„Škoda Epiq“ – tai ant naujausios „Volkswagen“ grupėje naudojamos mažų elektromobilių platformos MEB+ sukurtas elektrinis mažylis, varomas priekiniais ratais.
Kamufliažas
Būnant automobilių apžvalgininku gan dažnai tenka keliauti į skirtingas šalis, kur gamintojai pristato naujausius savo modelius. Jokia ne paslaptis, kad tokie renginiai dažniausiai yra skirti tam, jog žinia apie naujienas, jų savybės, ypatybes, pasklistų plačiai ir garsiai. Įprastai tam būna parinkti vaizdingi keliai, leidžiantys tiems automobiliams atsiskleisti geriausiai, būna suplanuoti gražūs sustojimai, kur galima užfiksuoti viršelio vertus kadrus, o patys automobiliai pilniausios komplektacijos ir gražiausių spalvų.
Šį kartą atsidūriau tokiame renginyje, kur automobilio išorė apklijuota spalvotu kamufliažu, o salone visos panelės ir ekranas kruopščiai paslėpti po tvarkingu juodos medžiagos sluoksniu. Toks neeilinis renginys vyko Porto mieste, Portugalijoje, kur atvykti mane pakvietė „Škoda“ gamintojai. Čia turėjau progą vienas pirmųjų susipažinti su mažiausiu gamintojo elektromobiliu „Epiq“, kurio viešas pristatymas numatytas tik gegužės mėnesį.
Bandomasis važiavimas ir automobilio tobulinimas
Kartais apžvalgininkams suteikiami automobiliai dar būna priešgamybinės stadijos – tai reiškia, kad juose gali būti trūkumų, programinė įranga gali veikti su klaidomis, o, pavyzdžiui, pakaba dar nesureguliuota taip, kaip turėtų būti. Pamenu, kartą, taip pat Portugalijoje, dalyvavau vieno japoniško krosoverio bandymuose ir tai, kaip jis važiavo, man tikrai nepatiko, jau nekalbu apie tai, kad skydelyje švietė visos įmanomos lemputės. Inžinieriai tuomet patikino, kad važiuoklė testo metu dar buvo sureguliuota Japonijos rinkai (taip, skirtingose rinkose skiriasi net važiuoklės nustatymai), o programinė įranga vis dar vystymo stadijoje. Ir tai buvo tiesa – kai bandžiau jau galutinę automobilio versiją Lietuvoje tai buvo visiškai kita patirtis.
Tad priešgamybinės stadijos automobiliai gali būti arba labai arti to, ką gaus pirkėjas, arba dar tik pakeliui. Porto taip pat bandžiau priešgamybinę automobilio versiją ir apie tai turėjau progos pabendrauti su jį kuriančiais bei tobulinančiais inžinieriais. Vakarieniaujant bendravau su specialistu, atsakingu už „Škoda“ elektromobilių važiuoklės kūrimą bei vystymą. Pokalbio metu jis mane patikino, kad išgirdus kažkokius nemalonius garsus ar pastebėjus važiuoklės darbo nesklandumus reikia turėti omenyje, kad iki tol, kol „Epiq“ bus pradėtas gaminti, dar laukia ne vienas tūkstantis bandomųjų kilometrų ir reguliavimų ieškant aukso viduriuko.
Taip pat „Škoda“ atstovas perspėjo, jog bandomieji važiavimai bus vykdomi važiuojant grupėje su lydinčiu automobiliu – vieną to priežasčių jis įvardino nors ir mažą, bet riziką, kad kažkas gali neveikti taip, kaip pridera, o drauge važiuojantys specialistai tokiu atveju galėtų tinkamai išspręsti kilusią situaciją. Taip pat, išaiškėjus bet kokiai automobilyje paliktai klaidai, tai būtų labai svarbi informacija jo tobulinimui.
Nors jokių nesklandumų nekilo, iš esmės turėjome progą sudalyvauti viename iš automobilio kūrimo epizodų – įprastai automobiliams esant šioje stadijoje inžinieriai mielai klausosi apžvalgininkų nuomonės. Ypatingai apie tai, kas nepatiko. Nors kiekvienas gamintojas turi savo testuotojų komandą, bene daugiausiai skirtingų automobilių patirties surenka būtent tokie, kurie per metus išbando dešimtis ar net šimtus naujų modelių.
