Vertinant pinigais, beveik pusę milijono eurų (460 tūkst.) kainuojantis laivas vertas tiek pat, kiek naujas elektrinis autobusas. Jeigu pirktumėte tokią transporto priemonę už savo, o ne už mokesčių mokėtojų pinigus, ko gero, pirmiausiai pasvertumėte realią naudą.
Tiesa, Vilniaus meras Valdas Benkunskas yra minėjęs kitą elektrinių laivų privalumą – Neryje atsiras daugiau gyvybės.
Pridursime, kad panašų vandens transportą, integruotą į bendrą sistemą, turi Kopenhaga, Geteborgas, Venecija, Hamburgas, Amsterdamas, Stokholmas, Valeta.
Gyventojai, pasinaudoję viešojo transporto bilietu, gali trumpinti kelią vandeniu...
Kalbant apie tokio vandens transporto praktiškumą, šių eilučių autorius neseniai išbandė viešojo transporto dalimi laikomą laivą Maltoje. Jis plaukia iš sostinės Valetos į Sliemą. Kitaip tariant, turistai ir miesto gyventojai, pasinaudoję viešojo transporto bilietu, gali trumpinti kelią vandeniu, užuot apvažiavę per spūstis visą įlanką.
Tad Maltoje toks vandens transporto projektas tikrai padeda sutaupyti laiko ir tikrai yra visavertė viešojo transporto dalis.
15min žurnalistai nusprendė patikrinti, ar vilniečių lūpose gyva diskusija, kad tokie laivai daugiau yra pramoga, nei nauda norint nuvykti iš taško A (pvz., „Verslo trikampio“) iki B (Karaliaus Mindaugo tiltas) turi pagrindą.
Lenktynės su elektriniu laivu
Jau anksčiau buvo pranešta, kad laivai plaukios 5 km/val. greičiu ir stos keliose stotelėse. Tokiu atveju peršasi išvada, kad pėstute keliauti per miestą – greičiau (juk galima dar ir kampą nukirsti). O ką jau kalbėti apie važiavimą dviračiu. Tačiau elektrinis (irgi kainuojantis apie pusę milijono) ar pigesnis dyzelinis autobusas, tikėtina, šį atstumą nuvažiuotų dar greičiau. Bet nesukurtų gyvybės įspūdžio ir pramogos Vilniaus centre.
Štai kaip atrodė mūsų lenktynės su laivu Vilniuje. Surengėme improvizuotą eksperimentą, kaip keliauti greičiau. 15min verslo žurnalistė Evelina Joteikaitė nuo „Verslo trikampio“ stotelės startavo dviračiu, o Gazas.lt rubrikos redaktorius Žilvinas Pekarskas – savomis kojomis. Ar pavyko aplenkti laivą? O gal laivas yra efektyvesnė transporto priemonė nei dviratis ar savos kojos? Sužinosite pažiūrėję vaizdo reportažą iki galo.
Taigi, nors laivas stojo tik vienoje stotelėje, 15min žurnalistai jį aplenkė, nors ne kartą stojo pafilmuoti vaizdų reportažui. Išvada – greitis nėra stiprioji laivo pusė, jei net pėsčiomis ir nekertant kampų yra greičiau maždaug 3 minutėmis.
Kaip elektrinius laivus priėmė vilniečiai?
Ar elektrinis laivas Vilniuje Neryje padeda sutaupyti laiko, aplenkti spūstis? Spręskite patys, įvertinę eksperimento rezultatą.
Priminsime, kad vienkartinis laivo bilietas kainuoja 3 Eur perkant iš anksto, arba 4 Eur įsigyjant laive. Ir keleivių kol kas netrūksta. Nuo liepos 26 iki rugsėjo 12 d. elektriniais laivais iš viso buvo perplukdyti 11 988 keleiviai.
Greitis nėra stiprioji laivo pusė...
Vidutiniškai per darbo dieną laivais plaukė 250, o savaitgaliais – apie 310 keleiviai. Taigi laivai populiariausi savaitgaliais, tuo metu jų užimtumas siekė apie 80 proc.
Taigi, bent jau vasarą naujovė buvo priimta teigiamai. Tiesa, laivus trumpam buvo pristabdžiusi patvinusi Neris.
Tačiau kyla abejonių, ar laivai bus tokie pat populiarūs po metų, kai vilniečiai pasisotins pramoga ir bent vieną kartą bus praplaukę visi, kurie norėjo į Vilnių pasižvalgyti ne iš baidarės, o iš elektrinio laivo.
Arnas Misiūnas, JUDU viešojo transporto organizavimo vadovas sako, kad šį sezoną keleivius plukdydami užbaigs du elektriniai laivai – „Rytas“ ir „Lašiša“, o trečiasis ir ketvirtasis laivai „Geležinis vilkas“ ir „Smilga“ Vilnių pasieks taip pat dar šiemet, bet prie keleivių plukdymo prisijungs jau kitą sezoną.
Kitąmet numatoma plėsti maršrutą – jis apims daugiau stotelių. Tai padės užtikrinti dar patogesnį keliavimą upe.
Vilniaus savivaldybės prašėme palyginti vidutiniškai vienu autobusu ir vienu laivu pervežamą keleivių kiekį. Kad įvertintume efektyvumą.
A.Misiūnas komentavo, kad toks palyginimas būtų netikslus. Jo teigimu, laivai yra alternatyvi, darni viešojo transporto rūšis – skirta tiems, kurie galbūt nenori naudotis automobiliu miesto centrinėje dalyje arba nori išbandyti kitokį, tvarų judumo būdą savo kelionėms ar pamatyti miestą iš kitos perspektyvos.
