Kai kurių elektromobilių viena įkrova nuvažiuojamas atstumas sumažėjo net 46 proc. O pačių ištvermingiausių rida sumažėjo apie 29 proc.
„El Prix“ – objektyvūs norvegų bandymai
Norvegijoje elektromobilis – ne mados reikalas, o patogi transporto priemonė. Ir dėl to, kad įkrovimo tinklas išvystytas labai patogiai, ir dėl to, kad šalis pasigamina elektros perteklių. Dar viena priežastis, pastūmėjusi vartotojus nuo VDV prie EV, yra mokesčių sistema. Norvegijoje mokesčius moka tas, kuris teršia. Taigi vairuoti elektromobilį tiesiog apsimoka.
Tad nieko nuostabaus, kad norvegai apie elektromobilius išmano ir žino, kaip teisingai pamatuoti jų efektyvumą.
Įprasto „El Prix“ bandymo esmė paprasta: bandymuose dalyvaujantys elektromobiliai važiavo nustatytu maršrutu. Startas – Osle, toliau judėjo į šiaurę ir vėliau – atgal. Važiuojama tol, kol visiškai išsikraus akumuliatorių baterija. Tuomet elektromobilis vežamas autovežiu.
Starte elektromobiliai važiavo įprastu režimu. Tačiau, išvažiavus iš Oslo, pasirinktas ACC – išmani pastovaus greičio palaikymo sistema. Maršrutas vingiavo vietiniais keliais, tad greitis siekė 60–80 km/val. Tai – idealus greitis, norint elektromobiliu važiuoti taupiai. Tuo tarpu greitkelio režimas, ir ypač žiemą, būtų „peilis“ baterijoms. Tačiau ir šįkart situacija buvo neeilinė: testo metu temperatūra nukrito iki –31 °C.
Nesunku nuspėti, kad WLTP deklaruojamas nuvažiuojamas atstumas ekstremaliame šaltyje atrodė kaip gražus sapnas – kai kurių modelių reali rida sumažėjo iki 46 proc. Nustebote? Daugkartiniai testai ir lietuviškos žiemos sąlygomis rodo, kad net ir prabangiausių elektromobilių rida, važiuojant mišriu režimu ne daugiau 110 km/val. sumažėja iki 50 proc.
Norvegiško testo rezultatai
Daugiausiai kilometrų viena įkrova prabangus amerikietiškas elektromobilis įveikė „Lucid Air“ – 520 km. Tačiau svarbu žinoti, kad pagal WLTP jo rida siekia 960 km. Taigi energijos nuostoliai – net 46 proc. Taigi net didelė baterija ir viena didžiausių elektromobilio kainų (daugau nei 150 tūkst. Eur) nėra panacėja – šaltis veikia visus.
Antrą vietą užėmė „Mercedes-Benz CLA“ (421 km) (puikiai pasirodęs konkurse Lietuvos metų automobilis), tačiau ir jo reali rida buvo 41 proc. mažesnė.
Mažiausią atstumą nuvažiavo „Suzuki eVitara“ (224 km), „Hyundai Inster“ (256 km) ir „Opel Grandland“ (262 km).
Didžiausias skirtumas nuo prognozuojamo/žadamo WLTP – „Lucid Air“, „Opel Grandland“ ir „Volvo EX90“. Mažiausias skirtumas tarp prognozės ir realios ridos – kiniško MG 6S ir mažylio Hyuandai Inster (-29 proc.). Neblogai pasirodė KGM Musso (-31 proc.), KIA EV4 (-34 proc.), Audi A6 e-tron, VW ID Buzz ir Hyundai Ioniq 9 (-38 proc.).
Kita vertus, šio testo autoriai norėjo pabrėžti, kad realiame gyvenime svarbus ne maksimalus nuvažiuojamas atstumas viena įkrova, o galimybė greitai ir patogiai elektromobilį įkrauti iki 80 proc. Nes realiame gyvenime dažniausia naudojama tik apie 70 proc. baterijos talpos. Išvada: arktinėmis sąlygomis 500 km (pagal WLTP) nuvažiuojantis automobilis realiai įveikia vos apie 200 km (kraunant iki 80 proc.).
Šalčiausiame visų laikų „El Prix Winter Test Drive“ teste temperatūra svyravo nuo –20 °C iki –31 °C.
Du kartus per metus – žiemą ir vasarą – vykstantis „El Prix Test Drive“ identiškomis realiomis važiavimo ir įkrovimo sąlygomis palygina visus Norvegijos rinkoje esančius elektromobilių modelius, kad pirkėjams suteiktų patikimus duomenis apie nuvažiuojamą atstumą ir įkrovimo spartą.
Šių metų „El Prix“ bandymų sąlygos buvo istorinės: ankstesniuose testuose temperatūra retai nukrisdavo žemiau –10 °C, o šių metų ekstremalus šaltis visiems dalyviams tapo milžinišku išbandymu.
