Sekite 15min Google
Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) vertinimu, šis sezonas dar kartą parodė, kad vien bendras nukultų tonų skaičius neatskleidžia tikrosios derliaus vertės. Svarbu, kiek grūdų atitiks maistinius ir eksporto kokybės reikalavimus, kiek jų pavyks laiku nuimti ir paruošti rinkai.
„Šiemet itin ryškus skirtumas tarp užauginto ir rinkai tinkamo derliaus. Daliai ūkių teko susidurti su fuzarioze, o audra kai kuriuose regionuose pažeidė dar nenukultus pasėlius. Todėl galutinį sezono rezultatą lems ne tik tonos, bet ir kokybė, nuėmimo nuostoliai bei tai, kokią dalį grūdų bus galima realizuoti kaip maistinius“, – sako LGPPA prezidentas Karolis Šimas.
Išankstiniai skaičiavimais 2026 m. prognozuotas bendras javų, rapsų ir ankštinių kultūrų derlius Lietuvoje galėjo siekti apie 7,9 mln. Tonų, tad panašus į pernai. Ši prognozė remiasi, kad visgi pavyks nuimti likusį derlių vakarų Lietuvoje ir likusias pupas, todėl galutinis rezultatas gali būti ir mažesnis.
Dauguma kviečių – pirmos ir antros klasės, tačiau problemų kelia fuzariozė ir DON
Jau supirktų rapsų kokybė šį sezoną yra pakankamai gera. Vidutinis jų aliejingumas viršija 47 proc., o pernai pasitaikiusios sudygusių rapsų problemos šiemet nepastebėta.
Priimtų kviečių kokybė taip pat būtų vertinama kaip labai gera, jeigu ne fuzariozės ir mikotoksino deoksinivalenolio (DON) problema. Šiuo metu pirmos klasės kviečiai sudaro 33 proc., antros klasės – 43 proc., trečios klasės – 10 proc., o ketvirtos klasės – 14 proc. visų priimtų kviečių. Taigi net 76 proc. priimtų kviečių priskiriami pirmai arba antrai klasei.
Pastaruoju metu pastebimai daugėja ketvirtos klasės kviečių, nebeatitinkančių kritimo skaičiaus reikalavimo. Vėlesniu javapjūtės laikotarpiu toks pokytis yra įprastas, tačiau kol kas dar per anksti pasakyti, kokią galutinio derliaus dalį sudarys šie kviečiai.
Pagrindinė šių metų kviečių kokybės problema – didesnis fuzariozės pažeistų grūdų paplitimas ir padidėjęs DON kiekis. Daugiausia fuzariozės atvejų pastebėta Kupiškio, Biržų ir Pasvalio regionuose. Atlikti tyrimai rodo, kad vizualiai pastebima fuzariozė nėra susijusi su DON koncentracija. Užfiksuota atvejų, kai išorinių fuzariozės požymių neturinčiuose grūduose DON kiekis viršijo leistinas ribas, ir atvirkščiai – fuzariozės pažeidimų turinčiuose grūduose DON koncentracija leistinų ribų neviršijo. Todėl vien vizualus grūdų įvertinimas neparodo, ar mitotoksinai neviršija leistinų normų, todėl kokybei įvertinti atliekami laboratoriniai tyrimai.
„Lietuva eksportuoja didelę užaugintų grūdų dalį, o tarptautiniai pirkėjai kelia griežtus reikalavimus ne tik baltymų kiekiui ar saiko svoriui, bet ir maisto saugai. Šiemet laboratorinė kontrolė, skirtingos kokybės partijų atskyrimas ir tinkamas grūdų paruošimas yra ypač svarbūs“, – pabrėžia K.Šimas.
Eksporto rinkose konkurencija nemažėja
Lietuva užaugina daugiau grūdų, negu jų sunaudojama šalies viduje, todėl sektoriaus rezultatams itin svarbus eksportas. Lietuvos grūdams pagrindinę konkurenciją ir toliau sudarys Rusijos, Ukrainos, Rumunijos ir Bulgarijos produkcija. Papildomą pasiūlą pasaulio rinkoje gali sukurti ir kitos didžiosios grūdus auginančios valstybės.
Eksporto galimybes lems ne tik derliaus kiekis, bet ir konkurentų kainodara, importuojančių valstybių poreikis, valiutų kursai, transportavimo sąnaudos bei geopolitiniai įvykiai. Lietuvos eksportuotojams svarbios išliks Pietų ir Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų ir kitų trečiųjų šalių rinkos.
