Sekite 15min Google
EP siekia, kad kartų kaita žemės ūkyje taptų vienu svarbiausių būsimos bendrosios žemės ūkio politikos klausimų. Europarlamentarai kelia problemą, kad jaunam žmogui šiandien neužtenka vien noro ūkininkauti – jam reikia žemės, pradinio kapitalo, paskolų, aiškios paramos, galimybės perimti veikiantį ūkį ir realios perspektyvos iš jo pragyventi.
Ši diskusija svarbi ir Lietuvai, kur jaunas ūkininkas vis dar veikiau išimtis nei taisyklė. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, jaunieji ūkininkai iki 40 metų sudaro apie 11–13 proc. visų žemės ūkio valdų valdytojų, o daugiau nei pusė ūkininkų yra vyresni nei 55 metų. Tai reiškia, kad klausimas, kas po dešimtmečio ar dviejų dirbs Lietuvos žemę, tampa ne tik žemės ūkio, bet ir kaimo gyvybingumo, maisto gamybos bei regionų ateities tema.
Jaunieji ūkininkai – retenybė
Europos mastu problema dar ryškesnė. Europos Sąjungoje ūkininkai iki 40 metų valdo tik apie 12 proc. ūkių, o jaunos moterys sudaro vos apie 3 proc. ūkininkų. EP savo pozicijoje dėl būsimos žemės ūkio politikos taip pat pabrėžia, kad beveik 58 proc. ES ūkininkų yra vyresni nei 55 metų, o jaunesni nei 35 metų sudaro tik apie 6 proc.
Parlamentas siekia, kad jauniesiems ūkininkams būtų lengviau gauti finansavimą, paskolas ir garantijas, kad valstybės narės daugiau dėmesio skirtų žemės prieinamumui, ūkių perdavimui jaunesnei kartai, mokymams, konsultacijoms ir gyvenimo sąlygoms kaime. Kitaip tariant, EP kartų kaitą mato kaip visos sistemos klausimą, o ne kaip vienkartinę paramos priemonę.
Parlamentas siekia, kad jauniesiems ūkininkams būtų lengviau gauti finansavimą, paskolas ir garantijas.
Europos Komisija 2025 m. spalį pristatė kartų kaitos žemės ūkyje strategiją, kuria siekiama iki 2040 m. padvigubinti jaunų ir naujų ūkininkų dalį – nuo maždaug 12 iki 24 proc. Strategijoje siūloma, kad valstybės narės po 2027 m. bent 6 proc. žemės ūkiui skirtų lėšų nukreiptų kartų kaitai. Tačiau EP keliama ambicingesnė pozicija – dalis europarlamentarų ragina šiam tikslui skirti dar didesnę būsimos BŽŪP finansavimo dalį.
EP pranešėja kartų kaitos žemės ūkyje klausimu Maria Walsh siūlo, kad būsimame bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpyje jauniesiems ūkininkams būtų skiriama ne mažiau kaip 10 proc. finansavimo. Jos pozicija aiški – jeigu Europa nori, kad jauni žmonės ateitų į žemės ūkį, tam neužteks bendrų pažadų.
„Jei rimtai siekiame pakeisti šią tendenciją, ambicijas turime paremti būtinu finansavimu. Reikia ne tik gražių tikslų ar savanoriškos paramos, bet aiškaus ir įpareigojančio finansavimo jaunųjų ūkininkų kartai“, – pabrėžia M. Walsh.
Tolesni sprendimai priklausys nuo būsimos bendrosios žemės ūkio politikos derybų, kuriose EP kartu su Taryba formuos galutines taisykles.
Lietuvoje ūkininkų gretos susiaurėjo perpus
Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytenis Grigas Europos Parlamento iniciatyvas vertina teigiamai. Pasak jo, svarbiausia tai, kad kartų kaita pagaliau keliama ne kaip viena atskira paramos priemonė, o kaip strateginis Europos žemės ūkio ateities klausimas.
