„Tai ne Aplinkos ministerija inicijuoja tos dedamosios mažinimą. Suprantame žmones, kurie patiria tiesiogiai tuos kainų šuolius, kurie pilasi degalus. Galbūt trumpuoju laikotarpiu išspręsti tą problemą galima priimant tam tikrus sprendimus, bet viskas yra orientuota į labai ilgus laikotarpius. 2050 metais mes turime būti dekarbonizavęsi, 2040 metais turime 90 proc. ŠESD mažinimo tikslą, lyginant su 1990 metais. Tai turime link to eiti. Taip, eigoje įvykus tam tikroms turbulencijoms galime priimti tam tikrus sprendimus, bet jie bus trumpalaikiai sprendimai“, – Žinių radijui ketvirtadienį teigė K.Žuromskas.
„Nuo iškastinio kuro bendrai Lietuvoje esame priklausomi labai stipriai. Tas mūsų dekarbonizacijos lygis ir noras elektrifikuotis yra labai stiprus. Pagal dabartinę situaciją mes matome, kad mes labai stipriai priklausomi. Keliami tikslai Europoje ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų) mažinimui ar dekarbonizacijai, jie niekur nedingsta. Turime tam tikrus įsipareigojimus“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį teigė, kad įtampoms energijos išteklių rinkose užsitęsus, geriausia svarstyti jau pasiteisinusią tikslinę paramą, o ne akcizų mažinimą.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas antradienį įpareigojo Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ valdomą vienintelę Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo bendrovę „Orlen Lietuva“ sumažinti naftos pramonės atsargų kiekį 80 tūkst. tonų ir nedelsiant patiekti šį kiekį į rinką.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas yra sakęs, kad naftos rezervo panaudojimas yra efektyviausia priemonė degalų kainoms mažinti. Trečiadienį jis teigė, kad kitos priemonės, kurios švelnintų degalų kainas ir jų poveikį ekonomikai, būtų svarstomos ekstremaliu atveju – užsitęsus konfliktui.
