Ši sąlyga veiks tik vienu atveju
Posėdžio metu ne vienas klausimas kilo dėl atsargų paleidimo. Visų pirma socialdemokratė Birutė Vesaitė klausė, kada bus paleistos atsargos.
Kaip sakė Energetikos ministerijos viceministrė Edita Gudauskienė, tai bus padaryta artimiausiu metu: „Vakar komisijos posėdžio metu „Orlen Lietuva“ atstovai patvirtino, kad rezervas turėtų būti atlaisvintas per artimiausią dieną ar dvi. Todėl tikimasi, kad jau šiandien dalis rezervo bus įlieta į rinką“.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad ši priemonė turės reikšmingą poveikį tik tuo atveju, jei visos šalys koordinuotai atlaisvins savo rezervus.
„Šiuo metu turima informacija, kad Danija, Prancūzija, Liuksemburgas, Portugalija, Ispanija, Latvija ir Estija taip pat artimiausiu metu planuoja atlaisvinti (naftos rezervus – 15min).Tad valstybės veikia išvien ir koordinuotai, siekdamos stabilizuoti situaciją rinkoje“, – pridūrė ji.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narė Jekaterina Rojaka taip pat turėjo klausimą šia tema.
„Matome, kad žaliavų struktūra yra ganėtinai dėkinga Lietuvoje. Iš principo mes šiuo momentu neturime trūkumo. Kiek jūs įsivaizduojate 80 tūkst. naftos ir degalų atsargų paleidimas galėtų daryti įtaką kainoms, turint mintyje, kad trūkumo šiuo metu nėra? Gal galėtumėte paaiškinti mechanizmą, kokiomis kainomis tos atsargos būtų realizuojamos, nes jeigu atsargų paleidimas būtų faktiškai įkainuojamas šios dienos kainomis, tai labai didelio poveikio aš nematyčiau“, – klausė Seimo narė.
E.Gudauskienė pabrėžė, kad rezervo atlaisvinimo poveikis kainoms pirmiausia priklausys nuo pasaulinių naftos rinkų ir kitų šalių veiksmų, o vien Lietuvos sprendimo įtaka yra ribota.
„Lietuvos degalų rinka iš tiesų yra glaudžiai susijusi su pasaulinėmis naftos kainomis, todėl rezervo atlaisvinimo poveikį taip pat lemia globalios rinkos tendencijos. Pagrindinė šio sprendimo esmė – padidinti pasiūlą, o tai natūraliai daro spaudimą kainoms mažėti. Vis dėlto vienos Lietuvos įtaka yra ribota – tiek dėl rinkos dydžio, tiek dėl išleidžiamo kiekio“, – teigė ji.
„Kuriame iliuziją“
Socialdemokratas Gintautas Paluckas pažymėjo, kad šiuo atveju kuriama tam tikra iliuzija, kad atvėrus rezervą sumažės kaina.
„Paaiškinkit kurioje vietoje ir kaip rezervo atlaisvinimas galimai sumažins kainą? Kad stabilizuos sutinku, bet kaip sumažins kainą? Klausiu tam, kad negyventume iliuzijose“, – sakė jis.
„Tikrai negaliu įvardyti, koks tai galėtų būti kainų mažėjimas, bet taip veikia ekonomika. Kai yra didesnė pasiūla, vadinasi yra perteklius ir kainos mažėja. Matom iš tiesų agentūrai priėmus sprendimą atlaisvinti rezervus, jau buvo irgi rinkų reakcija ir žaliavinės naftos kainos stabilizavosi“, – atsakė Energetikos ministerijos viceministrė.
G. Paluckui pritarė ir liberalas Andrius Bagdonas: „Kuo daugiau jūs kalbate, tuo daugiau yra aišku, kad tas pasakymas, kad kainos mažės, atlaisvinus apie 30 proc. valstybės rezervo atsargų, yra tiesiog iš piršto laužti duomenys. Jeigu nebus Europos mastu daugiau įliesta rezervo, tai akivaizdu, kad sukaupto rezervo panaudojimas tiesiog bus išmestas ir tiek“.
Kokie kiti sprendimo būdai yra svarstomi?
Arvydas Anušauskas klausė, kokia yra atlaisvinamo rezervo struktūra – kiek jame sudaro benzinas ir dyzelinas, taip pat per kiek laiko šis rezervas būtų atkurtas, atkreipdamas dėmesį, kad jį vėliau teks įsigyti jau kitomis kainomis.
Kaip posėdžio metu sakė E.Gudauskienė, atlaisvinamas rezervas yra miksuotas – tiek žaliavinė nafta, tiek naftos produktai tokie, kaip benzinas, dyzelinas, aviacinis kuras, mazutas. Ji taip pat pabrėžė, kad panaudotų atsargų atkūrimo finansinė našta nebus perkeliama vartotojams, rezervai bus atstatomi tuomet, kai kaina stabilizuosis.
Socialdemokratų partijos narė Ilona Gelažnikienė baiminosi, kad konfliktas užsitęs ir klausė, kokių kitų priemonių imsis Energetikos ministerija.
„Iš tiesų galimai konfliktas užsitęs ir atlaisvinti vien rezervo neužteks. Dabar konstatavom fatktą, bet reikia idėjų, kaip gyvensime toliau. Kokius sprendimus svarstote, jei situacija nepasikeis“, – klausė ji.
Energetikos ministerijos viceministrė pabrėžė, kad kiti sprendimo būdai taip pat yra svarstomi:
„Šiai dienai svarstom dėl įmaišomos bio degalų dalies, vertiname rizikas, analizuojame, kokį tai galėtų padaryti poveikį, nes tikrai nesinori priimti greitų sprendimų ir atverti kitoje vietoje galimų nuostolių. Tai šis klausimas yra ministerijai ant stalo ir ties tuo yra dirbama“.
Įpareigojo išleisti rezervą
Degalų kainų augimas Lietuvoje pastaruoju metu yra tiesiogiai susijęs su konfliktu Artimuosiuose Rytuose. Šiuo metu naftos kaina svyruoja apie 100 JAV dolerių už barelį, o Lietuvos degalinėse litras dyzelino perkopė 2 eurų ribą.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas antradienį, reaguodamas į išaugusias kainas, įpareigojo Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ valdomą vienintelę Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo bendrovę „Orlen Lietuva“ sumažinti naftos pramonės atsargų kiekį 80 tūkst. tonų ir nedelsiant patiekti šį kiekį į rinką.
Tikimasi, kad tai padės ilgainiui stabilizuoti degalų kainas.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) direktorė Agnė Bagočiutė pirmadienį teigė, kad pernai žaliavinės naftos kainos buvo žemiausios per pastaruosius penkerius metus, o po Naujųjų metų jos po truputį pradėjo kilti reaguodamos į geopolitinę situaciją pasaulyje.
Tuo metu Konkurencijos taryba nemato išskirtinio degalų kainų šuolio Lietuvoje, palyginti su aplinkinėmis šalimis, tačiau ketina papildomai vertinti degalais prekiaujančių įmonių taikomas kainodaras. Tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė pirmadienį Seime teigė, kad panašiai degalų kainos augo Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje.