Tiesa, šį kartą tikrai nebuvo prie ko prikibti. Nepaisant perspėjimų, kad automobilis dar negalutinis, tikrai maloniai nustebau jo savybėmis: tai ant naujausios „Volkswagen“ grupėje naudojamos mažų elektromobilių platformos MEB+ sukurtas mažylis, varomas priekiniais ratais. Pirmiausia pasijautė tai, jog jis sveria gerokai mažiau nei didesnieji grupės elektromobiliai – deklaruojama masė su vairuotoju siekia vos 1542 kilogramus.
Bandėme galingiausią versiją, varomą 155 kW motorais, bet taip pat bus siūlomos ir labai racionalios 85 ir 99 kW versijos. „Škoda“ sako, kad tai bus prieinamiausias gamintojo elektromobilis, o kainos turėtų būti panašios į vidaus degimu varomo „Kamiq“. Viena įkrova šis modelis galės nuvažiuoti iki 430 kilometrų, nors ir šie skaičiai dar gali skirtis – galutiniai automobilio testai dar bus atliekami. Nors, pasak inžinierių, jei šis skaičius ir keisis, tai tik vos keliais kilometrais.
Tikrasis vaizdas tik akims, ne kameroms
Kol kas viešumoje galima rasti tik šio automobilio koncepcinio modelio vizualų ir nuotraukų su spalvingu kamufliažu, kurias matote ir prie šio teksto. Tiesa, nors vairuojant buvo uždengtas net centrinis automobilio ekranas, turėjome progą „Epiq“ pamatyti ir be paslapties šydo, tik su viena sąlyga – visos telefonų kameros buvo užklijuotos.
Beje, tokiuose renginiuose visi dalyviai pasirašo ir pasižadėjimą, kad neviešins jokių automobilio nuotraukų, kurių gamintojas prašo neviešinti. Taip pat galioja ir embargo – data, iki kurios negalima skelbti jokių su automobilio važiavimu susijusių įspūdžių. Aišku, svarbu paminėti, kad embargo data galioja beveik visų panašaus tipo renginių metu. Kadangi važiavimai įprastai vyksta kelias savaites, kurių metu automobilius išbando skirtingų rinkų atstovai, viena data, nuo kurios galima komunikuoti, sulygina visų apžvalgininkų galimybes susirinkti savo auditorijos dėmesį. Štai „Epiq“ bandymuose mes, kartu su grupe prancūzų, buvome paskutinė testuotojų grupė.
Taigi, koks tas dizainas? Kitoks, nei buvome įpratę matyti čekiškuose modeliuose iki šiol – elektrinis mažylis yra pirmasis „Škoda“ modelis, kuriame pilnai įgyvendinta naujoji dizaino kalba. Išorės linijos labiau futuristinės, automobilio priekis gan aptakus ir tai leido pasiekti mažą oro pasipriešinimo koeficientą. Tai labai svarbu elektromobiliams, bet tuo pačiu dizaineriai čia, atrodo, neišėjo iš krašto, kaip dažnai nutinka. Galiu išduoti, kad automobilis realybėje atrodo labai panašiai kaip ir viešuose dizainerių piešinukuose.
O štai salonas, skirtingai nei išorė, griežtų linijų, minimalistinis ir man, šiek tiek konservatyvių pažiūrų į automobilio vidų, labai patiko. Ir dabar rašant suprantu, jog turint nuotraukas telefone galėčiau daug geriau apibūdinti tai, ką mačiau, bet net ir slapta nepadariau nei vieno uždrausto kadro. Taisykles ir jas sugalvojusius reikia gerbti.
Tokie renginiai – gera proga artimiau susipažinti ne su pačiu automobiliu, bet su jį kuriančiais inžinieriais, dizaineriais ir kitais gamintojo atstovais. Taip pat visada smagu nors truputėlį iš arti pamatyti daikto, kurį naudos tūkstančiai žmonių, atsiradimo proceso. Pamenu, prieš kelis metus testuojant dar priešgamybinėje stadijoje buvusį motociklą su apžvalgininkais iš kitų šalių sutartinai gamintojui sakėme, kad ten sumontuota USB jungtis yra labai nepatogioje vietoje. Kai tas motociklas atsirado prekyboje, USB jungtis buvo perkelta kitur. Smulkmena, bet malonu žinoti, kad kažkiek prisidėjau.
Apie „Epiq“ tokių pastabų jo kūrėjams neturėjau. Automobilis tikrai puikus ir, galėčiau lažintis, bus vienas populiariausių elektromobilių rinkoje. O ir šiaip, kuo toliau, tuo labiau pradedu mėgti mažus elektromobilius. Jie lengvi, maloniai valdomi, puikiai tinka mieste, o dėl mažos baterijos įsikrauna per trumpesnį laiką, nei praleidžiate sporto salėje. Na, bet tai jau kita tema.
