Beje, prieš varžybas šiais metais vyko 15min ir „Ignitis“ surengtas „eJudėjimo“ festivalis. Plačiau apie šį renginį skaitykite čia.
Daugybė norinčių dalyvauti
Šio renginio organizatorius Darius Grinbergas net riboja dalyvių skaičių – labai pasistengęs, manau, surinktų daugiau norinčių. Kas traukia varžytis elektromobiliais ir kokie iššūkiai čia laukia?
Nieko negirdėjusiems apie varžybas – esmė dviem sakiniais. Reikia važiuoti pagal KET su nedidele greičio viršijimo tolerancija. Už KET pažeidimus yra baudžiama (nubraukiami nuvažiuoti kilometrai arba pridedamos laiko baudos, gresia ir diskvalifikacija už piktnaudžiavimą).
Dalyviai gali rinktis turistinę arba verslo klasę. „Turistai“ per 7.30 val. (4+3.30 val.) su tarpiniu finišu Jūrmaloje turi prisukti kuo daugiau kilometrų. Sustojimas krautis energijos skaičiuojamas į važiavimo laiką. „Verslininkai“ turi pasiekti tarpinį ir vėliau galutinį finišą kuo trumpesniu keliu, jie važiuoja laikui.
Iš karto pasakysiu, kokią įkrovimo taktiką rinkomės. Į priekį (Vilnius-Palanga-Jūrmala-Pernu) krovėmės laisvai pasirenkamose stotelėse. Tačiau Palangoje jas nukonkuravo atnaujintas „Ignitis“ greitojo įkrovimo stotelių parkas. Kol kas kurorte jam nėra lygių. Todėl nusprendėme grįždami atgal (jau nebe varžybų režimu) išbandyti, kaip visose trijose Baltijos šalyse veikia „Ignitis ON“ programėlė. Reportažą (iš grįžimo kelionės) rasite čia:
Kodėl rinkomės sunkesnį išbandymą
O dabar grįžkime prie pačių varžybų dėlionės.
15min komanda šiose varžybose rinkosi ilgesnį ir, tikėtina, sunkesnį kelią. Nes šeimyninis elektromobilis „Volkswagen ID.7 Tourer“, kurį vairavome, panašu būtų be papildomos įkrovos nesunkiai nuvažiavęs 450-500 km. Nes pagal WLTP šis Pro versijos modelis su 77 kWh baterija nurieda 605 km. O „verslo“ trasa driekėsi ne automagistralėmis, o tik regioniniais keliais, kuriuose maksimalus leistinas greitis 90 km/val. – labai „draugiškas“ elektromobiliams.
Taigi nusprendėme važiuoti ekstremaliau: per aplinkui (susukti kuo daugiau kilometrų), naudoti oro kondicionierių ir, žinoma, dalį kelio švilpti su vėjeliu automagistrale, kurioje elektromobilio energijos sąnaudos perkopia 20 kWh/100 km (kai normaliomis sąlygomis svyruoja tarp 15-16).
Ir nors Google Maps rodė, kad į tarpinį finišą Jūrmaloje, Kemerų parke, galime vėluoti 10 minučių, nuojauta sakė, kad spėsime laiku – per nustatytas 4 valandas. Todėl iš Palangos pasukome į Kryžkalnį, o nuo Kryžkalnio į šiaurę, link Latvijos.
Vienintelis klausimas, kuris nedavė ramybės – kaip negauti baudų lenkiant automobilius regioniniuose keliuose (nes lenkimo metu kartais reikia spustelėti, o greitį seka „Fleet Complete“ sistema) ir kur krautis elektros. Juk elektromobilio baterija greitojo krovimo stotelėse gali priimti iki 175 kW, tačiau turi būti beveik tuščia. Kuo pilnesnė, tuo lėčiau krausis, taigi „deginsime laiką“.
Krautis elektros pirmoje varžybų dalyje, nepaisant automagistralėje išnaudotų daugiau nei 30 proc. baterijos, neverta. O kas, jei Latvijoje ar Estijoje, kai elektros pritrūks daugelis dalyvių, nebus laisvų taškų?
Todėl pasirinkome tarpinį variantą. Jei bus galimybė, trumpam stabtelėsime Lietuvos-Latvijos pasienyje. Joniškyje ir Jelgavoje net keletas operatorių siūlo greitą krovimą.
Strategija „automagistralė“ pasiteisino
Automagistralėje leistinas maksimalus 130 km/val. greitis leido pradinėje varžybų stadijoje prisukti daugiau kilometrų. Juk nuo Jūrmalos iki Pernu (antrajai daliai skirta 3 val. 30 min.) nėra kur nuklysti – vienas lėtas ir nuobodus kelias. Tad iš pirmosios dalies, ypač Lietuvos teritorijoje, tikėjomės daugiau.