„Tai, kad kartų kaita pagaliau keliama ne kaip viena atskira paramos priemonė, o kaip strateginis Europos žemės ūkio ateities klausimas, yra labai svarbus pokytis. Daugiau nei trejus metus dalyvauju Europos jaunųjų ūkininkų tarybos CEJA veikloje, todėl matau, kiek daug pastangų jaunųjų ūkininkų organizacijos Europoje dėjo, kad ši tema užimtų deramą vietą ES darbotvarkėje“, – sako V. Grigas.
Matau, kiek daug pastangų jaunųjų ūkininkų organizacijos Europoje dėjo, kad ši tema užimtų deramą vietą ES darbotvarkėje.
Jo teigimu, Lietuvoje problema itin aiški: per maždaug 15 metų jaunųjų ūkininkų skaičius sumažėjo nuo daugiau kaip 41 tūkst. iki mažiau nei 20 tūkst. Todėl kalbama ne tik apie paramos dydį, bet ir apie tai, ar atsiras žmonių, kurie perims ūkius, kurs naujus ir išlaikys gyvybingas kaimo bendruomenes.
V. Grigo vertinimu, tikslas didinti jaunų ir naujų ūkininkų dalį yra būtinas, tačiau jis neturi likti vien procentiniu rodikliu. Jaunam žmogui reikia ne vien išmokos, o viso kelio – nuo prieigos prie žemės ir finansavimo iki konsultavimo, ūkių perdavimo ir gyvenimo sąlygų regione.
Lietuvoje jauniesiems ūkininkams jau taikomos paramos priemonės. Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą teikiama parama įsikūrimui, investicijoms, lengvatinės paskolos ir tiesioginės išmokos. 2026 m. kvietime dotacija su lengvatine paskola gali siekti iki 100 tūkst. eurų. Tačiau praktinis klausimas išlieka: ar to pakanka, kai reikia žemės, technikos, pastatų, gyvulių, apyvartinių lėšų ir finansinio atsparumo keliems sezonams?
Be šeimos užnugario – nelengvas startas
V. Grigas pabrėžia, kad pradėti ūkininkauti be šeimos žemės ar kapitalo įmanoma, bet tai vis dar labiau išimtis nei lengvai pasiekiamas kelias. Perimantis šeimos ūkį žmogus dažnai gauna bent dalį žemės, technikos, pastatų, patirties ir ryšių. Pradedančiajam nuo nulio visa tai tenka susikurti pačiam.
„Pirmosios kartos ūkininkas turi ne tik pradėti verslą – jis pirmiausia turi nusipirkti sau darbo vietą. Tai reiškia, kad dar prieš uždirbdamas pirmąsias stabilias pajamas jis turi investuoti į žemę, techniką, pastatus, gyvulius ar kitą gamybinę bazę“, – teigia V. Grigas.
Jo teigimu, jaunų žmonių noro ūkininkauti yra daugiau nei galimybių. Viename iš pastarųjų jaunųjų ūkininkų įsikūrimo kvietimų buvo pateiktos 1 022 paraiškos, kuriose prašyta daugiau kaip 61 mln. eurų paramos, tačiau turėto finansavimo visiškai pakako tik maždaug 205 pareiškėjams.
Vienkartinės paramos neužtenka
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas dr. Paulius Astrauskas taip pat palankiai vertina Europos Parlamento iniciatyvas, tačiau pabrėžia kitą aspektą – svarbu ne tik padėti jaunam žmogui pradėti, bet ir sudaryti sąlygas iš ūkio gyventi.
„Europos Komisijos strategijoje jau kalbama apie platesnį paketą – finansavimą, mokymą, konsultavimą, žemės prieinamumą ir gyvenimo kaime sąlygas. Tai palaikome, tačiau man svarbiausia, kas vyksta po pirmosios investicijos: iš ko žmogus finansuos kitą sezoną, iš ko tuo metu gyvens šeima ir ar turės galimybę produkciją parduoti geresnėmis sąlygomis“, – sako dr. P. Astrauskas.
Jo vertinimu, parama turi būti planuojama keliems metams, o ne tik pirmajam startui. Ūkis pakankamai pajamų gali pradėti generuoti tik po kelių sezonų, tačiau šeimai pragyventi reikia iš karto. Todėl, pasak P. Astrausko, būtina atskirti ūkio apyvartines lėšas nuo šeimos pajamų palaikymo.
