Rinkos tyrimų bendrovė „GfK CR Baltic“ tinklalapio Autoledi.lt užsakymu atliko Lietuvos gyventojų apklausą, kurios metu Lietuvos gyventojų teirautasi apie ketinimus įsigyti automobilį per artimiausius metus.
Automobilį ketina pirkti tik dešimtadalis Lietuvos gyventojų
Pasak „GfK CR Baltic“ Lietuvos padalinio vadovo Andriaus Norkevičiaus, apklausos metu paaiškėjo, kad per artimiausius metus automobilį pirkti ketina tik 13,5 proc. respondentų.
Likusieji (86,5 proc.) neketina pirkti automobilio. Net pusė jų (47,1 proc.) pagrindiniu argumentu įvardijo poreikio nebuvimą. Penktadalis (21,7 proc.) atsakė, jog visai neseniai įsigijo automobilį, o 16,9 proc. neturi pinigų. 13,9 proc. šių apklaustųjų neturi vairuotojo pažymėjimo, tad ir automobilio įsigijimas jiems nėra aktualus.
„Respondentų teiravomės, kokio senumo automobilį jie ketina pirkti, kaip ir buvo galima tikėtis, didžioji dauguma – net 82,6 proc. – ketinančių pirks senesnį nei 5 metų. Jie sudaro 11,2 proc. visų Lietuvos gyventojų“, – pasakoja A.Norkevičius
Visiškai naują automobilį ketina pirkti tik 2,8 proc. ketinančių pirkti automobilį. 1–2 metų senumo automobilį pirks 5,2 proc., o 3–5 metų senumo – 9,5 proc. ketinančių pirkti automobilį.
Tarp ketinančių pirkti daugiausia yra 26–45 metų amžiaus respondentai, dvigubai daugiau vyrų nei moterų.
Be to, pirkti ketina daugiau didesnes pajamas (2001 Lt ir daugiau) gaunančių žmonių.
Automobilių pirkimo įpročiai nesikeičia
Pasak Lietuvos Autoverslininkų Asociacijos generalinio direktoriaus Mindaugo Beišio, tokia tendencija stebima jau dešimt metų. Kasmet asmeninės paskirties automobilių vidutiniškai didėja apie 6 proc., kita dalis – komercinės paskirties automobiliai, kurie augo po 3,3 proc. kasmet. 2000 m. Lietuvos keliuose važinėjo 945 tūkst. asmeninės paskirties automobilių, o 2010 m. jų beveik padvigubėjo – jau 1.72 mln., tačiau automobilių parkas nejaunėja, nes lietuviai vis dar renkasi senus automobilius.
„Dažniausiai teigiama, kad senesnius bei naudotus automobilius įsigyjama dėl pinigų stygiaus ir prastos ekonominės situacijos. Tačiau, mano nuomone, esmė ne tik pinigų stygiuje., – teigia M.Beišys, – jau dešimt metų didžiausią dalį tarp registruojamų automobilių sudaro senesni nei 10 metų automobiliai. Vadinasi net ir ekonominės padėties gerėjimas ar blogėjimas neturi didelės įtakos, nes vartotojų įpročiai nesikeičia. Ir toliau perkami senesni, neretai mažiau saugūs ir mažiau ekonomiški automobiliai. Tačiau lietuviai neįvertina, kad kai kuriais atvejais naujesnių, mažiau aplinką teršiančių ir saugesnių automobilių priežiūra ir eksploatavimas bei draudimo paslaugos kainuotų gerokai mažiau, nei senesnių.“
Kaip pastebi Lietuvos Autoverslininkų Asociacijos atstovas, vartotojų įpročiai imtų keistis sparčiau, jei nusidėvėjusia infrastruktūra, atmosferos tarša, varginančiomis spūstimis, viešojo transporto vystymu bei automobilių parko atjauninimu būtų rūpinamasi kompleksiškai. Šiais argumentais turėtų būti grįsta ir valstybės politika bei visuomenės švietimas. Už panašią sumą žmogus galėtų nusipirkti kompaktiškesnį, ekonomiškesnį ir naujesnį automobilį, o kai kurie vairuotojai galėtų atsisakyti automobilio ir rinktis geriau išvystyto viešojo transporto paslaugas.
Perkant automobilį pasikliaujama informacija internete bei draugų ir pažįstamų rekomendacijomis
Respondentų buvo teirautasi, kur jie ieško informacijos apie automobilius. Atsakydami į šį klausimą, respondentai galėjo rinktis kelis variantus.
Išanalizavus atsakymus paaiškėjo, kad populiariausias informacijos apie automobilius šaltinis yra lietuviški interneto skelbimų tinklalapiai, juose informacijos ieško 72,9 proc. ketinančių įsigyti automobilį. Penktadalis (21,4 proc.) seka skelbimus specializuotuose laikraščiuose, tokiuose kaip „Noriu auto“, „Alio reklama“, o 15,7 proc. naršo užsienio interneto skelbimų tinklalapiuose. 4,7 proc. analizuoja atsiliepimus socialiniuose tinkluose ir forumuose.
Daugiau nei pusė (59,4 proc.) ketinančių pirkti automobilį rekomendacijos klausia draugų ir pažįstamų, o 39,5 proc. lankosi automobilių pardavimo aikštelėse ar turguose. Tik 5,4 proc. lankosi automobilių salonuose ir 6,3 proc. kreipiasi automobilių ekspertą-patarėją.
Apklausos rezultatai parodo, kad Lietuvoje išlieka tendencija pirkti senesnius nei 5 metų automobilius, neretai neatitinkančius daugelio šiandienos reikalavimų. Lietuviai vis dar neteikia prioriteto saugumui ir ekologijai.
Šio tyrimo metu tiesioginės apklausos būdu visoje Lietuvoje buvo apklausti 530 15–74 metų žmonės. Maksimali galima statistinė paklaida – 4,4 proc. Apklausa atlikta šių metų atlikta spalio 8 – 18 dienomis.
