Sekite 15min Google
Prisitaikyti prie vis dažnėjančių klimato iššūkių prekybininkams tenka iš esmės keičiant savo žaidimo taisykles. Situaciją, Europai patiriant smulkiavaisių pomidorų ir žaliųjų lapinių daržovių trūkumą, komentuoja lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovė Julija Butkevič.
Nepalankūs orai svarbiausiose daržoves auginančiose Europos Sąjungos šalyse sutrumpino derliaus laikotarpį, paskatino puvinių bei kenkėjų plitimą ir išaugino prekybininkų konkurenciją dėl užauginto derliaus.
„Maximos“ Vaisių ir daržovių pirkimų skyriaus vadovė Julija Butkevič dalijasi, kad šiuo metu stebimas smulkiavaisių pomidorų stygius turėtų būti trumpalaikis iššūkis, tačiau žaliųjų lapinių daržovių pasiūlos problemos Europoje tęsiasi jau nuo vasaros pradžios.
Pomidorų rinkoje – domino efektas
Ji dalijasi, kad šiuo metu susidariusį smulkiavaisių pomidorų kiekių trūkumą nulėmė ilgai trukę karščiai Ispanijoje – iš šios šalies po visą Europos Sąjungą įprastai paskirstomi didžiausi šių daržovių kiekiai. Aukšta oro temperatūra ir didelė kaitra pažabojo augalų vegetacijos laikotarpį, kuriam sutrumpėjus ir sumenko kokybiško derliaus kiekiai.
Ispanijai neišgalint pasiūlyti įprasto smulkiavaisių pomidorų kiekio, dauguma prekybininkų atsigręžė į Nyderlandų augintojus. Tačiau vienos šalies užauginto smulkiavaisių pomidorų derliaus nebeužtenka pilnai patenkinti staiga išaugusią paklausą Europos Sąjungoje.
„Taip susidarė domino efektas: sumažėjus smulkiavaisių pasiūlai, pirkėjai atsigręžė į įprastus pomidorus, todėl prekybininkams tenka operatyviai suktis ir ieškoti ne tik smulkiavaisių alternatyvų iš kitų šalių, bet ir stebėti, kad nepradėtų trukti įprastų veislių pomidorų.
Kai dėl ribotų kiekių konkuruoja visa Europa, kyla ir jų supirkimo kaina – ją kelia atskirų rinkos dalyvių pasiryžimas už likusį derlių mokėti daugiau, todėl kai kuriems rinkos žaidėjams Europos Sąjungoje tenka patirti ir trumpalaikius šios daržovės trūkumus“, – paaiškina J.Butkevič.
Žaliųjų lapinių daržovių pasiūla Europoje kritusi 25–60 proc.
Tuo metu žaliųjų lapinių daržovių pasiūlos sutrikimai Europos rinkoje tęsiasi jau kelis mėnesius. Labiausiai per šį laikotarpį yra sumažėjusi brokolių, žiedinių, gūžinių ir kininių kopūstų, romaninių ir „Iceberg“ salotų pasiūla.
„Maximos“ Pirkimų departamento stebimais rinkos duomenimis, pagrindinėse šias daržoves auginančiose Europos Sąjungos šalyse – Ispanijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Prancūzijoje – atskirų produktų pasiūla yra sumažėjusi nuo 25 iki 60 proc.
„Brokolių Europos Sąjungos rinkai šiemet yra prognozuojama užtikrinti maždaug perpus mažiau nei planuota, žiedinių kopūstų – apie 30 proc. mažiau, o „Iceberg“ salotų derlius yra menkesnis maždaug trečdaliu. Bendri kininių kopūstų kiekiai sumažėjo ne taip smarkiai, tačiau nemaža jų dalis prekybai netinka dėl vidinių puvinių“, – pasakoja J.Butkevič.
Pasak ekspertės, šią situaciją lėmė keli tarpusavyje susiję veiksniai: gausios liūtys padidino drėgmės kiekį ir sudarė palankias sąlygas puviniui, o per karščius prasčiau susiformavę silpni augalų žiedynai tapo mažiau atsparūs įvairioms ligoms. Šiluma ir drėgmė drauge skatino kenkėjų plitimą – dėl griežtų Europos Sąjungos augalų apsaugos reikalavimų liko mažiau kovos su jais priemonių.
„Itin griežti Europos Sąjungos reglamentai cheminėms apsaugos nuo kenkėjų priemonėms suformavo situaciją, kai vartotojas gali būti tikras dėl produkcijos švarumo ir nekenksmingumo, bet iš kitos pusės – tai puota kenkėjams, kurių neveikia švelnesnės priemonės ir kurie sugadina itin didelius derliaus kiekius. Žinome, kad su šia problema susiduria ir Lietuvos ūkiai“, – pastebi J.Butkevič.