Parama turi būti planuojama keliems metams, o ne tik pirmajam startui. Ūkis pakankamai pajamų gali pradėti generuoti tik po kelių sezonų, tačiau šeimai pragyventi reikia iš karto.
Jis atkreipia dėmesį ir į ūkių stambėjimą. Jei pasitraukiančio ūkininko žemę tiesiog prisijungia kaimynas, nauja ūkininkų šeima dėl to neatsiranda. Todėl kartų kaita neturėtų būti matuojama vien dirbamos žemės plotais ar investicijomis – svarbu, kiek jaunų žmonių ateina į sektorių ir kiek jų jame pasilieka.
Atskiras P. Astrausko akcentas – kooperacija. Jo teigimu, ne kiekvienas pradedantis ūkininkas turi iš karto įsigyti visą techniką, sandėlius, perdirbimo ar logistikos sprendimus.
„Manome, kad vienareikšmiškai turi būti skatinamas bendradarbiavimas ir kooperacija žemės ūkyje. Jeigu bendra investicija į techniką, perdirbimą ar sandėliavimą padeda įsitvirtinti keliems jauniems ūkiams, jos naudą turime vertinti ne vien per projektą, o per tai, kiek šeimų gali likti ūkininkauti“, – teigia dr. P. Astrauskas.
Pasak jo, būsimoje bendrojoje žemės ūkio politikoje jaunųjų ūkininkų poreikiai turėtų būti matomi visur – skiriant investicijas, kuriant finansavimo ir garantijų mechanizmus, remiant kooperaciją, planuojant kaimo paslaugas ir vertinant, ar priemonės realiai padeda jaunam žmogui įsitvirtinti.
ŽŪM: reikės platesnės sistemos
Žemės ūkio ministerija taip pat palankiai vertina ES institucijų dėmesį kartų kaitai. Ministerijos teigimu, jaunųjų ūkininkų pritraukimas ir jų išsilaikymas sektoriuje svarbus ne tik žemės ūkio konkurencingumui, bet ir ilgalaikiam apsirūpinimui maistu bei gyvybingų kaimo vietovių išsaugojimui.
ŽŪM pabrėžia, kad Europos Parlamente keliamos problemos aktualios ir Lietuvai: žemės prieinamumas, finansavimas, ūkių perdavimas, žinių ir konsultacijų poreikis. Todėl ministerija pritaria krypčiai, kad kartų kaitos politika neturėtų apsiriboti vienkartine išmoka jaunajam ūkininkui.
Po 2027 m. paramos priemonių detalės priklausys nuo galutinio ES teisinio reglamentavimo, Lietuvos žemės ūkio sektoriaus poreikių ir BŽŪP įgyvendinimui skirtų finansinių išteklių. Vis dėlto jau dabar aišku, kad Europos Komisijos pasiūlymuose kalbama apie nacionalines kartų kaitos strategijas ir platesnį jaunųjų ūkininkų „starto paketą“, apimantį ne tik įsikūrimo paramą, bet ir investicinę paramą, lengvatines paskolas, tiesiogines išmokas, konsultacijas bei mokymus.
Svarbus planuojamas pokytis Lietuvoje – nauja pilotinė Strateginio plano priemonė „Bendradarbiavimas dėl ūkių perėmimo“. Ja siekiama sudaryti sąlygas veikiančius ūkius perduoti jaunesnei kartai ir kartu išsaugoti sukauptas profesines žinias, praktinius įgūdžius bei ūkininkavimo patirtį. Pagal šią priemonę būtų remiamas pasitraukiančio ūkininko ir ūkio perėmėjo bendradarbiavimas pereinamuoju laikotarpiu, taip pat galėtų būti finansuojamos būtinos prisitaikymo investicijos.
Tačiau ŽŪM pripažįsta, kad žemės prieinamumas išlieka viena sudėtingiausių problemų. Dabartinės paramos priemonės gali padėti sukaupti pradinį kapitalą ir finansuoti ūkio kūrimą ar plėtrą, bet jos savaime negali padidinti žemės pasiūlos rinkoje ar išspręsti aukštų žemės kainų problemos.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
