Susiję: Vilnius svarsto diegti naują viešojo transporto rūšį: ar ji važiuos bėgiais?
Tuo tarpu centinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje pasirodė naujas rinkos ekspertizės pirkimas, kuriame paaiškėjo, kokia bėgine transporto rūšis galėtų būti įdiegta Vilniuje, kokie bus maršrutai ir kiek jų bus, rašo madeinvilnius.lt.
Nei metro, nei tramvajus
„Rinkos konsultacija: Dėl bėginio viešojo transporto rūšiai skirtos infrastruktūros Vilniaus mieste priešprojektinių sprendinių parengimo”, – taip skamba Vilniaus miesto savivaldybės skelbiamas ekspertizės pirkimas.
Prie pirkimo pridedami ir dokumentai, kuriuose galima susipažinti su potencialiomis tramvajaus schemomis ir technine specifikacija. Kaip nurodyta dokumentuose, miestas norėtų turėti ne metro ar tramvajų, o lengvąjį geležinkelį (angl. light rail transit). Tiesa, kol kas nėra perkama paslauga tiesti bėgius. Visgi tai yra aiškus žingsnis link naujo infrastruktūros Vilniuje tobulinimo etapo – bėginės viešojo transporto rūšies, skirtos infrastruktūros Vilniaus mieste priešprojektinių pasiūlymų parengimas.
Ko gi tikisi savivaldybė? Konkurso laimėtojas po sutarties pasirašymo turės per 8 mėnesius paruošti priešprojektinius pasiūlymus net 4-ioms atskiroms bėginės viešojo transporto rūšies linijoms mieste. Tai turėtų būti daroma atsižvelgiant į kitų Europos miestų praktiką. Rangovas turėtų atrinkti ir įvertinti ne mažiau kaip 6-ias bėginę viešojo transporto rūšį turinčių Europos miestų susisiekimo sistemos infrastruktūros ir technines sąlygas.
„Nagrinėjamos sistemos turi apimti tokius miestus, kaip Tamperę (Suomija), Edinburgą (Jungtinė Karalystė), bent 2 miestus, kuriuose yra bėginės viešojo transporto rūšies linijų atkarpos su požeminėmis stotelėmis, ir 2 laisvai Paslaugos teikėjo pasirinktus miestus”, – skaitome dokumente.
Kiekvienam rajonui po savo liniją
Projektiniai pasiūlymai turėtų būti rengiami 4 skirtingoms linijoms, kurios galėtų būti nutiestos įvairiose miesto vietose. 1-oji linija, kuri veikiausiai ir būtų pagrindinė Vilniuje, prasidėtų jau Naujosiose Santariškėse, eitų per Kalvarijų gatvę, Stotį, Oro uostą iki pat Eišiškių plento. Jos bendras ilgis siektų 21,2 km, o šiame maršrute būtų 32 stotelės.
2-oji linija iš dalies atkartotų 3G maršrutą. Ji prasidėtų Perkūnkiemyje ir eitų per: Šeškinę, Centrą ir baigtųsi Stotyje. Ši linija pabaigoje tikriausiai turėtų atskirą atšaką, nes projektuotojo prašoma parengti du linijos pabaigos scenarijus, kuriuose: 1) linija užsibaigia Vakarinio aplinkkelio ir Mykolo Lietuvių gatvių sankryžoje; 2) linija užsibaigia Duisburgo g. Kas įdomu, čia irgi būtų vertinamas scenarijus, jeigu Vilniuje būtų įrengta Šiaurinė gatvė.
3-oji linija atrodytų taip: Pilaitė–Konstitucijos pr.–Saulėtekis. Šios linijos ilgis būtų 13,7 km, jame būtų 26 stoteles. 4-oji linija apimtų šiuos rajonus: Kalnėnus–Stotį–Laisvės prospektą–Santariškes. Joje būtų daugiausia stotelių – net 39, šios trasos ilgis siektų 24,6 km.
Prioritetas – ne automobiliai
Projektuojant bėginę viešojo transporto sistemą, numatoma siekti, kad jos eismas būtų kuo labiau atskirtas nuo bendro transporto srauto, išskyrus pavienius atvejus, kai tai techniškai ar ekonomiškai neįmanoma. Tam tikrose vietose gali būti numatytos kombinuotos juostos, kuriose bėginis transportas dalintųsi infrastruktūra su autobusais ar troleibusais.
Miesto centre turi būti parengti trys galimi trasos scenarijai: sistema paviršiuje, sistema po žeme senamiestyje (uždaru būdu) ir sistema po žeme Vilniaus bei Jogailos gatvėse (atviru būdu). Kiekvienu atveju būtina įvertinti poveikį kultūros paveldui ir galimus jo išsaugojimo iššūkius.
Panašu, kad naujos transporto rūšies įvedimas galėtų iš esmės pertvarkyti dabartinę miesto infrastruktūrą. Įvedant naują transporto rūšį – tai yra tiesiog neišvengiamas projektavimo elementas.
Techniniuose reikalavimuose projektuotojas, miesto centro ribų ir svarbiausiuose transporto mazguose turi parengti bent du alternatyvius sprendinius, leidžiančius užtikrinti sklandų sistemos veikimą – viename arba skirtinguose lygiuose. Taip pat būtina suprojektuoti visą reikalingą infrastruktūrą – bėgius, stoteles ir kitus elementus, atsižvelgiant į techninius reikalavimus bei miesto reljefą.
Jei esamos sąlygos netinkamos, turi būti teikiamos rekomendacijos dėl trasos koregavimo. Projekte taip pat numatoma peržiūrėti ir prireikus keisti esamus susisiekimo sprendinius, pavyzdžiui, eismo juostų plotį ar skaičių, pėsčiųjų ir dviračių takų išdėstymą ar automobilių stovėjimo vietas, bei suplanuoti papildomą infrastruktūrą, tokią kaip tiltai, viadukai, tuneliai ar nauji takai, vadovaujantis Vilniaus miesto bendruoju planu.
Projektavimas skubos tvarka
Laukti Vilnius jau nebenori. Paslauga turi būti įgyvendinta per 8 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos, o jos vykdymas suskirstytas į kelis nuoseklius etapus. Per pirmą mėnesį numatyta atlikti bėginio viešojo transporto infrastruktūros techninių rodiklių analizę, kuri taps pagrindu tolimesniems projektavimo sprendimams.
Toliau etapais rengiami priešprojektiniai sprendiniai atskiroms linijoms: pirmos ir antros linijų sprendiniai turi būti parengti per 4 mėnesius, trečios – per 6 mėnesius, o ketvirtos – per visą 8 mėnesių laikotarpį nuo sutarties įsigaliojimo. Toks etapinis planavimas leidžia nuosekliai vystyti projektą ir užtikrinti sklandų visos sistemos parengimą.
Panašu, kad su pirmaisiais projektavimo rezultatais gyventojai galėtų susipažinti jau 2027-aisiais metais.
