Visam 2023-2027 m. laikotarpiui ūkio modernizavimo priemonėms bendrai yra numatyta 311,25 mln. eurų dotacijų ir 35 mln. eurų lengvatinių paskolų. Šios lėšos sparčiai tirpsta – per 2023-2024 metus jau paskirstyta du trečdaliai visam Strateginio plano laikotarpiui skirtos dotacijų sumos.
Kas gali gauti paramą?
Ūkių konkurencingumo stiprinimui per valdų modernizavimą Strateginiame plane yra numatyta net keletas priemonių. Paramos pagal jas gali kreiptis tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys (tarp jų ir pripažinti žemės ūkio kooperatyvai).
Būtina sąlyga paramai gauti: ne trumpiau kaip vienerius metus iki paramos paraiškos pateikimo užsiimti žemės ūkio veikla arba valdoje užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu ir pateikimu rinkai, o ūkio pajamos iš šios veiklos turi sudaryti ne mažiau kai kaip 50 proc. visų ūkio subjekto pajamų. Reikalavimas dėl pajamų netaikomas tik labai smulkiems ūkiams.
Taip pat kiekvienas į paramą pretenduojantis ūkis paraiškos teikimo metu ir (arba) įgyvendinęs projektą turi atitikti tam tikras ekonominį gyvybingumą apibūdinančių rodiklių reikšmes.
Patys smulkiausieji ūkiai, kurių valdos ekonominis dydis produkcijos standartine verte (VED) siekia 8000, tačiau neviršija 16 000 eurų gali gauti dotaciją pagal priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“. Ši priemonė ypač orientuota į labai smulkių ūkių bendradarbiavimo skatinimą, todėl į paramą pretenduoti gali ir jėgas apjungę keli itin smulkūs ūkiai, t.y, tokie, kurių VED – nuo 4000 eurų.
Reikalavimas dėl pajamų netaikomas tik labai smulkiems ūkiams.
Vidutinio dydžio ūkiai, t.y. tie, kurių VED viršija 16 001, tačiau neviršija 30 000 eurų, gali gauti dotaciją pagal priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“.
Ūkiai, kurių VED viršija 30 001 eurų, turi galimybę dalyvauti dviejose priemonėse, kuriose parama teikiama ir dotacijos, ir lengvatinės paskolos forma. Pirmoji – „Investicijos į žemės ūkio valdas“ yra orientuota į konkurencingumo didinimą bei didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, o antroji – „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ skirta gamybos tvarumo didinimui.
Svarbi išimtis: pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja savo narių valdose pagamintus žemės ūkio produktus arba juos perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus, netaikomas valdos dydžio apribojimas, taigi jie turi galimybę pretenduoti į paramą pagal bet kurią priemonę.
Ką galima finansuoti?
Priemonių „Labai smulkių ūkio plėtra“, „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ ir „Investicijos į žemės ūkio valdas“ paramos lėšomis remiama visų sektorių žemės ūkio produktų gamyba arba perdirbimas. Pagal šias priemones tinkamos finansuoti išlaidos yra projekte numatytai veiklai reikalingų statinių statyba, rekonstravimas, kapitalinis remontas, infrastruktūra, tam tikros žemės ūkio technikos, įrangos bei transporto rūšys, technologiniai įrengimai, jų valdymo kompiuterinė ir programinė įranga, taip pat gali būti finansuojamas daugiamečių augalų įsigijimas, projekto parengimo išlaidos ir kt.
Kiek kitaip yra priemonėje „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“. Joje parama yra teikiama tikslinėms investicijoms, kuriomis prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie atsinaujinančiosios energijos gamybos ir aukštesnių gyvūnų gerovės standartų. Ši priemonė orientuota išskirtinai tik į gyvulininkystės ūkius: remiama pieninė bei mėsinė galvijininkystė, kiaulininkystė, paukštininkystė. Tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas trumpesnis ir apima statybą bei rekonstrukciją, technologinių įrenginių ir skaitmeninių ūkininkavimo technologijų įsigijimą bei projekto parengimo išlaidas.
