„Sunku įžvelgti dramą, dėl kurios reikėtų imtis kažkokių ypatingų gelbėjimo priemonių, ieškoti kompensacinių mechanizmų“, – teigė ekonomistas.
Jo skaičiavimais, šiuo metu už vidutinę algą galima įsigyti 871 litrą dyzelino ir 1015 litrų benzino su sąlyga, kad litras dyzelino kainuoja 2 eurus, o tiek pat benzino – 1,7 euro.
„Svarstoma parama/subsidijos/lengvatos dyzelino vartotojams turi ir šalutinių efektų:
už tai sumoka visi mokesčių mokėtojai (įskaitant ir tuos kurie neįperka asmeninių automobilių ir naudojasi viešuoju transportu). „Pagalbos“ priemonės neskatina ieškoti būdų sumažinti naftos produktų vartojimą (ir trumpuoju, ir ilguoju laikotarpiu)“, – rašė N.Mačiulis.
Kai kurioms valstybėms jau įvedus degalų kainų lubas, Lietuvos finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas siūlo kol kas stebėti tendencijas rinkoje.
„Kol kas apie konkrečias priemones turbūt kalbėti iš tiesų yra anksti, nes žiūrim, ką ir kitos šalys daro. Dabar didžioji dauguma tiek šalių, tiek institucijų yra tokiam stebėjimo režime ir pasirengimo etape“, – LRT radijui anksčiau sakė K.Vaitiekūnas.
Reaguodamos į karo Irane sukeltas naftos kainas, nuo antradienio viršutinę kainos ribą degalinėms įvedė Vengrijos ir Kroatijos vyriausybės.