Per šią javapjūtę Europos MATIF biržoje kviečių ir rapsų kainos buvo 20-30 proc. aukštesnės nei tuo pačiu metu pernai, tačiau jų kryptis išliko nepastovi. Rinką veikia karas Ukrainoje, Juodosios jūros laivybos rizika, energijos kainos ir skirtingos pasaulio derliaus prognozės.
Aukštesnė biržos kaina taip pat nereiškia tokio paties augintojų pajamų padidėjimo, nes galutinę supirkimo kainą lemia konkrečios partijos kokybė, pristatymo laikas ir logistikos sąnaudos.
„Šis sezonas reikalauja itin lankstaus visos grandinės darbo. Reikia ne tik priimti didelį grūdų kiekį, bet ir atskirti skirtingos kokybės produkciją, rasti jai tinkamiausias rinkas bei vykdyti jau sudarytus eksporto įsipareigojimus. Lietuvos sektoriaus stiprybė yra išplėtota elevatorių ir Klaipėdos uosto infrastruktūra bei sukaupta tarptautinės prekybos patirtis“, – apibendrina K.Šimas.
Didžiausias iššūkis – Rusijos grūdų keliavimas per Baltijos uostus
Pastarosiomis dienomis Lietuvos grūdų eksportuotojai susidūrė su dar vienu didžiuliu iššūkiu – Rusijos, konkrečiai – Kaliningrado grūdų tranzitu per Baltijos šalių uostus. Kai dėl nuolatinių laivų apšaudymų Juodojoje jūroje laivyba pasidarė nesaugi, Rusija neskuba sudaryti eksporto susitarimų su Ukraina, nes rado būdą, kaip savo grūdų eksportą iš Juodosios jūros perkelti į Baltiją.
Jos pačios Vysotsko ir Ust-Lugos uostų pajėgumai riboti, todėl labai gaila, kad Baltijos šalys įsileidžia rusiškus grūdus į savo uostus. Lietuvos ir Latvijos institucijos į šią problemą žiūri paviršutiniškai, nes pagal Jungtines Tautas, grūdai yra nesankcionuota prekė, todėl nesukuria rimtesnių priemonių šiems srautams užkardyti. Per Baltijos jūros uostus toliau grūdai keliauja daug lengviau, kaip eksportuojami iš Europos Sąjungos šalių, jie čia tarsi legitimizuojami.
„Manyčiau, kiekviena iš šią sritį reglamentuojančių institucijų: Žemės ūkio ministerija, Muitinė, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, taip pat „Lietuvos geležinkeliai“ ir uostai – gali pasitelkti kūrybiškumą ir surasti būdų, kaip rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą ir Latviją padaryti nepatraukliu“, – sako LGPPA prezidentas.
Jo duomenimis, šiuo metu viena iš Klaipėdos krovos kompanijų ir toliau dirba su rusiškais grūdais.
„Teko bendrauti su Latvijoje veikiančiomis įmonėmis ir grūdų supirkėjais, kurie taip pat imasi veiksmų sustabdyti grūdų eksportą, nes būtent Latvijos uostai yra didžiausias Baltijos šalių Achilo kulnas, ir per juos teoriškai galima išvežti apie 7–8 mln. tonų grūdų per metus, realiai – apie 5 mln. tonų. Tai milžiniški kiekiai, maždaug tiek, kiek siekia visas trijų Baltijos šalių eksportas, – atkreipia dėmesį K.Šimas.
Rusiški grūdai apie 15 proc. pigesni, ir tai mažina Lietuvos bei Latvijos grūdų konkurencingumą, ir šio eksporto pasekmės šių šalių ūkininkams bei eksportuotojams bus milžiniškos. Skaudžiai atsilieps ne tik grūdų kaina. Grūdams iš šio regiono eksportuoti reikės ir daugiau laivų, ir jų frakto kaina, atsiradus rusiškų grūdų srautui, pastarosiomis dienomis pakilo 7–8 eurai už toną kviečių. Taigi, dėl kelių krovos kompanijų noro užsidirbti, šalies ūkininkai ir eksportuotojai patirs didelių nuostolių.
Jei sprendimus priimančios institucijos nesiims skubių priemonių, nukentės ne tik Lietuvos bei Latvijos ekonomika, bet ir reputacija. Garsiai kalbame, kad remiame Ukrainą, bet realiai padedama gabenti grūdus agresorei Rusijai.
