Gyvulius ir paukščius persekiojančios ligos ir vis pasirodantys nauji ligų židiniai už Atlanto ir Europoje Žemės ūkio ministeriją paskatino paankstinti rengti kvietimą pretenduoti į paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“.
Remiamos visos reikiamos priemonės
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) primena, kad teikti paraiškas pagal minėtą priemonę galima nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d. Kvietimui skirta lėšų suma padidinta kone pustrečio karto – iki 2,6 milijono eurų. Taip pat žemės ūkio ministro įsakymu sumažintas privalomą atrankos balų skaičius – nuo 35 iki 20. Tai reiškia, kad parama pasieks žymiai platesnį ūkių ratą.
Skelbiama, kad paramos lėšomis ūkininkai gali finansuoti vidaus ar lauko aptvarų bei pakrovimo rampų įsigijimą ir jų įrengimą, pašarų apdorojimo įrangą. Jei yra poreikis ir būtinybė, bus remiama visa reikiama įranga ligos plitimui suvaldyti – gaišenų laikymo konteineriai, darbo drabužių plovimo ir džiovinimo priemonės bei kitos būtinos priemonės.
Jei yra poreikis ir būtinybė, bus remiama visa reikiama įranga ligos plitimui suvaldyti.
Akcentuojama, kad paramos gavėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir laikantys ūkinius gyvūnus. Ūkiams, laikantiems iki 20 sąlyginių gyvulių, didžiausia paramos suma gali siekti 4000 eurų, o ūkiams, turintiems daugiau kaip 21 sąlyginį gyvulį, parama bus apskaičiuojama priklausomai nuo gyvulių skaičiaus.
Didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti iki 100 tūkst. eurų. Kai įsigyjamas turtas, kuris gali būti naudojamas daugiau negu vienoje ūkių laikymo vietoje, suma gali būti padidinta iki 300 tūkst. eurų.
Norint pasinaudoti parama, ūkininkai privalės pateikti biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų planą, kuriame nurodyta, kaip bus užtikrinamas saugumas ūkiuose. Šis planas iki paramos paraiškos pateikimo turi būti suderintas su
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) apygardos priežiūros skyriumi ir atitikti visus reikalavimus.
Kaip apsaugoti ūkius?
VMVT specialistai įspėja, kad būtina imtis ir laikytis griežtų prevencinių priemonių. Kitaip – šalies ūkius gali ištikti skaudžios pasekmės.
Specialistai primena, kad paukščių gripo grėsmė neatsitraukia. Nors didžiausi jo padariniai girdimi už Atlanto, tačiau Europoje jau krito daugiau nei 5,6 mln. paukščių.
Paukščių gripas kelia didelę grėsmę paukštininkystės sektoriui dar šiais metais. Ligos protrūkiai jau užfiksuoti 81 Europos paukščių ūkyje. Didžiausi protrūkiai fiksuoti: Lenkijoje , kurioje skaičiuojami jau 75 protrūkiai naminių paukščių ūkiuose, taip pat Italijoje, Vengrijoje. Lietuvoje paukščių gripas šiemet buvo užfiksuotas viename ūkyje, kuriame laikyta per 246 tūkst. dedeklių vištų. Vėliau pranešta, kad protrūkis pastarajame paukštyne suvaldytas. Toliau vykdoma tolesnė kontaktinių paukštininkystės ūkių stebėsena, kol kas naujų įtarimų apie viruso išplitimą nėra.
VMVT primena, kad per paukščių migraciją paukščių gripo plitimas gali žymiai suaktyvėti, o gripo forma yra ypač lengvai plintanti. Norint sumažinti ligos plitimo ir ekonominių nuostolių riziką, ypač svarbu griežtai laikytis biosaugos reikalavimų. Paukščių migracijos metu būtina laikyti naminius paukščius uždarose patalpose arba aptvaruose su stoginėmis, apsaugančiomis nuo kontakto su laukiniais migruojančiai paukščiais.
Ūkininkams labai svarbu nuolat stebėti savo laikomų paukščių sveikatą ir būti budriems dėl galimų paukščių gripo požymių.
Ūkio teritorija turi būti apsaugota nuo pašalinių asmenų, gyvūnų ir transporto priemonių. Būtina užtikrinti transporto priemonių dezinfekciją prieš įvažiuojant į ūkį. Privaloma apsaugoti pastatus ir patalpas, kuriuose laikomi lesalai, nuo laukinių paukščių ir graužikų.
