Ūkininkaudamas T.Malinauskas stengiasi su mažiausiomis sąnaudomis pasiekti pakankamai gerą derlių, tačiau tai neturėtų kenkti dirvožemiui: „Neturiu tikslo prikulti daugiausiai arba iš turimos žemės išspausti maksimumą. Elgiuosi ramiai ir stengiuosi su gamta sugyventi. Mano tėvai taip mokė. Aš stengiuosi tas pačias vertybes perduoti ir savo sūnums. Jų nespaudžiu, tačiau tikiuosi, kad kažkuris norės dirbti žemę. Juk ir pats kadaise tėvui sakiau, kad ūkininku – niekada. O nutiko taip, kad ir aš ir žmona Evelina iš studijų į kaimą lėkdavome lyg akis išdegę – čia erdvu, ramu, gaivu. Mieste tiesiog dūstame.“
Sėkmei pastūmėjo pabrangusios trąšos
Ūkininkas pamena, kad iš pradžių iš hektaro prikuldavo apie tris tonas grūdų. Palaipsniui, pritaikydamas naujoves, gerindamas dirvą, gilindamasis kitų ūkininkų patirtį, atsižvelgdamas į konsultantų bei agronomų patarimus – jau iš hektaro kulia daugiau nei penkias tonas. Didžiausias derliaus šuolis – po rimtų ir apgalvotų pokyčių, kurie šiandien padeda sutaupyti net tręšiant.
Žymiai pagerėjęs derlingumas – ne atsitiktinumas, o sistemingas, nuoseklus ir kruopštus tobulėjimo kelias: „Kiekvienas ūkininkaujantis savo gyvenime turime apie penkiasdešimt vasarų – bandome, klystame, tobulėjame. Kartais viską padarome idealiai, tačiau Dievas pasijuokia iš mūsų planų ir pastangų. Aš puikiai žinau, kad daugelis ūkininkų kulia gerokai daugiau už mane, tačiau mano rezultatai gerėja kasmet.“
Prieš keletą metų ūkininkas ėmė naudoti „BioNPK Powder S“. Tai biologinis produktas, kuris, išpurkštas ant dirvožemio, suaktyvina natūralius procesus: „Galima sakyti – tai bakterijos, kurios padeda atpalaiduoti dirvožemyje esančius elementus – azotą, kalį, fosforą, silicį. Padaro taip, kad tos medžiagos taptų prieinamomis auginamoms kultūroms.“
Dar patikslino, kad šis preparatas didina atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams, skatina augalų augimą ir vystymąsi, stiprina šaknų sistemą, leidžia efektyviau išnaudoti mineralines trąšas.
Žinoma, pirmais naudojimo metais produktą išbandė – panaudojo jį tik dvidešimties hektarų plote. Rudenį pamatė akivaizdžius rezultatus. Tai buvo tas pats laukas, ta pati priežiūra ir gamtinės sąlygos, o derlius – penktadaliu didesnis.
Ūkininką džiugina ne tik rezultatai. Svarbu ir tai, kad aplinkai nekenksmingu būdu galima ženkliai sumažinti įprastą tręšimą: „Viskas labai natūraliai. Nekenki, Neterši. Aš tokiam žingsniui ryžausi tais metais, kai labai pabrango trąšos. Iki šiol nesigailiu. Priemonę naudoti nėra sudėtinga. Vos sudygsta – važiuoji purkšti. Praėjusiais metais jau sumažinau įprastą trąšų kiekį dešimtadaliu. Situacija džiuginanti – atlieku dirvos tyrimus, todėl aiškiai matau situaciją.“
Darnoje su gamta
Yra daugybė kitų žingsnių, nuo kurių priklauso galutinis rezultatas. Vieni jų teisingi, kiti – atvirkščiai. T.Malinauskas dėl įvairių priemonių panaudojimo visada tariasi su bendrovės „Linas Agro“ atstovu agronomu Arnoldu Reimeriu.
„Nėra profesijos, kuri žino viską. Dėl žemės ūkio reikalų visada tariuosi su agronomu. Arnoldas yra žmogus, kuris iš ūkininkų sėkmės valgo duoną. O nesėkmių priežasčių gali būti milijonai. Jei nepasiseka, visada bandau ieškoti priežasties savyje, savo kieme. Visus sprendimus ūkyje priimu aš, todėl esu už viską atsakingas“, – konstatavo T.Malinauskas.
Kas padėdavo išgyventi ir sunkiausius metus? Yra viena svarbi šio jauno ūkininko sėkmės priežastis – visada dirbo be pagalbininkų. Organizuoja darbų procesus taip, kad susitvarkytų be kitų pagalbos. Tiesa, pradžioje padėdavo tėvai, uošviai.
Jei reikėtų įvardinti sunkiausia ūkininkavimo periodą, tai būtų pirmieji metai, kuomet labiausiai trūko patirties. Pabrangusios trąšos nekėlė tiek nepatogumų.
„Sunkiausia, kai viskas skolinta, kai esi priklausomas nuo kitų žinių ir darbo. Pirmi metai buvo nuostolingi. Gal tik trečius baigiau be nuostolio. Nuoseklus darbas lėmė tai, kad dabar nesu uždusintas skolų ir paskolų, esu laisvas viską spręsti savo ūkyje. Žinoma, skolinimasis yra ūkininkų kasdienybė, tačiau neturėtų būti našta“, – atviravo T.Malinauskas.
Ūkininkas pabrėžė, kad savo išbandytą priemonę dažnai pasiūlo kitiems ūkininkams. Priminė, kad lygiagrečiai vyksta ir kiti labai svarbūs dirvožemiui procesai. Jau nekalbame apie tai, kad visos augalų atliekos yra susmulkinamos ir paliekamos dirvoje – bakterijoms reikia duoti maisto!
„Anksčiau negalvodavau apie kokių augalų kultūros palikimą žiemai – kaip trąšą. O dabar žiemos metu visi mano laukai yra žali – sėju vadinamuosius tarpinius pasėlius. Kuo įvairesnė augalija, tuo geriau dirvožemiui – garstyčios, ridikai, dobilai. Per žiemą žalia masė sušąla ir netrukus tampa trąša. Reikia nepamiršti, kad taip dirbant rezultatai pasiekiami ne iškart, o per laiką. Svarbiausia – nauda dirvai išlieka ilgam“, – akcentavo T.Malinauskas.
