Profesionalūs miškininkai pabrėžia, jog visaverčio miško pradžia yra jaunuolynai, kuriuos būtina tinkamai prižiūrėti, kitaip tariant, ugdyti. Kirtavietėje pasodinus naują mišką, joje, be jaunų medelių, ima želti ir krūmų ar kita menkavertė augmenija. Tokie savaiminiai medeliai nėra perspektyvūs. Jeigu pasodintos eglaitės, pušaitės ir kiti medeliai užgožiami, negauna pakankamai šviesos, jie skursta. Todėl, siekiant formuoti norimą medyną, jaunuolynus būtina retinti, paliekant tikslines medžių rūšis.
Rūpinasi savo miškais, padeda ir kitiems
Rokiškio rajono pakraštyje, netoli sienos su kaimynine Latvija, Taručių kaime įsikūręs ir nuosavus šeimos miškus prižiūrintis Raimundas Nagelė sako, kad kasmet ugdymo darbus atlieka 10–15 hektarų jaunuolynuose. O tai, pasak vyro, tikrai nemaži plotai.
„Ūkininkaujame šeimos miškuose. Kirtimuose miškai atželdomi, o jaunuolynuose atliekami jų ugdymo darbai. Jauniems medeliams reikia erdvės. Iškirtus menkavertę augmeniją, miškas pradeda geriau augti. Formuojasi tikslinės rūšys. Jaunas miškas tampa našesnis, atsparesnis“, –pasakoja miško savininkas.
R. Nagelės šeima jau ne vieną kartą pasinaudojo priemonės „Jaunuolynų ugdymas“ teikiama parama. Teikė paraišką ir pernai, ir šiemet, taip pat planuoja teikti ir kitais metais, kai bus paskelbtas naujas kvietimas. „Jaunuolynų ugdymas prasideda 7-erių metų miškuose, o prieš tai dar būna priežiūros darbai. Viską nuosekliai atliekame. Pasodintų medelių negalima keletą metų palikti likimo valiai ir nieko nedaryti. Tokiu atveju kai kurių tikslinių rūšių, pavyzdžiui, pušų, gali ir nebelikti, nes jas tiesiog užgožia kitos savaime želiančios rūšys“, – apie miško priežiūros specifiką pasakoja R. Nagelė.
Jauniems medeliams reikia erdvės. Iškirtus menkavertę augmeniją, miškas pradeda geriau augti.
Šeimos miškų augavietės labai įvairios – nuo sausų pušynų iki šlapių pelkinių lapuočių. Tad atkuriant miškus sodinti tenka įvairias medžių rūšis, pradedant spygliuočiais ir baigiant lapuočiais (beržais, juodalksniais).
„Vertiname tvarumą, todėl tam tikrose vietose siekiame formuoti natūraliai atsikuriantį savaiminį mišką. Ne visur tai pavyksta, kitose vietose reikia miškus atsodinti“, – teigia R. Nagelė, pagal išsilavinimą profesionalus miškininkas. Jis pasidžiaugia, kad miškininko profesiją įgijo ir vienas iš sūnų.
Kalbėdamas apie miškų priežiūrą pašnekovas priduria, kad, be kita ko, daug dėmesio tenka skirti ir spygliuočių apsaugai nuo miško žvėrių: jų yra daug, daro didelę žalą. Tad be ugdomųjų kirtimų, jaunuose miškuose atliekami ir kitokie priežiūros darbai.
„Yra darbų, kurių jaunuose miškuose tarsi nesimato. Kai gražus miškas auga, kitiems atrodo, kad jis toks atsirado savaime. Tačiau taip nėra. Rezultatų atneša tik profesionali priežiūra. Ugdymo darbus irgi reikia atlikti taip, kad jie atitiktų nustatytų medžių skaičiaus, tankumo normatyvus. Kai kuriuos jaunuolynus ugdome du kartus ir tai pasiteisina, nes antrąkart iškirstą augmeniją surenkame ir gaminame biokurą. Tai jau yra tvari nauda“, – patikina pašnekovas.
Profesionalus miškininkas R. Nagelė net ir kitiems miškų savininkams padeda atlikti jaunuolynų priežiūros darbus, nes turi subūręs nedidelę darbuotojų brigadą.
Miško savininkams, ypač turintiems didesnius nei hektaro jaunuolynų plotus, tikrai verta pasinaudoti šia parama.
Jis ragina ir kitus miško savininkus skirti dėmesio jaunuolynams, jeigu norima, kad auginamas miškas taptų našus. „Labai gerai, kad yra galimybė pasinaudoti parama jaunuolynų ugdymui, nes tai kompensuoja tam tikrą dalį išlaidų tuo metu, kai iš miško pajamų dar nebūna. Miško savininkams, ypač turintiems didesnius nei hektaro jaunuolynų plotus, tikrai verta pasinaudoti šia parama. Paraišką užpildyti gana nesudėtinga, tačiau, žinoma, reikia atidumo, įgudimo“, – iš patirties sako R. Nagelė.
Jo pavyzdys įkvepia kitus miško savininkus rūpintis savo valdomis atsakingai ir tvariai. R. Nagelė aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, yra Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos valdybos narys, ne kartą pelnęs apdovanojimų už pavyzdingą miško valdymą, įveistus miškus ir racionalų miško atliekų panaudojimą. Be miškų, Raimundas kartu su žmona Jūrate ir jau suaugusiais dviem sūnumis dar augina vynuoges, įkūrė vyndario kaimo turizmo sodybą „Roksala“.