Ypač svarbu – stebėti situaciją: registruoti informaciją apie paukščių gaišimą, vandens ir pašarų suvartojimą ir visais būdais vengti tiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais. Specialistai akcentuoja, kad ūkininkams labai svarbu nuolat stebėti savo laikomų paukščių sveikatą ir būti budriems dėl galimų paukščių gripo požymių. Staigus gaišimas, apetito praradimas, kvėpavimo sutrikimai, kraujosruvos ir kiti neįprasti simptomai gali signalizuoti apie šią pavojingą ligą. Pastebėjus pirmuosius paukščių negalavimo požymius kuo skubiau kreiptis į veterinarijos specialistus.
Artėjant šiltajam metų laikui, ypač kai netrukus prasidės pagrindinių ligos platintojų – smulkiųjų kraujasiurbių mašalų sezonas, didėja dar vienos – mėlynojo liežuvio ligos (MLL) – grėsmė. Nors ši liga Lietuvoje iki šiol nebuvo nustatyta, tačiau rizika užkratui patekti į šalies teritoriją išlieka didelė, ypač po to, kai liga pasireiškė kaimyninėje Lenkijoje. Nustačius šią ligą, didžiausi nuostoliai susidaro dėl sumažėjusio gyvulių produktyvumo, taip pat dėl to, kad taikomi apribojimai dėl gyvūnų prekybos ir jų eksporto.
Taip pat būtina būti akyliems ir atsargiems dėl kitų gyvūnų ligų. Fiksuojami snukio ir nagų ligos (SNL) bei afrikinio kiaulių maro atvejai. Ūkiuose praktiškai nelieka gyvūnų, kuriems pavojus visiškai negrėstų. SNL ypač plačiai paplitusi Turkijoje, Vidurio Azijos, Afrikos šalyse, Irane. Virusas labai atsparus, gali nukeliauti net ir 300 km ir išlikti pavojingas.
Specialistai ragina keliavusių po užkrėstą regioną (pvz.: lietuvių ypač pamėgtą Turkiją, taip pat Afrikos valstybes, Vidurio Azijos šalis, Indiją) ir lankiusis ūkinių gyvūnų laikymo vietose, po atvykimo į Lietuvą primygtinai prašoma vengti įeiti į ūkinių gyvūnų laikymo vietas. Dirbant ūkyje naudoti specialius ūkiui skirtus drabužius ir įsitikinti, kad ūkio lankytojai naudotų apsauginius drabužius ir avalynę, dezinfekuoti transportą.
Lietuvoje jau yra priimtas sprendimas, kuris draudžia visus renginius, kuriuose dalyvauja porakanopiai ūkiniai gyvūnai. Taip stengiamasi apsisaugoti nuo galimo MLL ir SNL plitimo. VMVT ragina gyvūnų vežėjus užtikrinti, kad iš trečiųjų šalių ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių atvykstančios transporto priemonės būtų atsakingai išvalytos, išplautos bei išdezinfekuotos, ir tai būtų patvirtinta dokumentais.
Ūkinių gyvūnų laikytojams rekomenduojama į savo ūkius įsivežti tik sveikus gyvulius, užtikrinti gyvulių transporto valymą ir dezinfekciją. Naujai įvežtus į ūkį gyvulius, jei įmanoma, reikia laikyti atskirai bent 21 dieną. Taip pat rekomenduojama naudoti vabzdžius atbaidančias priemones, laiku šalinti mėšlą.
Rekomenduojama naudoti vabzdžius atbaidančias priemones, laiku šalinti mėšlą.
Pastebėjus laikomų gyvulių sveikatos pakitimus specialistai ragina kuo skubiau pranešti privačiam veterinarijos gydytojui ar VMVT paskambinus tel.: 1879 ar +370 5 242 0108. Įtarus užkrečiamąją ligą, jei įmanoma, būtinai atskirti sergančius gyvūnus nuo kitų, neišvežti ūkinių gyvūnų ir jų produktų iš laikymo vietos.
Nuolatos atnaujinamą informaciją apie gyvūnų užkrečiamąsias ligas ir jų prevenciją galima sekti VMVT tinklapyje: https://vmvt.lrv.lt.
