87,9 % – tiek žmonių naudojasi automobiliu kaip pagrindine transporto priemone Lietuvoje. Antroje vietoje yra Suomija, tačiau ir jos rezultatas yra beveik 10 % žemesnis negu Lietuvos – 78,6 % žmonių čia renkasi automobilį. Šalis, kur mažiausiai žmonių renkasi automobilį kaip pagrindinį būdą judėti po šalį ar miestus yra Kroatija, kurs šis skaičius siekia tik 48,8 % gyventojų.
Primename, kad šiuo metu vien Vilniuje kelionių dalis automobiliais siekia 48-50 % visų kelionių. Vilniaus miesto darnaus judumo planas – sumažinti kelionių automobiliu kiekį ir vos per penkis metus tų kelionių dalis turėtų siekti vos 25-30 %. Visgi „Eurostato“ duomenys buvo renkami ne per naktį, o 2008-2022 m. laikotarpiu ir ar pavyks pakeisti lietuvių keliavimo būdą per artimiausius penkerius metus? Šiuo metu tai atrodo kaip misija neįmanoma.
Kokiu būdu bus bandoma to pasiekti? Bus mėginama apriboti automobilių naudojimą: sumažinti automobilių stovėjimo vietų miesto centre, įvesti didesnius mokesčius už automobilių parkavimą, bus skatinama naudoti elektromobilius. Vilniaus miesto savivaldybė tikina, kad nori didinti viešojo transporto patrauklumą: įvesti naujas transporto priemones, bus trumpesni intervalai ir patogesni maršrutai. Visgi didelę antireklamą viešojo transporto naudojimuisi padarė neseniai pristatytas pasiūlymas nuo liepos didinti viešojo transporto bilietų kainas. Kai kuriais atvejais kainos bus didesnės dvigubai. Mūsų portalo surengta apklausa parodė, kad kai kurie žmonės dėl savivaldybės žingsnio grįš prie važiavimo automobiliais ir nustos naudotis viešuoju transportu.
Vėlei „Eurostato“ statistika negailestinga mums ir čia: autobusais ir troleibusais naudojasi tik 5,7 % Lietuvos gyventojų. Šis rodiklis yra vienas žemiausių skaičių visoje Europoje, neįskaitant šalių, kur žmonės rečiau važiuoja autobusais ir troleibusais, nes… turi metro ir tramvajus.
Mes jau ne kartą ar du rašėme, kad Vilniuje nei tramvajaus, nei metro statyti nesiruošiama, o vienintelė planuojama nauja viešojo transporto rūšis – laiveliai Neryje vasarą. Grįžkime trumpam prie Vilniaus miesto darnaus judumo plano, kuris numato, kad iki 2030 kelionės viešuoju transportu turėtų išaugti net iki 50 %. Tai reikštų, kad viešojo transporto dalis turėtų augti nuo dabartinių ~40 % iki šio tikslo.
Na ir paskutiniai „Eurostato“ duomenys: traukiniais naudojasi tik 1 % šalies gyventojų. Žemiau mūsų yra tik Graikija, Kipras ir Malta. Akivaizdu, salų gyventojai traukiniais naudojasi mažiau, nes ten dažniausiai geležinkelio net nėra. Logiška, kad iš Atėnų į Kretą traukiniu nenuvyksi, o iš Maltos į Kiprą bei kitas šalis galima nuvykti nebent lėktuvais arba laivais.
„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) pranešė, kad 2023 metais Lietuvos traukinių punktualumas pasiekė 97,8%, o tai yra vienas geriausių rodiklių Europoje. Todėl šis skaičius nestebina, juk Lietuvoje mažai keleivių renkasi keliones traukiniais, todėl ir vėlavimų nepasitaiko. Be to, maršrutų kiekiu Lietuva vis dar gerokai atsilieka nuo kitų Europos šalių.
Nors planų Lietuvos įmonės turi daug, stengiasi kabintis už pozityvių rodiklių, kurie rodytų alternatyviojo transporto pranašumą, skaičiai kalba patys už save – Lietuva tai tikroji automobilių šalis. Kur keisti gyventojų įpročius bus labai sunku, nes jau dabartiniais duomenimis, tik maža dalis visuomenės nesinaudoja automobiliu kaip pagrindine transporto priemone.
