečiau taksi, nuvažiavo į oro uostą. Visą laiką dėvėjau medicininę kaukę, kurių mums paliko mus apžiūrėję medikai.

Sėkmingai įlipusi į lėktuvą, susiradau savo vietą. Iškart priėjo įgulos narys, kuris atnešė man pasikeisti seną kaukę į naują, nes girdėjo, kaip aš kosėjau. Lėktuvas buvo mažiau nei pustuštis. Pirma mintis buvo: kodėl taip sunku buvo gauti bilietą? Užmigau, temperatūros jau neturėjau kelias dienas“, – skrydį į Lietuvą prisimena Monika.

Asmeninio albumo nuotr./Monika Bandaraitė ir kiti virusu užsikrėtę pacientai
Asmeninio albumo nuotr./Monika Bandaraitė ir kiti virusu užsikrėtę pacientai

Lietuvoje lėktuvas nusileido kovo 17 d. 3 val. nakties. Ir jau tada mergina džiaugėsi, jog Lietuva, palyginus su kitomis šalimis, yra stipriai pasiruošusi viruso protrūkiui. Tačiau pakilios nuotaikos ji buvo neilgai – netrukus apėmė nerimas, kad gal ir pati yra užsikrėtusi.

„Paskambinau mamai. Pasakiau, kad bijau grįžti namo, bijau apkrėsti šeimą. Mama atsiuntė viruso karštosios linijos telefono numerį. Paskambinau dar neišėjusi iš oro uosto ir jiems papasakojau apie savo simptomus. Jie man telefonu paliepė laukti greitosios medicinos pagalbos. Laukiau apie 40 minučių. Atvažiavę medikai išvežė mane tiesiai į Santaros klinikas“, – dienos įvykiais dalijasi mergina.

Atvažiavusi į Santaros klinikas, Monika priimamajame laukė nuo 5 val. ryto su dar 20 žmonių, iš kurių beveik visi, kaip ji tikina, buvo dėl tos pačios priežasties – koronaviruso testo. Ir jau netrukus visi gavo palatas su lovomis, tačiau be pagalvių ar apkloto. Mergina buvo pernelyg pavargusi, kad kreiptų į tai dėmesį, tad apsiklojo ilgu paltu ir užmigo.

Asmeninio albumo nuotr./Monika Bandaraitė
Asmeninio albumo nuotr./Monika Bandaraitė

„Atėjo daktarai, paėmė tepinėlius iš nosiaryklės ir gerklės po du kartus. Peršvietė plaučius ir padarė visus kitus svarbius tyrimus. Liepė laukti atsakymo maždaug iki vakaro. Po lygiai 15 valandų priimamajame atėjusi medikė šovė naujieną: „Monika, Covid-19 testas grįžo teigiamas, todėl būsite perkelta į infekcinių ligų skyrių“. Tada pasimečiau, pasidarė baisu. Nežinojau, ko tikėtis, nežinojau, kiek bloga mano situacija. Buvo šokas, tačiau taip pat ir palengvėjimas, kad pasielgiau sąmoningai, nevažiavau namo, neapkrėčiau tėvų“, – svarsto M.Bandaraitė.

Be to, iškart sužinojusi savo rezultatą, apie jį pranešė savo draugėms. Tad po kelių dienų pasidariusios testą, jos sužinojo, kad taip pat yra apsikrėtusios. Monika tikina nežinanti, kur šį virusą galėjo pasigauti, nes, pasak jos, Londone gyvena beveik 10 milijonų žmonių, kiekvieną dieną išėjusi iš namų susidurdavo su tūkstančiais gyventojų.

Nustojo karščiuoti, grįžo uoslė ir skonis

„Medikų priežiūroje Santaros klinikose praleidau lygiai dvi savaites. Virusas nenugulė ant plaučių, tad tai buvo geras ženklas. Daktarams dejavau dėl uoslės, tad peršvietė ir veido daubas. Buvau nuraminta, kad receptoriai grįš, kai išsivalys sinusitas. Mano imuninė sistema yra gana stipri, todėl iš rimtesnių vaistų gavau tik antibiotikus nuo kvėpavimo uždegimų.

Taip pat daktarės rekomenduota naudojau inhaliatorių kosulio priepuoliams, papildomai vaistus, skaidančius sinusitą, nuo gerklės skausmo, daug vitaminų ir, žinoma, arbatų. Man buvo liepta gerti net 3 litrus žolelių arbatos per dieną, papildomai vandenį ir kitus mėgstamus skysčius. Paprasčiausiai teko vis stiprinti imunitetą, nes specialių vaistų nuo Covid-19, labai gaila, bet nėra“, – pasakoja mergina.

Asmeninio albumo nuotr./Palata, kurioje gulėjo Monika
Asmeninio albumo nuotr./Palata, kurioje gulėjo Monika

Monika prisimena, kad pirmą savaitę kiekvieną naktį karščiavo, o seselės ją nuolat prižiūrėjo, tikino, jog karščiavimas yra geras ženklas. Mergina sako, kad jautėsi rami, žinojo, jog yra tikrai gerose rankose. Ją stebino net tai, jog buvo atsižvelgta į jos glitimo netoleravimą, todėl maistą gaudavo be jo.

„Pirmos savaitės gale dingo karščiavimas, o antros savaitės pradžioje grįžo uoslė ir skonis. Negalėjau atsidžiaugti, uosčiau visus savo kremus, šampūną ir kvepalus. Norėjau rėkti iš laimės. Buvau be galo laiminga ir pagaliau supratau, kad man pradėjo gerėti. Kosulys taip pat sumažėjo.

