Pastebima, kad padangos iš Europos šalių vis dažniau formaliai legaliai eksportuojamos perdirbimui į Indiją, tačiau ten patenka į nelegalias pirolizės gamyklas. Nesilaikant aplinkos ir sveikatos standartų nelicencijuotose gamyklose kaitinant padangas aukštoje temperatūroje išgaunama pigi alyva, kuria vėliau kūrenami pramoniniai katilai, plytų, cemento ir plieno gamybos krosnys. Užuot tinkamai sutvarkytos ir perdirbtos, padangos Indijoje dega dukart – pirmiausia kaitinamos išgauti alyvą, o vėliau jau alyvos pavidalu dega pramoninėse gamyklų krosnyse.
Lietuvoje apie šią problemą kol kas dar kalbama puse lūpų, tačiau padangų perdirbėjų vertinimu, padangų srautas iš Lietuvos į Indiją kasmet didėja.
2025 m. Jungtinėje Karalystėje BBC „File on 4 Investigates“ žurnalistų tyrimu atskleista padangų eksporto į nelegalias Indijos pirolizės gamyklas schema fiksuojama ir Lietuvoje – vienos didžiausių Lietuvoje padangų perdirbėjų UAB „Ekobazė“ duomenys rodo, kad šiandien į Indijos pirolizės gamyklas iš Lietuvos gali būti išvežama jau iki kelių tūkstančių tonų padangų.
„Ekobazė“ kasmet sutvarko apie 20 tūkst. tonų padangų – šiuo metu tai sudaro beveik pusę visų Lietuvoje oficialiai apskaitomų ir sutvarkomų naudotų padangų, tačiau įmonė jau antrus metus iš eilės pastebi, kad rinkoje cirkuliuojančių padangų kiekiai ėmė mažėti, o pagrindinė priežastis – padangų eksportas į Indiją.
„Pasiūlymais pigiau atsikratyti padangų neretai susigundo smulkūs automobilių servisai, tačiau pasiūlymų sulaukia net ir stambūs padangų importuotojai. Schema paprasta – Lietuvoje padangas priimanti įmonė turi legalų leidimą tvarkyti padangas, dažniausiai tai leidimas tvarkyti mažus padangų kiekius, nors realiai padangų išvežama daugiau, nei apskaitoma. Padangos supresuojamos, pakraunamos į jūrinius konteinerius ir plukdomos į Aziją, daugiausiai – į Indiją. Dokumentuose parašoma „perdirbimas“, tačiau realybė tokia, kad didelė šių padangų dalis baigia gyvenimą taršiuose ir aplinkai kenksminguose pirolizės fabrikuose“, – teigia UAB „Ekobazė“ vadovė Marina Curko-Notkuvienė.
Pasak „Ekobazės“ vadovės, konkuruoti su padangas į Indiją eksportuojančiomis įmonėmis nėra paprasta, nes šios įmonės nepatiria jokių perdirbimo kaštų, išskyrus logistikos ir pakrovimo į konteinerius, todėl jos gali pasiūlyti apie 20 proc. mažesnį padangų surinkimo paslaugos mokestį. Padangas tokie tvarkytojai gali surinkti pigiau nei perdirbėjai. Pastarieji ne tik sutvarko padangas, bet ir atskiria iš jų gumos frakcijas, tekstilę ir metalą, gamina gumos granules ir naujus gumos gaminius, investuoja į perdirbimo įrangą ir samdo darbuotojus bei užtikrina visą atliekų tvarkymo infrastruktūra, kurios reikalauja vis griežtėjantys teisės aktai.
„Mums padeda tai, kad perdirbę padangas, išmokome paruošti kokybiškus ir konkurencingus gaminius iš gumos granulių, kurių pardavimai leidžia mums konkuruoti ir su eksportuotojais į Indiją, ir su pigia gumos produkcija iš Kinijos. Nuo 2020 m. gumos gaminių pardavimo apimtis išauginome daugiau nei 10 kartų, o padangų perdirbimo procese dirba iki 40 darbuotojų“, – sako M.Curko-Notkuvienė.
Jungtinėje Karalystėje ištobulinto „legaliai nelegalaus“ padangų eksporto į Indiją mastai stebina
Pernai BBC žurnalistai iš Jungtinės Karalystės GPS siųstuvais sekė padangų kelionę iki pat nelegalių Indijos pirolizės fabrikų. Skaičiuojama, kad JK per metus susidaro apie 50 mln. naudotų padangų, t. y. beveik 700 tūkst. tonų, kurių pusė eksportuojama į Indiją. JK padangų atliekų tvarkytojų asociacijos (TRA) vertinimu, apie 70 proc. į Indiją atplukdytų padangų patenka ne į perdirbimo įmones, o į pirolizės gamyklų krosnis.
Popieriuje viskas atrodo tvarkingai: dokumentuose nurodoma, kad padangos keliauja į licenzijuotas atliekų perdirbimo gamyklas. Nuo 2022 m. liepos Indija draudžia importuoti padangas pirolizei, tačiau draudimas apeinamas. Pasak BBC tyrimo, realybė kitokia – Indijoje veikia iki 2 tūkst. pirolizės įmonių, iš kurių tik maždaug pusė turi reikiamas licencijas.
