Sekite 15min Google
„Tai istorinė pergalė Europos ūkininkams ir Europos ateičiai. Patvirtindami NGM naudojimą pasirinkome inovacijas, konkurencingumą ir apsirūpinimo maistu saugumą. Europos ūkininkai jau seniai reikalauja galimybės naudoti šias šiuolaikines selekcijos priemones, leidžiančias išvesti atsparesnius ir mažiau nuo pesticidų priklausomus augalus. (…) Parlamentas ateina į pagalbą Europos ūkininkams, užtikrina mūsų apsirūpinimo maistu saugumą ir kuria konkurencingesnę ir novatoriškesnę Europą“, – pabrėžė pranešėja Jessica Polfjärd (Europos liaudies partija, Švedija).
Naujos taisyklės reglamentuoja naujus genomikos metodus – technologijas, kurios leidžia tiksliai keisti augalo genetinę medžiagą. Pagal Europos Parlamento patvirtintą tvarką tokie augalai bus vertinami ne vien pagal tai, kokiu būdu jie buvo išvesti, bet pagal galutines jų savybes.
Naujų genomikos metodų (NGM) augalai bus skirstomi į dvi kategorijas. Pirmos kategorijos augalai, kurių genetiniai pokyčiai yra riboti ir panašūs į tuos, kurie galėtų atsirasti tradicinės selekcijos būdu arba natūraliai, bus traktuojami panašiai kaip įprasti augalai. Tačiau augalai, sukurti taip, kad būtų atsparūs herbicidams arba gamintų insekticidines medžiagas, į šią kategoriją nepateks.
Antros kategorijos NGM augalai, kuriems būdingos sudėtingesnės genetinės modifikacijos, ir toliau bus vertinami pagal griežtas GMO taisykles. Jiems reikės rizikos vertinimo ir atskiro leidimo prekybai Europos Sąjungoje, taip pat bus privalomas jų atsekamumas ir ženklinimas.
Naujos taisyklės bus taikomos tiek ES sukurtiems, tiek importuojamiems augalams.
NGM – ne tas pats, kas GMO
V. P. Andriukaitis pabrėžia, kad visuomenei svarbu suprasti skirtumą tarp naujų genominių technologijų ir GMO.
Pasak jo, GMO atveju į vieno organizmo genomą įvedama kito organizmo genetinė medžiaga. Tuo metu genų redagavimo technologijos leidžia keisti paties augalo esamą genomą, nieko nepridedant iš šalies.
Jis primena, kad prie genų redagavimo technologijų vystymo reikšmingai prisidėjo ir lietuvių mokslininkas profesorius Virginijus Šikšnys. Vienas žinomiausių tokių metodų – CRISPR-Cas – dažnai apibūdinamas kaip molekulinės „žirklės“, leidžiančios tiksliai pakeisti tam tikrą genomo vietą.
Europarlamentaro teigimu, taip išvesti augalai gali būti labai panašūs arba net identiški augalams, kurie atsirastų taikant tradicinius selekcijos metodus arba natūraliai.
„Tokiu būdu galima, pavyzdžiui, gauti vaisius, atsparesnius ligoms, ar kviečius, kuriuose būtų mažiau glitimo“, – sako jis.
Tokiu būdu galima, pavyzdžiui, gauti vaisius, atsparesnius ligoms, ar kviečius, kuriuose būtų mažiau glitimo.
V. P. Andriukaičio vertinimu, ankstesnis ES reguliavimas buvo sukurtas GMO – augalams, kurių genome atsiranda svetimos genetinės medžiagos. Atsiradus tikslesniems genų redagavimo metodams, reikėjo naujų taisyklių, kad mokslininkai, selekcininkai ir ūkininkai galėtų naudotis šiomis technologijomis.
Ką matys ūkininkai ir vartotojai?
Pagal naujas taisykles pirmos kategorijos NGM augalai bus įtraukti į viešą ES duomenų bazę. Sėklų pakuotės ir dauginamoji medžiaga turės būti pažymėtos kaip pirmos kategorijos NGM, kad ūkininkai žinotų, kokias sėklas renkasi.
Tuo metu ant galutinių maisto produktų ženklinimas nenumatomas. V. P. Andriukaičio teigimu, papildomos etiketės galėtų didinti kaštus ir klaidinti vartotojus, jei būtų sudaromas įspūdis, kad naujos genominės technologijos yra tas pats, kas GMO.
Ekologinėje gamyboje NGM augalai nebus leidžiami. Tačiau jei dėl techniškai neišvengiamų priežasčių ekologiniuose plotuose atsirastų pirmos kategorijos NGM augalų, tai nebūtų laikoma taisyklių pažeidimu.
Galima nauda Lietuvai
Kalbėdamas apie galimą naudą Lietuvai, V. P. Andriukaitis mini augalus, atsparesnius ligoms, sausrai, šalnoms ar kenkėjams. Pasak jo, Europoje jau vykdomi bandymai su Lietuvai aktualiomis veislėmis.
