Norite prabangaus automobilio su didele bagažine ir maža rida? Pirkite katafalką. Tai – populiarus juodojo humoro juokelis. Tačiau jame daug tiesos.
Katafalkai tampa vis brangesni ir modernesni, tačiau jų maršrutai gana trumpi. Tarkime, nuo Vilniaus laidojimo rūmų (Olandų g.) iki Kairėnų kapinių, esančių už miesto ribos – 11,5 km. Iki Liepynės – 9,2 km. Iki Karveliškių – 17,2 km.
Katafalkų gamyba (perdarymas iš serijinių automobilių) – atskiras verslas ir netgi menas. Žinoma, griežtai reglamentuojamas ir derinamas su automobilių gamintojais. Bet kas negali serijinio automobilio paversti katafalku. Visų pirma dėl saugumo reikalavimų. Todėl tokius darbus Europoje atlieka tik specializuotos įmonės, turinčios homologaciją katafalkų gamybai. Pavyzdžiui, „Binz“, „Coletti“, „Pilato“, „Rappold“ ir t.t.
Profesionaliai perdarytas katafalkas gali kainuoti ir dvigubai brangiau nei tradicinis automobilis. Taigi, jei serijinis „Mercedes“ – apie 90–100 tūkst. Eur, tai, tikėtina, perdaryto katafalko kaina sieks 180 tūkst.
Tiesa, katafalkų nuomos kainos skelbiamos retai, dažniausiai jos įtraukiamos į kompleksinę šarvojimo/laidojimo paslaugos kainą. Tačiau, jei važiuosite netoli, neoficialiais duomenimis valanda gali kainuoti iki 100 Eur.
Kaip automobilis virsta katafalku
Kaip serijinis (dažniausiai prabangus) automobilis pavirsta katafalku, kokie esminiai pakeitimai padaromi? Juk nepakanka vien ant durelių kryželį nupiešti ir kėbulą pailginti – perrenkama daugiau nei pusė automobilio.
Kėbulo pailginimas ir pertvarkymas:
– automobilis išardomas iki rėmo; sumontuojama pertvara tarp krocininės katafalko dalies ir salono;
– pailginama galinė kėbulo dalis (dažnai naudojama daug stiklo); rėmas pratęsiamas naudojant lengvąsias konstrukcijas, montuojant papildomas atramas;
– jei reikia, sustiprinama pakaba.
Grindų sistema:
– montuojamas platformos mechanizmas karstui (iš aliuminio, su ritinėliais ar bėgeliais);
– instaliuojama speciali LED apšvietimo sistema.
Perdaroma vidaus apdaila:
– apmušalai iš odos, veliūro ar kitų lengvai valomų medžiagų;
– apšvietimas (LED), gėlių tvirtinimo vietos, uždangos.
Išorinis dizainas:
– dažnai kėbulas perdažomas, kad nesimatytų sujungimai (juoda, sidabrine ar pilka spalva);
– kur leidžia saugumo taisyklės, pridedami gedulingi simboliai ar kryžiai (pvz., kad nekeltų grėsmės pėstiesiems susidūrimo atveju).
Kokie automobiliai virsta katafalkais
Dažniausiai katafalkais paverčiami populiarūs autobusiukų, „universalų“ arba (pastaruoju metu) ir visureigių modeliai: „Mercedes-Benz E-Class“ (labai populiarus Lietuvoje), „Volvo“, „Chrysler“, „VW Transporter“. Pasitaiko atvejų, kai katafalku tampa netgi sportiška „Porsche“. Perdarymo sulaukia netgi elektromobiliai, pavyzdžiui, „Tesla“.
Susiję: Kelionė Anapilin norvegiškai: „Tesla“ pavertė greitu katafalku už 200 tūkst. eurų
Naujausias, Lietuvoje pristatytas prieš metus – iš visureigio „Mercedes Benz GLE Coupe“ pagamintas katafalkas. Nuostabu, tačiau ir šioje rinkoje keičiasi varikliai – jau nebe 3l dyzelis, o 2l švelnusis hibridas: jis tylesnis, be to, gali važiuoti ir elektra.
Dar viena naujovė – kai kurie katafalkai varomi visų ratų pavara, kaip ir aukščiau minėtas GLE Coupe. Kam laidotuvėse reikalingas visureigis?
