Sekite 15min Google
Po kosmetinio remonto – 144 mln. eurų vertės siunta į Europos rinką
Policijos pareigūnai Europos valstybėse demaskavo nusikalstamą veiklą, susijusią su automobilių importu iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Jos esmė atrodo taip: organizuotos grupuotės pigiai perka JAV nurašytus (angl. salvage) automobilius ir gabena juos į Europą. Čia atliekamas tik kosmetinis jų remontas, parūpinami techninės apžiūros sertifikatai, o pirkėjui transporto priemonės pristatomos kaip anksčiau neapgadintos.
Per eismo įvykį toks automobilis tampa spąstais: neveikianti oro pagalvė ar pažeista kėbulo geometrija reiškia, kad vairuotojas ir keleiviai nebus apsaugoti taip, kaip numatė gamintojas.
Štai 2025 m. balandį EPPO paskelbė tyrimo „Nimmersatt“ rezultatus: dešimtyje valstybių atlikta apie 200 kratų, dirbo maždaug 1 000 policijos, mokesčių ir muitinės pareigūnų. Vien Lietuvoje veikianti grupuotės grandis pardavė mažiausiai 16 500 iš JAV atgabentų automobilių už 144 mln. eurų. 2026 m. vasarį Lietuvoje vyko antroji sulaikymų banga, balandį pateikti pirmieji kaltinimai.
Todėl prieš įsigyjant, kiekvieną naudotą mašiną verta tikrinti pagal tris žingsnius: peržiūrėti automobilio istorijos ataskaitą, atlikti pilnavertį bandomąjį važiavimą ir nuvežti transporto priemonę patikrai į patikimas dirbtuves.
Klonuotas VIN – tas pats numeris vienu metu registruotas dviejose šalyse
Kaip tai veikia: automobiliui priskiriamas kito identiško modelio VIN kodas – tokio, kuris teisėtai registruotas kitoje šalyje arba buvo pripažintas visiškai sugadintu, bet neišregistruotas. Pervirinamas arba perkalamas numeris ant kėbulo, pakeičiami lipdukai. Tarptautinėse duomenų bazėse ir skirtingų šalių registruose tam pačiam VIN kodui priskiriama dviejų automobilių informacija vienu metu: matomi persidengiantys techninės apžiūros, draudimo, žalų arba nuosavybės pasikeitimo įrašai.
2010 metais Italijoje pavogtas automobilis atsidūrė Rumunijoje, kur jo savininkai pasikeitė kelis kartus, kol galiausiai transporto priemonė atiteko valstybės institucijoms ir buvo naudojama ministro tarnybinėms kelionėms. Tikroji jo kilmė paaiškėjo tik po daugiau nei dešimtmečio.
„Pagrindinė problema, kad skirtingų valstybių institucijos net ir ES viduje nepakankamai dalinasi automobilių duomenimis tarptautiniu mastu ir toks informacijos vakuumas sukuria terpę vešėti įvairiausiems nusikaltimams. Sieną kirtęs automobilis kitoje valstybėje gali pradėti naują gyvenimą, o paaiškėjus situacijai tokios transporto priemonės pirkėjas gali likti ir be pinigų, ir be pirkinio. Tik didesnis duomenų atvirumas padėtų aptikti daugiau VIN klonų“, – sako „carVertical“ automobilių rinkos ekspertas Ramūnas Pletkus.
Schema reta, bet pasekmės skaudžiausios. Kaip atpažinti tokią klastotę? Akivaizdžiausias dvigubo gyvenimo ženklas – automobilio istorijos ataskaitoje chronologiškai pasikartojantys ridos šuoliai aukštyn ir žemyn. Tai reiškia, kad dviems skirtingiems automobiliams su tuo pačiu VIN atliekamos techninės apžiūros, jie draudžiami skirtingose šalyse.
Gerokai dažniau pasitaiko paprastesnis variantas – slepiama automobilio būklė. Pažeista geometrija, iššovusios ir nepakeistos saugos oro pagalvės bei diržų įtempėjai, trūkumus dengiančios perdažytos kėbulo dalys, užgesintos prietaisų skydelio lemputės, nesukalibruoti ADAS davikliai. Visa tai nesąžiningas pardavėjas gali paslėpti bent tiek, kiek reikia pardavimui atlikti.
Suklastota rida išpučia automobilio kainą tūkstančiais
Šiuolaikinėmis priemonėmis gali būti atsukami ir mechaniniai, ir skaitmeniniai odometrai. Todėl tai vis dar dažniausia sukčių veikla – kai sumažinamas ridos rodmuo, o automobilis pristatomas kaip mažiau naudotas, brangiau vertinamas ir patrauklesnis pirkėjams.
2026 m. „carVertical“ atliktas ridos klastojimo įtakos tyrimas parodė, kad Lietuvoje suklastota rida automobilio vertę išpučia vidutiniškai 20,9 proc. Skelbime už 20 000 eurų siūlomas automobilis su atsukta rida iš tikrųjų gali būti vertas apie 15 800 eurų – pirkėjas permoka apie 4 200 eurų. Kuo brangesnis automobilis, tuo didesnė ta suma.
Daugelyje šalių ridos klastojimas yra baudžiamasis nusikaltimas, tačiau praktikoje sukčiai atpildo sulaukia palyginti retai, o pirkėjas nukenčia bent du kartus.
„Įsigiję transporto priemonę su suklastota rida pirkėjai ne tik už ją permoka, bet ir praleidžia svarbių automobilio mazgų aptarnavimo intervalus, o vėliau gali susidurti su nenumatytomis problemomis. Pavyzdžiui, laiku nepakeista variklio grandinė ar diržas gali tapti itin sudėtingų ir brangių remonto darbų priežastimi“, – akcentuoja R.Pletkus.
Netikra banko programėlė – pardavėjas lieka ir be automobilio, ir be pinigų
Kaip tai veikia: gyvai sutarus dėl sandorio pirkėjas parodo telefono ekrane „atlikto“ pavedimo patvirtinimą ir išvažiuoja su automobiliu. Pinigai pardavėjo sąskaitos nepasiekia – pavedimas atšaukiamas arba patvirtinimas išvis būna sugeneruotas netikroje programėlėje, kuri atrodo kaip žinomo banko aplikacija. Tokios bylos jau nagrinėjamos Europos valstybių teismuose.
Kaip to išvengti? Neperduokite automobilio ir dokumentų, kol pinigai iš tikrųjų nepasiekė jūsų banko sąskaitos – net jei pirkimo–pardavimo sutartis jau pasirašyta. Ekrano nuotrauka, žinutė ar programėlės langas nėra pinigų gavimo įrodymas.
Dirbtinė skuba – ženklas, kad pardavėjas turi ką slėpti
Nesąžiningiems pardavėjams dažnai būdingas ir manipuliatyvus elgesys, kurį nesunku perprasti. Tokie pardavėjai skubina apsispręsti: sako, kad jau rikiuojasi eilė norinčiųjų, kad patikra nereikalinga, o automobilio būklė ir taip „puiki“. Realiai tai dažniausiai reiškia, kad transporto priemonė turi trūkumų, kurių savininkas nenori atskleisti.
„Jei pardavėjas vengia bent vieno iš patikros būdų, geriau ieškoti kito automobilio. Paskubėjęs įsigyti automobilį, kuriam nebuvo atlikta tinkama patikra, vairuotojas gali ne tik permokėti už jį, tačiau ir patirti gausybę neplanuotų išlaidų dėl pardavėjo nuslėptų transporto priemonės trūkumų“, – sako R.Pletkus.