Švedijoje ir Danijoje bandoma išvesti krakmolingas bulves, atsparias vėlyvajam bulvių marui. Tokiems augalams reikėtų mažiau fungicidų. Taip pat tiriami miežiai, kurie geriau įsisavina azotą ir gali duoti didesnį derlių dirvožemyje, kuriame jo trūksta.
„Lietuvai galėtų būti ypač aktualios veislės, kurios būtų atsparesnės ligoms ir leistų mažinti fungicidų ar trąšų poreikį“, – sako V. P. Andriukaitis.
Lietuvai galėtų būti ypač aktualios veislės, kurios būtų atsparesnės ligoms ir leistų mažinti fungicidų ar trąšų poreikį.
Jo teigimu, NGM gali prisidėti prie pesticidų naudojimo mažinimo, ypač jei būtų išvedamos ligoms ar grybeliams atsparesnės veislės. Vis dėlto atsparumas vabzdžiams yra sudėtingesnis klausimas, nes tokiais atvejais dažnai reikėtų reikšmingesnių genomo pokyčių, kurie patektų į griežtesnio reguliavimo sritį.
V. P. Andriukaitis taip pat atmeta nuogąstavimus, kad naujos taisyklės būtinai sustiprins tik didžiąsias biotechnologijų bendroves. Jo teigimu, labai griežtas GMO reguliavimas istoriškai lėmė, kad naujų veislių kūrimas buvo brangus ir prieinamas daugiausia didelėms tarptautinėms kompanijoms. Paprastesnės NGM taisyklės galėtų sudaryti daugiau galimybių ir mažesnėms bei vidutinėms įmonėms.
„Naujas NGT reglamentas turėtų užtikrinti, kad šiomis technologijomis sukurtos veislės būtų pripažįstamos lengviau ir pigiau. Tai gali paskatinti didesnę pasiūlą ir suteikti daugiau galimybių ne tik didžiosioms, bet ir mažesnėms įmonėms“, – teigia europarlamentaras.
Tarnyba: svarbu atskirti statusą ir veislės registravimą
Valstybinės augalininkystės tarnybos teigimu, naujos taisyklės sudarys sąlygas aiškiau reglamentuoti augalus, išvestus taikant pažangias genetinės medžiagos keitimo technologijas.
Tarnyba pabrėžia, kad pirmos kategorijos NGM augalų veislių registravimo procedūra iš esmės nesikeis – jos turės atitikti įprastus veislėms taikomus reikalavimus: būti išskirtinės, vienodos ir stabilios, kai taikoma – atitikti ūkinio vertingumo reikalavimus ir turėti tinkamą pavadinimą.
Antros kategorijos NGM augalai pateks į GMO reguliavimo sritį. Jiems bus taikomos griežtos GMO taisyklės, reikės rizikos vertinimo ir atskiro leidimo prekybai ES. Tačiau tokių augalų veislių registravimo procedūra nesikeis.
Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Simonas Pusvaškis pabrėžia, kad NGM augalo statuso patvirtinimas ir veislės registravimas nėra tas pats.
„Svarbu atskirti dvi procedūras: NGM augalo statuso patvirtinimą ir pačios veislės registravimą. Statuso pripažinimas – ar augalas yra 1 kategorijos NGM, ar 2 kategorijos NGM – nėra veislės registravimo procedūros dalis. Pateikiant paraišką tokios veislės registracijai, pareiškėjas turės pateikti oficialų statusą patvirtinantį dokumentą. Sprendimą dėl 1 kategorijos NGM gauto augalo, kai statusas nustatomas ES lygmeniu, priima Europos Komisija“, – sako S. Pusvaškis.
Pasak tarnybos, reglamentas praktikoje bus pradėtas taikyti po dvejų metų – nuo 2028 m. liepos 17 d. Iki tol NGM gauti augalai pateks į šiuo metu galiojančio GMO reglamentavimo sritį.
Žemdirbių atstovas: svarbiausias privalumas – laikas
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento Eimanto Pranausko vertinimu, didžiausias šių metodų privalumas – greitis. Tradicinė selekcija gali trukti ilgai, o žemės ūkis šiandien susiduria su sparčiais pokyčiais: klimato kaita, augalų ligomis, kenkėjų plitimu ir poreikiu užtikrinti stabilų derlių.
„Šiuo atveju laimimas laikas – rezultatas pasiekiamas daug greičiau nei taikant tradicinius selekcijos metodus. O laikas žemės ūkyje yra labai svarbus veiksnys, nes klimato, ligų ir kenkėjų pokyčiai vyksta itin sparčiai“, – pabrėžia E. Pranauskas.
Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad viena rizikų gali būti ilgos aprobavimo, registravimo ir leidimų procedūros. Pasak jo, jei jos užtruktų, Europa galėtų prarasti dalį konkurencingumo.
Naujo reguliavimo poveikis nebus juntamas iš karto. Komercinių sėklų prieinamumas ūkininkams priklausys nuo dauginimo ir veislių įtraukimo į katalogus terminų, todėl pirmųjų tokių veislių Lietuvos laukuose realistiškai būtų galima tikėtis apie 2029–2030 metus.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