Paraiškos bus renkamos nuo vasario mėnesio
Pagal priemonę „Jaunuolynų ugdymas“ šiemet rugsėjį–spalį turėjęs vykti antrasis kvietimas nukeltas į ateinančius metus. Numatoma, kad paraiškų priėmimas prasidės nuo 2026 m. vasario 2 d. ir tęsis iki kovo 31 d.
Remiama veikla – jaunuolynų (iki 20 metų amžiaus) ugdymas. Parama padengia patiriamas išlaidas ar jų dalį atliekant jaunuolynų ugdymo darbus, kurie, miškininkų teigimu, nėra lengvi. Atliekant tokius darbus, reguliuojamas medynų tankis, iškertami nereikalingų rūšių medžiai ar krūmai, kurie stelbia tikslines medžių rūšis. Jaunuolynų ugdymu formuojami produktyvesni medynai.
Paramos dydis nustatomas pagal planuojamą ugdomo jaunuolyno plotą kiekvienam projektui atskirai.
Priemonės „Jaunuolynų ugdymas“ galimi pareiškėjai: ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys; juridiniai asmenys (išskyrus asmenis, kuriems pavesta patikėjimo teise valdyti, naudoti valstybinius miškus ir jais disponuoti įstatymų nustatyta tvarka, vykdyti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą (netaikoma savivaldybėms); savivaldybės.
Tinkamos finansuoti išlaidos: finansuojami jaunuolynų (8–20 metų amžiaus) ugdymo kirtimai. Ugdymas gali prasidėti 8-aisiai metais (kai medynas jau yra sulaukęs 7 metų) ir tęstis iki 20 metų. Paramos dydis nustatomas pagal planuojamą ugdomo jaunuolyno plotą kiekvienam projektui atskirai. Parama skiriama taikant nustatyto dydžio fiksuotąjį vieneto įkainį už planuojamą išugdyti jaunuolyno hektarą – 365 eurai.
Pagal nustatytas šios intervencinės priemonės įgyvendinimo taisykles maksimalus plotas, už kurį prašoma paramos, negali viršyti jaunuolyno ploto, nurodyto ugdymo reikalingumą pagrindžiančiuose dokumentuose. Be to, šis plotas negali būti didesnis už miško žemės plotą, įregistruotą VĮ Registrų centre arba Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre.
Atkreipiamas pareiškėjų dėmesys, kad jaunuolynų ugdymo darbai gali būti pradėti tik po paraiškos pateikimo ir turi būti atlikti per 12 mėnesių nuo paramos skyrimo dienos. Jei paraiškos pateikimo metu jaunuolyno amžius yra 19 metų, visi darbai turi būti baigti iki tų metų gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad, atlikus numatytus darbus, reikia pateikti mokėjimo prašymą. Jis taip pat turi būti pateiktas per metus nuo paramos skyrimo dienos.
Ar jaunuolynuose numatyti darbai atlikti tinkamai, tikrina Valstybinės miškų tarnybos specialistai.
Kaip numatoma, paraiškas pagal priemonę „Jaunuolynų ugdymas“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai bus galima teikti nuo 2026 m. vasario 2 d. Paraiška ir pridedami dokumentai gali būti teikiami naudojantis ŽŪM informacinės svetainės (ŽŪMIS) pranešimų siuntimo funkcionalumu arba pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu ir siunčiami el. paštu paraiskos@nma.lt, pateikiant paraišką ir skenuotus prašomus dokumentus (PDF formatu).
NMA duomenimis, per šių metų pavasarį vykusį kvietimą pasinaudoti parama pagal priemonę „Jaunuolynų ugdymas“ buvo gautos 259 paraiškos. Jose prašoma daugiau kaip 768 tūkst. Eur. Kadangi kvietimui buvo skirta 4,2 mln. Eur paramos lėšų, tad prašoma suma mažesnė nei skirtoji ir visi pareiškėjai, kurių paraiškos atitiko reikalavimus, galėjo pasinaudoti parama.
Pagal dabartinius statistikos duomenis, priemonės „Jaunuolynų ugdymas“ patvirtinta paramos suma sudaro tik 12 proc. visų šiai priemonei per 2023–2027 m. laikotarpį numatytų lėšų. Tad miškų savininkai turi didelių galimybių pasinaudoti parama jaunuolynų ugdymui, svarbu būti aktyvesniems.
Lėšos miškininkystei – pagal tris priemones
Strateginiame plane per visą laikotarpį miškininkystės sričiai iš viso skirta per 32 mln. Eur: iš jų – priemonei „Jaunuolynų ugdymas“ – 6,05 mln. eurų, priemonėms „Miško veisimas ir atkūrimas“ – 7 mln. Eur, „Miško priežiūra ir apsauga“ – 11 mln. Eur. Parama „Natura 2000“ miškuose sudaro dar 8,24 mln. eurų.
Visos minėtos paramos priemonės padeda savininkams puoselėti miškus. O tinkamai ugdomi jaunuolynai prisideda prie miškų atnaujinimo, juose susikuria buveinės įvairioms gyvosios gamtos rūšims, dirvožemis apsaugomas nuo erozijos. Miškai padeda švelninti klimato kaitą, prisitaikyti prie jos, be kita ko, mažinant išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją.
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, maždaug pusė visų šalies miškų yra privatūs miškai ir jie užima apie 924 tūkst. ha. Lietuvoje yra apie 255 tūkst. privačių miškų savininkų. Vidutiniškai vienam savininkui priklauso 3,4 ha miško.
Daugiau informacijos galite rasti nma.lt.