Kokio dydžio dotacijos ar lengvatinės paskolos galima tikėtis?
Labai smulkiems ūkiams didžiausia paramos suma priklauso nuo dalyvaujančiųjų skaičiaus ir gali siekti nuo 25 000 eurų. Kai paraišką teikiantis ūkis pasitelkia tris ir daugiau partnerių – iki 100 000 eurų. Paramos intensyvumas šioje priemonėje siekia iki 85 proc. nuo tinkamų finansuoti išlaidų vertės.
Didžiausia paramos suma yra iki 200 000 eurų.
Pagal priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ pateiktas projektas finansuojamas iki 65 proc., bet didžiausia paramos suma yra didesnė – iki 200 000 eurų.
Stambieji ūkiai, dalyvaujantys priemonėje „Investicijos į žemės ūkio valdas“ gali pasinaudoti net iki 500 000 eurų dydžio parama, kurios intensyvumas siekia iki 50 proc. Jeigu parama teikiama supaprastinta tvarka – 80 000 eurų dydžio parama su 40 proc. intensyvumu.
Tuo tarpu pagal priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ paramos intensyvumas siekia iki 65 proc. (o investicijoms į gyvūnų gerovės veiklą taikomas net iki 80 proc. intensyvumas). Didžiausia paramos suma priklauso nuo projekte pasirinktų įgyvendinti veiklų ir gali svyruoti nuo 200 000 iki 1,5 mln. eurų.
Svarbu paminėti, kad net pagal tris priemones jaunieji ūkininkai, pirmą kartą besikreipiantys paramos pagal tą intervencinę priemonę, yra remiami aukštesniu intensyvumu. Pavyzdžiui, priemonėse „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ ir „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ net iki 80 proc., o priemonėje „Investicijos į žemės ūkio valdas“ – iki 70 proc. (arba jei parama teikiama supaprastinta tvarka – iki 60 proc).
Svarbu atkreipti dėmesį, kad paraišką lengvatinei paskolai galima teikti tiek drauge su paraiška dotacijai, tiek ir atskirai.
Ką verta žinoti pirmą kartą teikiantiems paraišką?
Renkantis pagal kurią ūkių modernizavimo priemonę kreiptis paramos, pareiškėjui pirmiausia reikėtų įsivertinti valdos ekonominį dydį, išreikštą produkcijos standartine verte. Jeigu planuojama paramos kreiptis kartu su partneriu, reikėtų įsitikinti, kad jis patenka į tą pačią VED kategoriją.
Antras žingsnis būtų įsivertinti pareiškėjo bei partnerių (jei aktualu) atitiktį tinkamumo gauti paramą sąlygoms ir reikalavimams. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, ar dominančioje priemonėje yra reikalaujama atitikti ekonominį gyvybingumą apibūdinančių rodiklių reikšmes, nustatytas Ekonominio gyvybingumo taisyklėse.
Prieš rengiant paraišką reikėtų įsitikinti, kad paraiška surinks bent minimalų reikalaujamą balų skaičių.
Prieš rengiant paraišką reikėtų įsitikinti, kad paraiška surinks bent minimalų reikalaujamą balų skaičių. Tačiau jo gali ir nepakakti – jei kvietimas sulaukia didelio paraiškų skaičiaus, parama skiriama tik paraiškoms surinkusioms aukščiausią balų skaičių. Dėl šios priežasties rengiantis teikti paraišką verta iš anksto įsivertinti kiek balų galės surinkti rengiamas projektas. Vėlgi, priemonė „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ šiuo aspektu yra išskirtinė, joje projektų atranka nėra taikoma: tai reiškia, kad paramą gaus visi pareiškėjai, kurių paraiška atitiks įgyvendinimo taisyklėse numatytas sąlygas.
Norint gauti paramą ūkio modernizavimui beveik visada (išskyrus dalyvaujant priemonėje „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“) reikės parengti verslo planą, kuriame pagrindžiami investavimo tikslai, nurodomi projekte numatytoms investicijoms atlikti reikalingi ištekliai ir terminai, pateikiamos ūkio vystymo prognozės įgyvendinus projektą bei visu jo kontrolės laikotarpiu. Tiesa, yra išimčių: teikiant paraišką pagal priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“ arba supaprastintąja tvarka pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“, verslo planas yra integruotas į paraiškos formą.
