Apklausos rezultatai taip pat parodė, kad didžiausi streso sukėlėjai yra neatsakingi automobilių vairuotojai, eismo spūstys ir problemos ieškant stovėjimo vietos.
Apklausa, kurioje dalyvavo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių gyventojai, parodė, kad nuosavas automobilis vis dar išlieka mėgstamiausia lietuvių transporto priemone miestuose: 60 proc. apklaustųjų atsakė, kad pagrindinis jų kelionių būdas mieste yra nuosavas automobilis, 23 proc. dažniausiai kelionėms renkasi viešąjį transportą, 12 proc. dažniausiai eina pėsčiomis.
Anot apklausos, 77 proc. Lietuvos miestų gyventojų mieste keliauja 4–6 kartus per savaitę. Trečdalis apklaustųjų kasdienėms kelionėms į darbą, universitetą ar kitas įprastas vietas ir atgal sugaišta daugiau nei valandą per dieną. Be to, net 36 proc. apklaustųjų didžiuosiuose Lietuvos miestuose kasdien keliaudami įveikia didesnį nei 20 km atstumą.
Tai, kad jaučia stresą keliaudami pripažino reikšminga dalis gyventojų, kurių pagrindinis kelionių būdas yra nuosavas automobilis – šią nemalonią emociją jaučia kas dešimtas vairuotojas. Stresą kelyje patiriančių vilniečių dalis dar didesnė nei bendras Lietuvos rezultatas – stresu sostinėje skundžiasi net 13 proc. nuosavus automobilius kasdieniams tikslams pasiekti naudojančių gyventojų. Kad jaučia stresą keliaudami automobiliu mieste pripažino ir panaši dalis klaipėdiečių. Kaune stresą keliaudami nuosavu automobiliu jaučia 7 proc., Šiauliuose – vos 3 proc.
Apklausa parodė, kad didžiausias streso sukėlėjas nuosavus automobilius vairuojantiems miestiečiams yra neatsakingai besielgiantys vairuotojai. Taip pat stresą sukelia ir eismo spūstys, sunkumai rasti stovėjimo vietą bei kelio remontai.
Labiausiai norėtų, kad sumažėtų spūstys
Paklausti, kas labiausiai galėtų pagerinti savijautą keliaujant mieste, net 45 proc. automobiliu ir viešuoju transportu keliaujančių miestų gyventojų atsakė, jog geriau jaustųsi, jei mieste būtų mažesnės spūstys.
33 proc. apklaustųjų taip pat teigė, kad jaustųsi geriau, jei keliauti galėtų pigiau, 30 proc. kaip savijautą pagerintį galintį veiksnį įvardijo trumpesnį kelionių laiką.
Taip pat reikšminga dalis – 24 proc. apklaustųjų mano, kad geriau jaustis padėtų ir lankstesnis darbo grafikas, leidžiantis išvengti piko valandų, o 20 proc. apklaustų lietuvių mano, kad kelionių stresas būtų mažesnis, jei turėtų daugiau galimybių dirbti iš namų.
9 proc. sako, kad geriau jaustis padėtų perėjimas prie aktyvesnio keliavimo būdo – dažnesnis ėjimas pėsčiomis, važiavimas dviračiu ar paspirtuku.
Anot Utrechto universiteto Transporto analizės ir duomenų mokslo docento dr. Jaime Soza-Parra, nors nuosavo automobilio, kuriuo galima naudotis bet kada, turėjimas stiprina autonomijos jausmą, kadangi leidžia žmonėms keliauti kur tik nori ir kada nori, vis dėlto kelionės automobiliu piko metu gali kelti ir nemažai įtampos bei streso.
„Kalbant apie psichikos sveikatą ir kelionių rūšis, akivaizdu, kad teigiamą poveikį turi aktyvus judumas. Įrodyta ne tik tai, kad pati tokios kelionės veikla gerina psichinę sveikatą per fizinį aktyvumą, bet ir tai, kad gyvenimas ten, kur paslaugų ar kitos vietos yra pasiekiamos pėsčiomis ar dviračiu, skatina žmones įsitraukti į įvairias papildomas veiklas ir leidžia visapusiškiau gyventojams patirti, ką miestai gali pasiūlyti“, – sako J. Soza-Parra.
2025 m. „Bolt“ užsakymu atliktoje apklausoje dalyvavo 501 Lietuvos gyventojas.
