Norėdami pasinaudoti ES parama, RVF pirmiausia turėtų būti akredituoti. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) visus metus priima prašymus akredituotis. Tik akredituoti RVF jau gali kreiptis paramos fondo steigimo kaštams kompensuoti: NMA pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Savitarpio pagalbos fondai“ galima teikti paraiškas dėl RVF steigimosi ir plėtros išlaidų kompensavimo. Paraiškos bus renkamos iki kovo 31 dienos.
Vienos iš šalies žemdirbiams atstovaujančios organizacijos – Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius mano, kad savitarpio pagalbos fondai būtų gera priemonė, padedanti valdyti žemės ūkio rizikas.
„Kartu su kitomis žemdirbių organizacijomis dalyvaudavome diskusijose apie tokius fondus ir pritarėme, kad jie reikalingi. Nepaisant to, kad žemdirbiai gali apsidrausti pasėlius, gyvulius ar žemės ūkio techniką ir patyrę žalų gali gauti draudimo išmokų, žemės ūkyje nuolat susiduriama ir su kitomis rizikomis, krizėmis. Būtent tokių nenumatytų rizikų sukeltus nuostolius ir galėtų sumažinti savitarpio pagalbos fondai. Todėl parama jiems steigtis yra labai svarbi“, – komentuoja R. Juknevičius.
Skirta 1,5 milijono eurų
Intervencinės priemonės „Savitarpio pagalbos fondai“ įgyvendinimo taisyklės buvo patvirtintos 2024 m. gegužės 17 d. žemės ūkio ministro įsakymu.
Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 1,5 mln. Eur. Sostinės regiono projektams gali būti skirta ne daugiau kaip 300 tūkst. Eur.
Galimi pareiškėjai
Pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jei atitinka šias sąlygas ir reikalavimus:
- turi galiojančią akreditaciją pagal Žemės ūkio rizikos valdymo fondų akreditavimo taisykles;
- pareiškėjas ir projektas atitinka bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus;
- pareiškėjas užtikrina, kad išlaidos, kurioms finansuoti prašoma paramos, nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų ES fondų ir kitų viešųjų lėšų.
Paramos intensyvumas – iki 70 procentų
Pagal šią intervencinę priemonę parama teikiama dotacijos forma: remiamas žemės ūkio RVF steigimas ir jo patirtų nuostolių, išmokėjus rizikos valdymo fondo nariams kompensacijas dėl ūkio subjektų pajamų netekimo, kompensavimas.
Paramos lėšomis finansuojamos tik išlaidos, ne didesnės nei numatytas paramos dydis ir iki 70 proc. intensyvumu.
Tinkamos finansuoti išlaidos:
- iki dviejų darbo vietų įrengimo ir išlaikymo (biuro įrangos ir baldų, kompiuterinės technikos, programinės įrangos įsigijimo, darbo užmokesčio, kanceliarinių prekių įsigijimo išlaidos), dviem darbo vietoms (įsirengus vieną darbo vietą kompensuojama suma proporcingai mažinama) kompensuojama ne daugiau kaip 20 tūkst. Eur, iki 70 proc. tinkamų išlaidų pirmaisiais veiklos metais;
- antraisiais veiklos metais kompensuojama ne daugiau kaip 18 tūkst. Eur, iki 70 proc. anksčiau išvardytų tinkamų išlaidų;
- trečiaisiais veiklos metais kompensuojama ne daugiau kaip 16 tūkst. Eur, iki 70 proc. anksčiau išvardytų tinkamų išlaidų;
- iki 70 proc. pradinio įnašo į žemės ūkio rizikos valdymo fondą – skiriant vieną kartą ne daugiau kaip 1 tūkst. Eur vienam naudos gavėjui pirmaisiais rizikos valdymo fondo veiklos metais;
- iki 70 proc. pajamų sumažėjimo, kuris išmokėtas naudos gavėjui kaip finansinė kompensacija, tik tuo atveju, kai įvertinama, kad atskiro naudos gavėjo pajamų sumažėjimas viršijo 20 proc. vidutinių metinių praėjusių trejų finansinių metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių finansinių metų laikotarpio vidutinių trejų finansinių metų pajamų, neįskaitant per tuos penkerius finansinius metus gautų didžiausių ir mažiausių pajamų sumų (taikomas laikotarpis nustatomas žemės ūkio rizikos valdymo fondo).
Paraiškų atranka nevykdoma
Paramos paraiška ir prašomi dokumentai turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu paraiskos@nma.lt, arba teikiami naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“).
Atkreiptinas dėmesys, kad paramos paraiškų atranka nevykdoma. Pateiktų paraiškų sumai viršijus šiam priėmimo etapui skirtą lėšų sumą, NMA proporcingai mažina paramos sumą visoms kvietimo metu pateiktoms ir tinkamomis finansuoti pripažintoms paramos paraiškoms. Apie tai informuojami pareiškėjai, kuriems siūloma sutikti visa apimtimi įgyvendinti projektą su mažesne paramos suma.
Žemės ūkio sektorius šiandien susiduria su vis dažnesnėmis ir sunkiau prognozuojamomis rizikomis – nuo ekstremalių gamtos reiškinių iki staigių kainų svyravimų rinkose. Tad savitarpio pagalbos fondai leistų ūkininkams kolektyviai dalintis rizika ir greičiau atsigauti patyrus nuostolių. Nors ES parama tokių fondų kūrimui jau prieinama, kol kas ja dar nepasinaudojo nė vienas ūkininkų susivienijimas.
Pasak LŪS pirmininko R. Juknevičiaus, yra kelios priežastys, kodėl savitarpio pagalbos fondų kūrimasis sunkiai skinasi kelią. Tai ir žemdirbių abejonės dėl tarpusavio pasitikėjimo, veiklos skaidrumo užtikrinimo, tiek ir pastarųjų metų menkas ūkių veiklos pelningumas, kuomet nepavyksta sukaupti atliekamų lėšų. Tad fondų kūrimasis išlieka neišnaudota galimybė stiprinti ūkių finansinį saugumą.
Daugiau informacijos galite rasti www.nma.lt