Būsimiems pareiškėjams reikia įvertinti ir tai, kad paraiškoje investicijų vertės pagrindimui reikės pateikti tris komercinius pasiūlymus, o įgyvendinant projektą laikytis prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėse numatytos tvarkos. Gera žinia ta, kad nuo 2024m. spalio kai kurioms dažniausiai pasitaikančioms išlaidų rūšims (pvz., traktoriams, jų priekaboms, javų kombainams, šienapjovėms, skutikliams, krautuvams ir pan.) jau yra taikomi (ir vėliau kasmet bus indeksuojami) fiksuotieji vieneto įkainiai, kurie sudaro sąlygas greičiau ir patogiau planuoti bei kompensuoti patirtas išlaidas.
Rengiant projektą ne mažiau svarbu įsivertinti, ar numatoma įsigyti žemės ūkio technika ir įranga atitinka ūkio gamybinį potencialą. Tai padaryti padės Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) parengta metodika ir skaičiuoklė. Jei planuojamos investicijos parametrai atitinka ūkio gamybinį potencialą, pareiškėjui nebereiks teikti skaičiavimų, pagrindžiančių tokios investicijos įsigijimą paramos lėšomis.
Rekomenduojama atkreipti dėmesį, kad pasibaigus projektui šios investicijos ir toliau bus naudojamos paraiškoje numatytiems rezultatams pasiekti, todėl visose priemonėse yra numatytas 5 metų kontrolės laikotarpis, per kurį tikrinama, kaip paramos gavėjas laikosi nustatytų įsipareigojimų. Pagal priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Labai smulkių ūkio plėtra“ kontrolės laikotarpis yra trumpesnis (3 metai).
Lengvatinės paskolos
Pagal priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“ bei „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ yra galimybė gauti ne tik dotacijas, tačiau ir lengvatines paskolas. 30 proc. paskolos daliai taikoma 5 proc. finansų tarpininko marža ir 6 mėn. EURIBOR, o 70 proc. paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos.
Paraišką lengvatinei paskolai galima teikti tiek drauge su paraiška dotacijai, tiek ir atskirai.
Šios paskolos, siekiančios iki 200 000 eurų gali būti skirtos tiek investicijoms finansuoti, tiek apyvartiniam kapitalui papildyti. Lengvatinė paskola gali būti suteikta 5 metams nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo, tačiau tuo atveju jei paskolos kreipiamasi vien tik apyvartiniam kapitalui papildyti ilgiausias paskolos laikotarpis – 3 metai.
Kvietimai teikti paraiškas skelbiami kasmet. Jau yra pavirtintas paramos paraiškų priėmimo grafikas 2025 metams. Svarbu atkreipti dėmesį, kad paraišką lengvatinei paskolai galima teikti tiek drauge su paraiška dotacijai, tiek ir atskirai. Kvietimas tik lengvatinėms paskoloms gauti tęsiasi iki metų pabaigos, tačiau jis gali būti sustabdytas ir anksčiau, jeigu būtų pasiekta kvietimui skirta paramos suma.
Kvietimams ruoštis kviečiama pradėti jau dabar: verta susipažinti su paramos teikimo sąlygomis, įtvirtintomis priemonių įgyvendinimo taisyklėse, Strateginio plano administravimo taisyklėse, kituose bendruosiuose paramos teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Rekomenduojame sekti informaciją apie numatomus kvietimus NMA puslapyje paramakaimui.lt, o įgyvendinimo taisyklių pakeitimų pristatymus – Lietuvos kaimo tinklo dirbtuvėse.
Iškilus klausimams ar sunkumams rengiant paraišką arba jau įgyvendinant projektą, visada galima kreiptis į NMA – pagalbininkę sprendžiant ūkininkų problemas, susijusias su ES parama.