Savaitės gale buvo aišku, jog esu pasveikusi, nes išsivalė sinusitas, nebeskaudėjo ir nebedžiūvo gerklė, apetitas buvo pilnai grįžęs, jaučiausi pilna energijos. Klausinėjau daktarų, kada būsiu paleista. Todėl ir vėl man padarė testą. Jis grįžo neigiamas, tad reikėjo padaryti dar vieną užtikrinimui ir jis taip pat grįžo neigiamas. Dėkojau Dievui, kad persirgau šiuo baisiu virusu ir dėkoju, kad pavyko grįžti namo į Lietuvą“, – džiaugiasi Monika.

Asmeninio albumo nuotr./Monika Bandaraitė
Asmeninio albumo nuotr./Monika Bandaraitė

Vis dėlto mergina įsivaizdavo ir blogiausią scenarijų, jei nebūtų grįžusi į Lietuvą ir būtų likusi Londone. Jos manymu, virusas galėjo išprovokuoti plaučių uždegimą, testų ši valstybė jauniems žmonės nedaro ir apskritai nebegydo dėl stipraus imuniteto, tad viskas galėjo baigtis labai blogai.

„Iš ligoninės buvau paleista kitos dienos popietę ir savivaldybės transportu buvau nuvežta į savo butą, kur šiuo metu saviizoliuotis turėsiu papildomai dar dvi savaites. Reikėjo pasirašyti begalę popierių, kad sutinku karantine praleisti viena pati, be žmonių kontakto namuose.

Turėsiu stebėti temperatūrą, jei vėl pasireikštų simptomai, būtinai skambinti. O saviizoliacijos laikui pasibaigus, perspėti šeimos daktarę. Viskas buvo labai rimtai suorganizuota. Mūsų valstybė net duoda žmonėms saviizoliuotis patalpas, jei neturi, kur važiuoti. Tai yra neapsakomai nuostabu. Kur tai matyta kitose valstybėse? Niekur“, – stebisi M.Bandaraitė.

Linki supratingumo – sėdėti namuose ir plauti rankas

Šiuo metu merginos savijauta gera, šiek tiek kosėja, kvapo receptoriai ne tokie stiprūs, kaip prieš susergant. Tačiau gydytojai ją nuramino, kad laikui bėgant viskas grįš į savas vėžes.

„Esu be galo dėkinga daktarams, kurie mane slaugė. Didžiuojuosi, kad Lietuvoje turime daktarus, kurie taip gerai išmano savo darbą arba yra tiesiog stipriai apmokyti. Jauni medikai buvo pasiruošę slaugyti žmones, matėsi, kad myli tai, ką daro. Aš mačiau, kaip jiems sunku su kosmonauto aprangomis. Sakydavo, kad nežmoniškai karšta, apsauginiai akiniai rasoja. Tačiau net tada jie neprarado nei humoro jausmo, nei darbo strategijos“, – 15min savo įžvalgomis dalijasi Monika.

Asmeninio albumo nuotr./Monika Bandaraitė
Asmeninio albumo nuotr./Monika Bandaraitė

Sunkų laikotarpį išgyvenusi mergina linki kiekvienam žmogui turėti paprasto supratingumo. Suprasti, kad norint išgelbėti gyvybę, reikia sėdėti namie ir plauti rankas. Bendravimas, jos manymu, gali būti ir virtualus.

„Mes visi esame toje pačioje valtyje, visi sėdime namuose. Visi turime telefonus, todėl bendraukime virtualiai, kol visa tai praeis. Man pikta ir liūdna, kad aš vis dar matau socialiniuose tinkluose žmones, kurie susitinka su draugais, švenčia gimtadienius. Tai yra nesąžininga kitų žmonių atžvilgiu. Tu taip pat privalai būti namie! Pati vis bandau dalintis savo nuomone, pamokyti žmones.

Visi supranta, kokia rimta situacija iš tikro yra tik tada, kai suserga jų šeimos narys ar draugas. Dar iki dabar matau, kaip žmonės „Facebook“ paskyroje kartais parašo: „Ar čia yra žmonių, kurie iš tikrųjų turi tą virusą ar žmonių, kurių draugai, šeima numirė nuo to? Nes galvoju, kad čia nesąmonė ir netikra, ar kažkokia sąmokslo teorija“. Aš iškart parašau, kad taip, aš! Ir kad virusas yra tikras ir labai piktas“, – interneto vartotojų komentarais stebisi mergina.

Asmeninio albumo nuotr./Monika Bandaraitė
Asmeninio albumo nuotr./Monika Bandaraitė

Beje, Monika neseniai sulaukė ir liūdno skambučio iš draugo – praėjusį ketvirtadienį nuo viruso mirė jo draugo brolis. Vaikinui nebuvo suteiktas kvėpavimo aparatas, kurio ligoninė paprasčiausiai neturėjo. Todėl ji labai stipriai skatina visus įvertinti tokius atvejus ir suvokti, kad reikia vienas kitą saugoti.

„Tiesą pasakius, kad ir kaip tai blogai skambėtų, aš džiaugiuosi, jog susirgau. Dėkoju Dievui, kad persirgau sėkmingai. Užtat galiu dabar dalintis savo istorija, kuri galbūt padės žmonėms nusiimti tuos rožinius akinius nuo akių ir suprasti, kad tai rimta situacija.

Ačiū Dievui, kad turiu šeimą, kuri mane stipriai palaikė, draugus, kurie man linkėjo kiekvieną dieną greičiau pasveikti. Nepraradau pasitikėjimo savo imunitetu, kiekvieną dieną sau sakiau, kad pasveiksiu tik draugų ir šeimos dėka. Šiuo metu vienybė yra tai, kas mus išgelbės nuo šio viruso. Todėl būkime vieningi, pamokykime vieni kitus“, – palinkėjo M.Bandaraitė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Ypatingos

04:35
12:16

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Video

05:52
17:54
02:59

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką