Sekite 15min Google
Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti tarsi skirtingi klausimai: vienas – apie hibridines grėsmes Europai, kitas – apie Lietuvos strateginio objekto finansavimą, tačiau sąsajų esama. Hibridinės grėsmės šiandien apima ne tik dezinformaciją ar kibernetines atakas, bet ir energetikos, transporto, ryšių, sienų, kosmoso infrastruktūros ir kitų strateginių objektų pažeidžiamumą.
Sisteminis veikimas
R. Juknevičienės pranešime pabrėžiama, kad hibridinis karas negali būti vertinamas kaip pavienių incidentų rinkinys. Sabotažas, padegimai, sprogdinimai, kibernetinės atakos ar bandymai veikti visuomenės nuotaikas gali atrodyti nesusiję, tačiau jų pobūdis dažnai yra sisteminis. Dokumente pagrindine grėsme Europos saugumui įvardijama Rusija, veikianti tiesiogiai arba per Baltarusiją bei kitus tarpininkus. Taip pat minimos Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja.
-
„Praradome atsakomybės jausmą“: ekspertai ir politikai paragino gelbėti vaikus nuo socialinių tinklų
-
„Dariau tą patį, ką darbuotojai, tik be atlyginimo“: ar praktika netapo pigia darbo jėga?
-
Beveik 2 trilijonai eurų naujame ES biudžete: kur Lietuva gali laimėti, o kur teks susitaikyti su mažesne parama
Europarlamentarė pabrėžia, kad jos parengtas dokumentas nėra direktyva ar valstybėms narėms tiesiogiai privalomas teisės aktas. Tai Europos Parlamento politinė pozicija ir rekomendacija Europos Komisijai, ES institucijoms bei valstybėms narėms. Vis dėlto jo reikšmė svarbi, nes siekiama suformuoti bendrą europinį supratimą apie hibridines grėsmes.
„Tai nėra direktyva, tai nėra dokumentas, kuris bus svarstomas triloguose ir turės privalomą galią valstybėse narėse. Tai yra Europos Parlamento praktika, kai Parlamentas išanalizuoja problemą ir pateikia bendrą politinę poziciją kaip rekomendaciją Europos Sąjungos institucijoms ir valstybėms narėms“, – aiškina R. Juknevičienė.
Paslėpti kėslai
Pasak jos, svarbiausia pranešimo mintis – Europai reikia išmokti atpažinti koordinuotą priešiškų režimų veikimą, net jei jis slepiamas po atskirais nusikaltimais ar incidentais. Tokios atakos gali vykti žemiau tradicinės karinės agresijos slenksčio, tačiau jų tikslas – destabilizuoti demokratinius procesus, kelti baimę, chaosą, nepasitikėjimą ir silpninti paramą Ukrainai.
„Matome koordinuotus, žvalgybų vadovaujamus veiksmus, kurie vykdomi tiesiogiai arba pasitelkiant tarpininkus, įgaliotinius ir ne valstybės veikėjus. Tos atakos sąmoningai organizuojamos taip, kad atrodytų kaip atskiri nesusiję incidentai. Jų bendras pobūdis gali prilygti tradicinei agresijai ir netgi būti pavojingesnis, nes yra sunkiai matomas“, – sako R. Juknevičienė.
Siūlomos atsakomosios priemonės
Dokumente kalbama apie ES atsakomąsias priemones ir sankcijų mechanizmą. Tarp svarbiausių gairių – siūlymas parengti ES kovos su hibridiniu karu veiksmų planą, paskirti Europos Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos koordinatorių, sukurti horizontalią hibridinėms grėsmėms skirtą ES sankcijų sistemą ir parengti ES sutarties 42 straipsnio 7 dalies – savitarpio gynybos sąlygos – taikymo hibridinių atakų atvejais gaires.
