Brolis žino
Atgalios švilpiu kaip įpratusi. Šeimos nariai automobilyje spaudžia iš paskos. Kadangi mano spidometras užstringa ties 80 km/val. rodikliu, tik vėliau sužinau savo tikrąjį greitį.
Po kiek laiko motoras ima dūsti. Važiuoju, kol važiuojasi, tačiau Vilniuje, Liepkalnio gatvės sankryžoje, motociklas užgęsta ir nebeužsikuria. Saulė, atrodo, degina – ore kone 30 laipsnių, o dar ta vėjui nepralaidi apranga.
Netrukus pribėga Brolis ir sudėlioja atsakymą: užkaito, juk karštas oras ir tikriausiai žvakė nebeuždega degalų, reikia palaukti. Nustumiame „Jawa“ po krūmu ir keliaujame vakarienės.
Vėliau užkuriame, bet motoriukas dirba tik vieno cilindro pajėgumu. Vėl užgęstu sankryžoje. Vėl užsikuriame. Ir Broliui nurodžius „drąsiai, visada kelti apsukas“, nusprendžiu pasiekti namus. Visą likusią atkarpą kalbuosi su bendražyge. Ir pykti neįmanoma – juk ji atlaikė 2000 km be rimtų gedimų! Tik taip norėtųsi pasiekti namus sava eiga... Kad neužgesčiau, laukdama sankryžose stipriai „gazuoju“ (nemaloni procedūra, nepagarba aplinkiniams), bet garažą mudvi pasiekiame!
Draugai ir Lietuva
Vienas komandos narys po kelionės sakė, kad nors išmaišė daug pasaulio, per 30 metų nebuvo matęs tiek Lietuvos, kiek per šią savaitę. O toks ir yra Pažintinio APL tikslas.
Tai – improvizacija ir atradimo džiaugsmas. Kiekviena komanda nusprendžia kokius rekomenduotinus objektus aplankyti ir kokiais keliais ar keliukais riedėti. Mūsų, organizatorių, misija – supažindinti dalyvius su vis kitokia, nepaprasto ir kuklaus grožio Lietuva ir parodyti, koks yra „enduro“ pasaulis.
O apskritai, APL man reiškia draugystę. Tai ne tik nuotykis, ne tik žavingos, purvinos, iššūkių kupinos atostogos. Tai kelionė, kuri dėlioja požiūrį į save, pasaulį ir vertybes. Čia ne tik augi kaip asmenybė, čia atrandi, kad visada turėjai draugų. Tik reikėjo laiko ir vietos juos pažinti.
Su „Jawa“ – įmanoma!
Važinėju su „Jawa“ ragindama džiaugtis paprastu ar netobulu, tačiau mums ypatingu ir svarbiu motociklu, nepamiršti nuotykių skonio ir siekdama priminti, kad niekada ne vėlu (ir vėl) užkurti motorą – tiek „Jawa“, tiek savo širdies! „Jawa“ vienija kartas.
Tiesa, šį APL keliavo net dvi „Jawos“. Kolega Marius švilpė su kita komanda. Vaikinas dar antrąjį vakarą iki išnaktų keitė stūmoklį, šeštąją dieną važiavo smėlio ruože (pramintame „Dakaru“), ir, pamojavęs visiems finiše, išskubėjo į oro uostą skrydžiui į Londoną.
Man ši kelionė išliks atmintyje kaip vidinė nuojauta, jog „Jawutė“ atlaikys ir mudvi sugrįšime sava eiga. Labai smagu apvažiuoti Lietuva su Brolio „Jawa“. Po kelionės jis džiaugėsi, kad motociklas gyvena toliau: „Kas kitas ir kada daugiau šitiek ir šitaip su ja važiuos...“ Ir tarė, kad kitais metais APL norėtų važiuoti drauge!