Susiję: Į paskutinę kelionę – su kliūtimi: Stakliškių seniūnijoje užklimpo katafalkas
Pasak „Laidojimo paslaugų centro“ (toliau – LPC) direktoriaus pavaduotojo Stasio Gujos, 4x4 pavaros laidotuvėse prireikia ne taip jau retai, ir ne tik žiemą, kai kelius ir takelius padengia ledas ar sniegas:
„Dažnai susiduriame su sunkiai pravažiuojamais keliais kapinėse, ypač rajone, kur reikia ypatingo manevringumo, aukštesnės pakabos, didesnio pravažumo automobilio. Kaimeliuose ir miesteliuose, o kartais ir didmiesčių kapinėse, kyla iššūkių privažiuoti prie kapo, o kartais ir pasiekti kapines“.
Ar svarbi prabanga?
LPC komunikacijos atstovė Vilma Budėnienė sako, kad be šiuolaikiškų katafalkų būtų sunku organizuoti laidotuves – svarbu, kad jis būtų reprezentatyvus, tvarkingas, pritaikytas būtent palydėjimui.
Pasirodo, artimiesiems labai svarbu, kokiu katafalku bus vežamas velionis. Dauguma nori, kad laidotuvės būtų iškilios, gražios, estetiškos. Ir tik nedaugelis dar prisimena laidotuves, kai karstas būdavo vežamas tiesiog autobusu ar autobusiuku.
V.Budėnienės teigimu, tradicinių mikroautobusų era jau pasibaigė, nors dar kai kurios laidojimo įmonės Lietuvoje, neišgalėdamos įsigyti šiuolaikinių katafalkų, mirusiuosius palydi juose.
Dauguma ritualinių paslaugų įmonių stengiasi įsigyti naudotus katafalkus, nes jie gerokai pigesni. Taigi tokių paslaugų pasirinkimas gana platus: nuo senesnių iki naujesnių, nuo trumpesnių ir kuklesnių iki ilgesnių ir platesnių katafalkų.
Pavyzdžiui, LPC iš viso turi 11 katafalkų: devyni iš jų yra „Mercedes-Benz“, o du – „Volkswagen“ markės. Seniausias, klasikinis (ir vis dar paklausus) yra limuzino klasės „Mercedes-Benz“, pagamintas 2005 metais. Naujausi E klasės katafalkai pagaminti 2024 metais. Mažuosiuose miestuose ir rajonuose pasiūla, be abejo, kuklesnė.
Skiriasi katafalkų ilgiai. Ar tai svarbu? Pavyzdžiui, „Mercedez-Benz E 200“ limuzino klasės katafalko ilgis apie 5 m, o modifikuotas limuzino klasės keturiais ratais varomas visureigis katafalkas „Mercedez-Benz GLE 300 D Coupe“ yra virš 6 metrų (6 385 mm). Jis yra ne tik beveik metru ilgesnis už kitus turimus katafalkus, bet ir platesnis bei aukštesnis.
Tačiau, kaip pastebi LPC atstovė, didesniais ir prabangesniais katafalkais kartais vežamos urnos – moderniuose katafalkuose integruojami specialūs laikikliai su išmaniuoju apšvietimu (64 spalvų salono vidaus apšvietimo paketas).
Vilmos Budėnienės nuomone, katafalko funkcija nuo 1909 m. (kai atsirado pirmos tokios transporto priemonės) labai pasikeitė. Katafalkas tapo ne tik transporto priemone, nuvežančia karstą iš taško A į B:
„Tai – ir pagarbos bei orumo simbolis paskutinėje žmogaus kelionėje. Jo išvaizda ir būklė liudija laidotuvių kultūrą, pagarbą velioniui. Taip pat labai svarbu, kad paskutinė kelionė būtų saugi. Ir čia turiu omeny ne tik modernių automobilių saugumo sistemas, bet ir pačią laidotuvių procesiją.
Pavyzdžiui, reikia turėti omenyje, kad pati urna (iš medžio, keramikos, akmens, kitų medžiagų) yra meno kūrinys, dažnai turi ir puošybos elementų, tad geriausia ją vežti pritvirtinus specialiais laikikliais, pagarbiai, labai atsargiai – ne bet kaip. O akmeninės urnos yra dar ir sunkios, žmonės dažnai neįvertina to, galvodami, kad laikys ją ant rankų.
Tas pats ir su karstais – reikia atitinkamo dydžio automobilių, kad tilptų dideli, ilgi karstai, kad žmogus į paskutinę kelionę važiuotų taip gražiai, kaip važiavo vestuvių ar savo jubiliejaus dieną.“
