Tvaresnių produktų ir dėmesio aplinkos išsaugojimui iš verslo reikalauja ir jų klientai. Bendrovės „NielsenIQ“ tyrime „Vartotojų prognozė 2026 m.“ pabrėžiama, kad tvarumas tapo savaime suprantamu veiksniu.
Tai reiškia, kad klientai nebevertina tvarumo kaip papildomos vertės, o tikisi jo kaip standartinės prekių ar paslaugų savybės. Įmonės, kurios tik deklaruoja vertybes, bet jų neįgyvendina, praranda pasitikėjimą.
Įmonės automobilių parko elektrifikavimas ir vietoje įrengta išmani įkrovimo infrastruktūra tapo pačiu greičiausiu ir tiksliausiai išmatuojamu būdu atitikti šiuos griežtėjančius kriterijus.
Paprastas pavyzdys: turbūt atkreipėte dėmesį, kad kone prie kiekvieno biurų pastato jau visuomet išvysime bent keletą įkrovimo prieigų elektromobiliams. O dažniau – ir daugybę tokių įkroviklių, nes daugėja įmonių, kurios nesilaiko minimalaus standarto, o taikosi aukščiau.
Tai ir būdas privilioti nuomininkus, kuriems ši dalis yra svarbi, ir žinutė rinkai ar visuomenei: mums tai rūpi, mums tai nėra tik deklaracija, mes tai įgyvendiname kasdieniuose darbuose.
Šiame kontekste reikia išskirti ir tuos elektromobilių gamintojus, kurie į potencialių užsakovų problemą žiūri globaliai. Pateiksiu pavyzdį.
Štai „Kia“ strategija pereinant prie žiedinės ekonomikos modelių puikiai suderina tiek pačio gamintojo poslinkį tvaresnės veiklos link, tiek lūkesčius, kuriuos jų automobilius perkantys verslininkai norėtų perkelti į tvarumo ataskaitas.
Bendrovė ne tik pasižymi dabar jau viena plačiausių europiečiams skirtų elektromobilių gamų, bet ir palaipsniui didina juose naudojamų tvarių medžiagų kiekį, o gamybą perkelia arčiau vairuotojų – pavyzdžiui, į Slovakiją. Elektromobilius perkančioms Europos įmonėms, o vėliau ir jų klientams, tai reiškia dar vieną galimybę stiprinti visos paslaugų ar prekių teikimo grandinės tvarumą.
Naujas požiūris į komercinį nekilnojamąjį turtą
Vienas įdomiausių šio proceso šalutinių poveikių, kurį mes dažnai pamirštame kalbėdami tik apie pačius elektromobilius, yra tiesioginė įtaka komercinio nekilnojamojo turto vertinimui. Atidžiau pažvelgus į tendencijas, tampa akivaizdu, kad įkrovimo infrastruktūra yra kur kas daugiau nei tik po asfaltu išvedžioti kabeliai ir stotelės.
Tarptautinių nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovių analizės rodo, kad įrengus modernias įkrovimo stoteles komercinio turto vertė gali išaugti nuo 10 iki 20 procentų. Kodėl taip yra?
Visų pirma, tokia infrastruktūra tiesiogiai atliepia prestižinių žaliųjų pastatų sertifikatų, tokių kaip LEED, reikalavimus. Antra, ji padeda pritraukti ir išlaikyti aukštesnio lygio nuomininkus, kuriems galimybė patogiai įkrauti elektromobilį darbo vietoje jau yra ne privalumas, o tiesiog norma ir sąlyga apskritai tokį parką turėti.
Verslas, sumaniai išnaudojantis savo plotus, padidina fizinio turto vertę ir apčiuopiamai pagerina įsipareigojimų ir turto vertės santykį. Bankų akyse toks nekilnojamasis turtas tampa gerokai patrauklesnis ir saugesnis užstatas.
Automobilis kaip tvarumo strategijos dalis
Visgi, norint sujungti šią nekilnojamojo turto tendenciją su pažangia automobilių inžinerija, reikia žengti dar vieną žingsnį. Neužtenka vien pastatyti įkrovimo stotelių – pats įmonės automobilių parkas privalo atitikti aukščiausius ESG standartus.
Ir čia prieiname prie to, ką neretai akcentuoju savo tekstuose – atitinkamos gamintojų strategijos išnaudojimo įmonių tikslams. Ilgą laiką buvo naiviai manoma, kad pakanka tradicinį automobilį pakeisti elektriniu ir jis savaime taps visiškai tvarus. Tačiau rinka ir supratimas evoliucionuoja.
Įvairūs prekių ženklai, kaip „Polestar“ ar „Volvo“, jau kurį laiką investuoja į tvaresnes gamybos grandines, o „Kia“ inžinieriai žiedinės ekonomikos filosofiją perkelia į masiškai prieinamus elektromobilių modelius, griaudami mitą, kad inovacijos priklauso tik pačiam brangiausiam segmentui.
Pavyzdžiui, gaminant naujuosius „Kia“ elektromobilius, tokius kaip neseniai pristatyti EV4 ir EV5, plačiai naudojamas biopoliuretanas, iš kurio formuojamos sėdynės ir interjero apdailos detalės, taip smarkiai sumažinant naftos produktų poreikį. Toliau – kuriant šiuos naujos kartos modelius, interjero sprendimams pritaikyta perdirbta grybiena bei kanapių pluoštas.
Grybiena yra unikali tuo, kad ji ne pagaminama gamykloje, o tiesiog užauginama norimos formos, o tai reiškia minimalias energijos sąnaudas ir atliekų pėdsaką. Savo ruožtu kanapių pluoštas pasižymi išskirtiniu tvirtumu ir greitu augimo ciklu, tad puikiai pakeičia tradicinius plastikinius komponentus.
Įtraukdamos į savo automobilių parkus tvaresnius elektromobilius Europos įmonės siunčia aiškų signalą savo partneriams bei investuotojams apie savo vertybes ir brandų požiūrį į aplinką bei padeda apsaugoti turtą nuo ateityje griežtėsiančių reikalavimų. Tai išmintingas ėjimas, užtikrinantis, kad šiandien įsigytas turtas nepraras savo vertės po kelerių metų.
Kompleksinis sprendimas – raktas į sėkmę
Galiausiai šiuolaikiniame versle viskas susiveda į sinergiją. Protingai ir pamatuotai suprojektuota įmonės infrastruktūra šiandien privalo veikti kaip vientisas organizmas. Pavieniai, iš konteksto ištraukti sprendimai nebeduoda norimo ilgalaikio efekto.
Susiejant tvariai, iš atsinaujinančių ir lengvai perdirbamų medžiagų pagamintus elektromobilius su modernia komercinio įkrovimo infrastruktūra, sukuriamas visapusiškas ir sunkiai nuginčijamas aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos ESG pamatas. Vertinkite ne tik tai, kiek kainuos pats elektromobilis ar kiek kilometrų jis nuvažiuos. Pasidomėkite, iš ko tas automobilis pagamintas, kaip jis galės išnaudoti jūsų pastato energetikos tinklą ir kaip jūsų sprendimas atrodys po kelerių metų.