Taip pat siūloma stiprinti ES žvalgybos analizės pajėgumus, skatinti valstybes nares aktyviau dalytis informacija, rengti tarpsektorines pratybas, didinti rytinio ES flango stebėseną, skirti tikslinį finansavimą išorės sienų apsaugai ir stiprinti „Frontex“ įgaliojimus. NATO dokumente išlieka kolektyvinės gynybos pagrindu, tačiau ES raginama stiprinti savo gebėjimą koordinuoti bendrą grėsmių suvokimą, atsaką ir infrastruktūros atsparumą.
„Šio pranešimo reikšmė yra ta, kad Europos Sąjungoje pradėtume panašiai suprasti, kas vyksta mūsų kontinente – nuo Ispanijos ir Portugalijos iki Šiaurės valstybių. Svarbu, kad valstybės suvoktų, jog reikia veikti vieningai“, – pabrėžia R. Juknevičienė.
Šio pranešimo reikšmė yra ta, kad Europos Sąjungoje pradėtume panašiai suprasti, kas vyksta mūsų kontinente – nuo Ispanijos ir Portugalijos iki Šiaurės valstybių.
Išsaugotas finansavimas
Kitas Strasbūre svarstomas dokumentas Lietuvai svarbus dėl Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo finansavimo 2028–2034 m. laikotarpiui. V. Sinkevičiaus kuruojamame pranešime pabrėžiama, kad Ignalinos AE uždarymas yra ilgalaikis Europos Sąjungos įsipareigojimas Lietuvai, prisiimtas dėl ankstyvo RBMK tipo reaktorių sustabdymo stojant į ES.
Svarbiausias Lietuvai rezultatas – išsaugotas visas numatytas ir Lietuvos prašytas 678 mln. eurų finansavimas. Tačiau dokumentas svarbus ne tik dėl sumos. Parlamento pozicijoje atsirado papildomos saugumo garantijos, įskaitant nuostatas dėl apsaugos nuo hibridinių grėsmių ir bepiločių orlaivių atakų. Tai Ignalinos AE uždarymo programą susieja su platesne Europos kritinės infrastruktūros apsaugos darbotvarke.
„Svarbiausias rezultatas, be jokios abejonės, kad pavyko išsaugoti visą numatytą ir Lietuvos prašytą sumą – 678 mln. eurų finansavimą, užtikrinant, kad tai būtų ne mažesnis finansavimas. Kartu man buvo labai svarbu Parlamento nariams paaiškinti, kad tai nėra tik Lietuvos klausimas, o Europos Sąjungos įsipareigojimas Lietuvai, kuris liečia ir pasitikėjimą pačia Europos Sąjunga“, – sako V. Sinkevičius.
Siekia nemažinti IAE darbuotojų skaičiaus
Vienas svarbiausių pakeitimų – išbrauktas Europos Komisijos siūlytas mechaninis darbuotojų skaičiaus mažinimas trečdaliu. V. Sinkevičiaus teigimu, tokiame objekte personalo klausimas negali būti sprendžiamas vien aritmetiškai.
„Pirmiausia turi būti saugumas ir procedūros, o tik tuomet galima vertinti, ar sėkmingai vyksta viešieji pirkimai ir ar tikrai nebėra poreikio tam tikriems specialistams“, – pabrėžia V. Sinkevičius.
Vienas svarbiausių pakeitimų – išbrauktas Europos Komisijos siūlytas mechaninis darbuotojų skaičiaus mažinimas trečdaliu.
Parlamento dokumente taip pat numatomi didesni skaidrumo reikalavimai naudojant lėšas ir geresnė Ignalinos AE uždarymo metu sukauptos ekspertinės patirties apsauga. Lietuva per kelis dešimtmečius sukaupė retą techninę ir organizacinę patirtį, todėl dokumente akcentuojama, kad ši patirtis turi būti naudojama taip, kad atitiktų ES interesus.
Europos Parlamento sesija Strasbūre vyks rugsėjo 14-17 dienomis.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
