Tai – lyg ir labai mažos tikimybės scenarijus bent kiek planuoti mokantiems vairuotojams, tačiau jis sukeltų didelį stresą, o jo baimė gali virsti nuolatiniu nerimo šešėliu. Žinoma, atsirastų būdų išsisukti ir iš jos, tačiau bet kuris specialistas jums pasakytų: geriausias būdas atsikratyti nerimo – pašalinti jo priežastis.
Nerimą apmalšinęs progresas
Pernai JAV automobilininkų organizacija AAA („American Automobile Association“) atliko tyrimą, kurio metu 55 proc. respondentų atsakė, kad baimė likti kelyje su išsikrovusia baterija yra vienas didžiausių stabdžių rinktis elektromobilį.
Paradoksalu, tačiau realybėje visiškai išsikrovęs elektromobilis kelyje yra labiau hipotetinis, o ne realus nutikimas. Pavyzdžiui, analogiškos Jungtinės Karalystės organizacijos duomenys rodo, kad tokie atvejai 2024-aisiais sudarė vos 1,85 proc. visų registruotų pagalbos iškvietimų dėl elektromobilių gedimų, o ši dalis per dešimtmetį sumenko keliskart.
2025 m. „Global EV Alliance“ (GEVA) atlikto pasaulinio tyrimo, kuriame pirmą kartą dalyvavo ir Lietuvos elektromobilių vairuotojai, metu paaiškėjo, kad vidutiniškai apie 11 proc. elektromobilių vairuotojų visame pasaulyje pripažįsta patiriantys vadinamąjį „range anxiety“ – nerimą dėl nuvažiuojamo atstumo.
Tarp Lietuvos respondentų šis rodiklis buvo didesnis – apie 20 proc. Vis dėlto tai reiškia, kad absoliuti dauguma – net 80–90 proc. jau elektromobilį vairuojančių žmonių – tokios problemos apskritai nejaučia. Kitaip tariant, nuvažiuojamo atstumo baimė realiame gyvenime yra ne masinė, o gana nišinė problema, dažniausiai aktuali tik nedidelei daliai vairuotojų.
Tai neturėtų stebinti, nes šių dienų net ir kukliausi elektra varomi modeliai gali įveikti solidžius atstumus be papildomos įkrovos. Pažiūrėkime kad ir į vidutinio segmento kompaktinius elektromobilius: „Renault Megane E-Tech Electric“ gali nuvažiuoti iki 468 kilometrų, „Volkswagen ID.3 Pro S“ – iki 565 kilometrų, o „Kia EV4“ įveikiama distancija siekia net 625 kilometrus.
Tokios charakteristikos jau labai nedaug nusileidžia benzininiams analogams, o miestuose taupiai mano išvardintus elektrinius automobilius valdantys vairuotojai sugebėtų nuvažiuoti ir dar daugiau. Tad šiandien dėl mūsų aptariamos baimės kaltinti techniką jau sunkiai apsiverstų liežuvis.
Rizikos valdymas
Visgi pabandykime į šį klausimą pažiūrėti giliau. Būtent todėl, kad nerimo pagrindas gali būti labiau emocinis, rekomenduočiau vadovautis finansų pasauliui būdingu mąstymu: nesistengti herojiškai reaguoti į krizę, o mažinti jos tikimybę. Iš to kyla viena paprasta taisyklė – nusistatyti, kokią baterijos dalį galime laikyti nenumatytiems atvejams skirtu rezervu, ir neįvaryti savęs į kampą.
Taip, yra bandymų, rodančių, kad dalis elektromobilių turi „paslėptą“ avarinį rezervą – Vokietijos automobilininkų klubo ADAC testų aptarimuose minimas maždaug 15–20 km likutis net ir rodant 0 proc. energijos. Tačiau net jei tas rezervas egzistuoja, jis skirtas išgelbėti nuo netikėtumo, o ne tapti planavimo norma.
Juk net ir tradiciniais automobiliais nesistengiame važiuoti iki paskutinio degalų lašo, o tik tada ieškoti išeities. Ypač žiemą.
„Recurrent“ platforma, realiais duomenimis sekanti elektromobilių baterijų elgseną, skaičiuoja, kad populiarūs modeliai šaltyje vidutiniškai išlaiko apie 78 proc. idealiomis sąlygomis nuvažiuojamo atstumo. Žiemą elektromobilis nėra blogesnis – jis tiesiog visą šilumą turi pasigaminti iš tos pačios baterijos, o ne perimti ją iš įkaitusio variklio. Šaltis taip pat varžo baterijos chemines savybes, todėl gali sulėtinti įkrovimą.