Užbėgdamas įvykiams už akių pasakysiu, kad tokia strategija puikiai pasiteisino – jos laikėsi ir varžybų laimėtojai. Tad vienų sėkmę, o kitų laiko švaistymą lėmė atsitikrinumai, loterija. Nes, kaip finiše pasakojo kolegos, kai kurie įsikrovė elektros be jokio laukimo, o kiti, pavėlavę, turėjo ieškoti laimės kitur.
Panašiai nutiko ir mums. Nors skirtingos programėlės rodė, kad net dvi įkrovimo stotelės laisvos, Joniškyje padarėme nereikialingą lankstą su sustojimu – prieš minutę čia jau buvo sustoję du varžovai.
Vėl bandėme laimę Jelgavoje. Nusukome nuo pagrindinio kelio, atlėkėme iki greito krovimo stotelės. Prie vieno laido radome kolegą Tadą Ratkevičių (Best EV 4 Me įkūrėjas), o antrasis – neveikė...
Kaip supratau, tokių atvejų buvo labai nedaug – kad programėlės rodytų, jog viskas OK, atvažiuokite, bet elektros neduotų. Apmaudu tik tiek, kad šių nusukimų į šalį metu iššvaistėme brangų laiką, važiavome 50 km/val. miesto gatvėmis, o elektros negavome. Tačiau šio reportažo pabaigoje pateiksiu blogesnį pavyzdį, kurį radome Jūrmalos centre jau po varžybų. Bet grįžkime prie azarto.
Laimei, ID.7 baterija tarpiniame finiše Jūrmaloje žadėjo „pakentėti“ dar 160 km. Iki Pernu nepakanka, bet sočiai, kad susirastume greito krovimo stotelę Rygos apylinkėse pakeliui į Estiją.
Taip ir nutiko. Pasitariau su „Volkswagen“ el. mobilumo vadovu Baltijos šalyse Mačiu Zemičiu (Matis Zemitis): kur rasti greitą stotelę, bet kad nebūtų visiems ant akių? Kolegos patarimas suveikė. Rygos aplinkkelyje greito krovimo stotelėje (prie „Audi“ centro) buvome vienui vieni. Pakako stabtelėti 8 minutėms, kad „įsikrautume daugiau nei 100 km“.
Toliau – viskas kaip per sviestą. Strigome Rygos spūstyse, bet važiuoti elektromobiliu tokiose situacijose – vienas malonumas. Tik laiko gaila, per kurį būtume susukę daugiau kilometrų. Kolegos, važiavę Rygos aplinkkeliu tų kilometrų susuko, bet vėlavo į finišą ir už tai gavo baudų.
Matot, kokios dilemos gamino adrenaliną varžybų metu: važiuosi tiesiai – gausi elektros, bet strigsi spūstyje. Suksi į kairę – išvengsi spūsties, bet būsi lėtas. Į dešinę – nuvažiuosi daugiau kilometrų, bet prisirinksi baudų netilpdamas į laiko normą. O dar tilto remontas (eismas, reguliuojamas šviesoforais) ties Estijos siena, Salacgrivoje. Jei pataikysi į žalią bangą, laimėsi 10-15 minučių laiko. Jei ne, strigsi.
Kokios išvados?
Ilgai nevyniodamas žodžių į vatą, pasakysiu, kad EV vairuotojų gyvenimas gerėja ir labai sparčiai. Žiemą važiavau per Suomiją – ten degalinėse ar prie užkandinių pilna laisvų greitojo įkrovimo stotelių (150-200 kW). Panaši situacija ir Baltijos šalyse. Jei per 8 minutes gali įsikrauti 100 km, tai nėra ko skųstis. Juk kavos ar „pas nykštukus“ stabtelime degalinėse bent 15-kai minučių. Taigi visose trijose Baltijos šalyse yra daugybė įkrovimo stotelių, kuriose – fantastiškos galimybės.
Kad ir aukščiau reportaže parodyta Ainažiuose (Latvija) esanti „Ignitis greito krovimo stotelė: kol pavalgai greito maisto restorane, įkrauni tiek VW ID.7 baterijos, kad pakanka iki Vilniaus.
Šaukštas deguto
Beje, lyrinis nukrypimas į šalį. Jau po finišo Pernu, dairydamiesi aplink Jūrmalą, radome šios kelionės tašką, kuris ir gadina gerą elektromobilių įkrovimo struktūros įvaizdį. Užsukome į Jūrmalos centre, Jomas gatvėje esantį „Elektrum“ centrą. Jis – labai modernus ir daug žadantis. Tačiau, tik iki tos akimirkos, kai įvažiuoji į aikštelę.