„Galbūt daug kas pagalvos, kad kas vyksta toli nuo mūsų – mums įtakos nedaro. Tačiau oras ir klimato kaita sienų neturi. Atiduodamos padangas padangų tvarkytojui, kuris galbūt pasiūlė keliais eurais mažesnę kainą, įmonės neįtaria, kad jų padangos baigs savo kelionę už tūkstančių kilometrų, nuodydamos vietos gyventojų sveikatą, teršdamos aplinką ir orą. Prie nelicencijuotų pirolizės gamyklų gyvenantys ir jose dirbantys žmonės skundžiasi sveikatos problemomis“, – pastebi „Ekobazės“ vadovė.
Manoma, kad situaciją turėtų pakeisti ES taisyklės. Nuo 2027 m. gegužės 21 d. pradedamas taikyti naujasis ES Atliekų vežimo reglamentas: atliekas į ne EBPO šalis, tarp jų ir Indiją, bus galima išvežti tik tada, jei tos šalys pačios to pageidaus ir įrodys, kad gali jas sutvarkyti tinkamai. Iki tol atsakomybė tenka padangų savininkams – jie patys turi žinoti, kam atiduoda atliekas.
Kaip pasirūpinti, kad padangos neatsidurtų Indijos krosnyse
Verslui (servisams, padangų prekybininkams, vežėjams, ūkiams):
- Patikrinti tvarkytoją registre. Padangas atiduokite tik įmonei, įrašytai į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą ir turinčiai leidimą tvarkyti būtent padangas. Palyginkite leidime nurodytus kiekius su tuo, kiek įmonė surenka.
- Klausti, kur atliekos keliaus. Sutartyje turėtų būti nurodytas galutinis tvarkymo būdas ir įmonė: perdirbimas, granuliavimas ar eksportas. Jei eksportas, į kokią šalį ir kokiai įmonei?
- Saugotis per pigaus pasiūlymo. Jei kaina mažesnė nei rinkos, pasidomėkite, kodėl. Kartais pigumas reiškia, kad perdirbimo išlaidų išvengiama padangas išvežant.
- Reikalauti dokumentų. Patikrinkite, ar atliekų perdavimas tinkamai įregistruotas GPAIS sistemoje, ir prašykite patvirtinimo, kad atliekos sutvarkytos.
- Nuvažiuoti ir pamatyti. Patikimas tvarkytojas nebijo parodyti gamyklos, sandėlių ir leidimų.
- Įvertinti reputacijos riziką. Atliekų tvarkymas vis dažniau patenka į tvarumo ataskaitas ir tiekėjų auditus. Žinia, kad įmonės padangos nelegaliai sudegintos Indijoje, kainuotų brangiau nei sutaupyti eurai.
Gyventojams:
- Keisdami padangas servise, paklauskite, kam jos atiduodamos. Sąmoningas klientas skatina ir servisą rinktis atsakingai.
- Pirkdami naujas padangas, palikite senas pardavėjui. Padangų platintojai Lietuvoje privalo nemokamai priimti naudotas padangas, kai perkamos naujos.
- Naudokitės savivaldybių stambiagabaričių atliekų aikštelėmis. Daugelyje jų tam tikras padangų kiekis priimamas nemokamai. Sąlygas pasitikslinkite savo savivaldybėje.
- Neatiduokite atsitiktiniams supirkėjams iš skelbimų. Jei kas nors senas padangas „pasiima nemokamai“ ar net primoka, jų tolesnis kelias gali būti neaiškus.
„Ekobazės“ surenkamos ar tiesiogiai įmonei perduodamos padangos yra visiškai perdirbamos. Pirmiausia jos išardomos į sudedamąsias dalis: gumą, metalą ir tekstilę, o iš gumos granulių gaminami nauji gaminiai. Visi Ekobazės filialai priima visų tipų ir dydžių padangas: nuo lengvųjų automobilių iki žemės ūkio technikos.
„Ekobazė“ padangas surenka visoje Lietuvoje: iš servisų, parduotuvių, ūkininkų ir stambiagabaričių atliekų aikštelių. Taip pat surenkamos bešeimininkės padangos iš užterštų teritorijų. Įmonės bazėje, įsikūrusioje Elektrėnuose iš perdirbtos gumos granulių gaminamos sporto ir vaikų žaidimų aikštelių dangos, kilimėliai gamybinėms patalpoms, garso izoliacinės plokštės ir automobilių stovėjimo aikštelių borteliai. Granulės ir gaminiai parduodami Lietuvoje ir ES, o kilimėlius galima rasti didžiuosiuose statybos, buities ir remonto prekių prekybos centruose.
“ Susiderinę laiką, mūsų klientai ir partneriai gali atvykti į Elektrėnus ir savo akimis pamatyti mūsų gamyklą, sandėlius, visą tvarkymo procesą, patikrinti mūsų leidimus. Mes neturime ko slėpti – to ir rekomenduojame reikalauti iš bet kurio padangų tvarkytojo“, – sako M.Curko-Notkuvienė.