Tačiau gamintojai į šiuos rebusus jau pateikė veikiančius atsakymus. Pavyzdžiui, elektromobilyje sumontuotas šilumos siurblys leidžia gerokai sumažinti baterijos energijos poreikį salono šildymui. Štai „Kia“ dėl šios priežasties šį įrenginį montuoja visuose mūsų regione siūlomuose elektromobiliuose.
Jį galima aptikti ir įvairiuose kitų gamintojų modeliuose. Tad, renkantis elektromobilį važinėjimui Lietuvoje, kurioje šiemet vėl įsitikinome, kokios gali būti žiemos, būtinai pasidomėkite, ar šilumos siurblys sumontuotas, nes vien jis gali lemti gerokai palankesnes vidutines energijos sąnaudas.
Prieš išvažiuojant, jei yra tinkamos sąlygos, galima iš anksto pašildyti automobilį – kone visi modernūs elektromobiliai turi šią funkciją. Tai ypač naudinga, jeigu elektromobilis tuo metu dar kraunasi, mat šildymui bus naudojama ne baterijos, o iš tinklo gaunama energija.
O artėjant prie greitojo įkrovimo stotelės ir norint efektyviai išnaudoti jos pajėgumus, galima norimą įkrovimo prieigą nurodyti elektromobilio navigacijos sistemoje. Kai kuriuose modeliuose toks veiksmas leidžia automatiškai pašildyti bateriją ir parengti ją greitesniam įkrovimui šaltyje.
Nusimatykite rezervą
Su įvairiais elektromobiliais esu pravažiavęs ne vieną šimtą tūkstančių kilometrų ir galiu atvirai pasakyti – nė karto neteko sustoti viduryje kelio su visiškai išsikrovusia baterija. Tai nėra sėkmė, o elementarus suvokimas, kad elektromobilio nuvažiuojamą atstumą galima ir reikia valdyti.
Iš asmeninės patirties galiu pridurti, kad kiekvienoje ilgesnėje kelionėje visada nusimatau tam tikrą rezervą, su kuriuo noriu atvykti į kelionės tikslą arba grįžti namo. Jei matau, kad planuotas kilometrų rezervas pradeda tirpti greičiau, nei tikėjausi, efektyviausia ir greičiausiai veikianti priemonė yra greičio mažinimas.
Būtent važiavimo greitis yra pagrindinis veiksnys, leidžiantis realiuoju laiku reguliuoti elektromobilio energijos sąnaudas. Todėl jei pastebite, kad baterijos likutis senka sparčiau nei planavote, pakanka sumažinti greitį – ir rezultatas dažniausiai pasitaiso beveik iš karto.
Patyrę elektromobilių vairuotojai visada rekomenduoja iš anksto susiplanuoti maršrutą, žinoti įkrovimo stoteles pakeliui ir įvertinti, ar baterijos užteks ne tik nuvykti iki tikslo, bet ir grįžti ar nuvažiuoti toliau. „PlugShare“ ir „ChargeMap“ platformos tapo neatsiejama keliautojų pagalba, leidžiančia realiu laiku matyti stotelių užimtumą ir techninę būklę.
O jei vis dėlto?
O jei vis dėlto nutiktų tas scenarijus, kurio baiminamasi? Sprendimų yra, ir jie vis labiau prieinami: nuo standartinės nuvežimo pagalbos, kurios gali prireikti bet kokio automobilio savininkui, iki techninių paslaugų įmonių suteikiamo greito, trumpo įkrovimo, kad pakaktų pasiekti artimiausią stotelę – tokias paslaugas Lietuvoje teikia ne viena pagalbos kelyje bendrovė. Verta pasistudijuoti turimo draudimo sutarties sąlygas, nes ten bus numatyta, kokios paslaugos siūlomos, kai automobiliu toliau važiuoti neįmanoma.
Visada rekomenduoju palikti bent 20 proc. baterijos atsargai, ypač važiuojant mažiau pažįstamais maršrutais ar į tolimesnius regionus. Juolab, kad rasti norimą stotelę pakeliui Lietuvoje tampa vis lengvesne užduotimi, nes viešųjų įkrovimo prieigų informacinė sistema rodo, kad tokių taškų mūsų nedidelėje valstybėje skaičius jau artėja prie 5 000.
