2005 m. iš startuolio Vilniuje gimusi įmonė „Laserpas“ užsiima kartografinių duomenų rinkimu, žemės paviršiaus skenavimu iš sraigtasparnio.
Mes neturime tokios infrastruktūros, kuri leistų surinkti tokius kiekius duomenų, – aiškino M.Vaskela.
Vilniaus biure, ant stalo, guli įrenginys, kuriuo „Laserpas“ konstruktoriai labiausiai didžiuojasi. Trijų metrų ilgio metalinis įrenginys prikabinamas prie nedidelio sraigtasparnio ir skrydžio metu lazeriu bei itin galinga fototechnika skenuoja ir fotografuoja paviršių. Jį sukonstravo patys įmonės konstruktoriai.
Paprastai skenavimo paslaugų prireikia elektros tinklus prižiūrinčioms įmonėms – ieškoma, kur medžiai pernelyg pavojingi elektros linijoms, kur per didelės įdubos stulpams ir panašiai.
Tačiau Lietuvos saugumas mano, kad tokie duomenys gali būti panaudoti ne tik linijoms prižiūrėti, bet ir modeliuojant įsiveržimą į šalį – perkelti vaizdą į karinius simuliatorius ir taip įsiveržimui į šalį modeliuoti. Beje, tokias paslaugas teikiančių įmonių Lietuvoje – ne viena, tačiau „Laserpas“ savotiškai išskirtinis – pusę jo akcijų valdo Rusijos oligarcho holdingas „Sistema“, kuris taip pat užsiima ir pačioje Rusijoje.
Saugumas mato grėsmę
„Rusija siekia surinkti daugiau kartografinių duomenų, kurie leistų veiksmingai panaudoti naujas raketų paleidimo sistemas. Šiam tikslui buvo pradėta bendradarbiauti su Lietuvos įmone, užsiimančia aeroskenavimo ir kartografavimo veikla Lietuvoje bei kitose ES šalyse. Lietuvos įmonės kartografinė ir kita geografinė informacija renkama sraigtasparniu ar bepiločiais orlaiviais“, – teigiama VSD grėsmių ataskaitoje, kuri buvo pristatyta praėjusią savaitę.
VSD vadovas D.Jauniškis patvirtino, kad kalbama apie „Laserpas“ įmonę ir jos akcininkus. Pusę „Laserpas“ akcijų per Liuskemburgo įmonę valdo Rusijos stambus holdingas „Sistema“.
„Grėsmė yra labai akivaizdi – jie daro kartografinius žemėlapius, skenuoja landšaftą, informaciją perduoda į kompiuterius ir 3D formatu perduoda kariškiams. Šie į gautą vaizdą „įdeda“ tankus, simuliatorius ir realiame vaizde atidirbinėja, kaip okupuojama Lietuva. Mūsų galva, tai yra kenkėjiška veikla“, – 15min teigė VSD vadovas Darius Jauniškis, paklaustas, kuo gali būti pavojinga „Laserpas“ veikla.
Saugumo ataskaitoje taip pat panaudotos nuotraukos iš paviršiaus skenavimo Rusijoje, kurį atlieka kita tam pačiam Rusijos akcininkui „Sistema finance“ priklausanti įmonė „Kronštadt“.
Tačiau „Laserpas“ bendrovės akcininkas ir vadovas M.Vaskela 15min sakė, kad jei ir būtų siekiama tokių tikslų, tai būtų beprotiškai brangu.
„Tai išties būtų labai brangu, nes mes skenuojame siaurus ruožus, o jei reikėtų visos šalies, tai turėtumėme skraidyti žoliapjovės principu – pirmyn-atgal. Ir reikėtų labai daug valandų. Apskritai, mes neturime tokios infrastruktūros, kuri leistų surinkti tokius kiekius duomenų“, – 15min aiškino M.Vaskela.
Jei norima susirinkti visos šalies duomenis, tai galima padaryti lėktuvu ir gauti labai tikslius rezultatus, ir tokių kompanijų yra Lenkijoje, ir Latvijoje, kitose šalyse, teigia pašnekovas.
Lietuvoje užsakymų negauna
„Laserpas“ užsakymų dabar turi daugiausia Vidurio Europos šalyse, tačiau žvalgosi ir kitur, deramasi su užsakovais Ispanijoje, kitose šalyse.
„Dalyvaujame viešųjų pirkimų konkursuose kitose šalyse ir juos dažnai laimime“, – 15min pasakojo M.Vaskela.
O Lietuvoje šiuo metu jokių darbų neatlieka, nes apskritai tokie darbai nevykdomi – elektros linijos yra tikrinamos prie jų tiesiog nuvažiuojant. „Lietuvoje dar yra pigi darbo jėga“, – paaiškino M.Vaskela. Tokiems darbams reikia nuomoti sraigtasparnį, o Lietuvoje linijos prižiūrimos prie jų privažiuojant.
VSD sudomino akcininkas
Lietuvos saugumui neramu dėl „Laserpas“ akcininko. Pusę bendrovės akcijų valdo M.Vaskelos įmonė, kitą pusę – Liuksemburge registruota „Sistema Finance“, kuri priklauso Rusijos holdingui „Sistema“. Šis holdingas (šalia kitų veiklų) taip pat užsiima ir kartografinių duomenų rinkimu.
Lietuvos žvalgyba mano, kad mūsų šalies kartografiniai duomenys gali būti perduoti Rusijai.
Grėsmių saugumui sukėlė sandoris, kai dalį „Laserpo“ akcijų įsigijo kompanija, priklausanti holdingui AFK „Sistema“. Šiai vadovauja Rusijos oligarcho Vladimiro Jevtušenkovo, kuris ir valdo holdingą, sūnus Feliksas Jevtušenkovas.
M.Vaskela 15min pasakojo, kad kai startuolis pakankamai išaugo, pradėta ieškoti finansuotojo. Taip tarp savininkų atsirado Gedimino Žiemelio aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ ir „Sistema“.
Kokias investicijas blokavo VSD?
Dar 2017 m. liepą G.Žiemelio įmonė išleido naujų akcijų, kurių dalį ir perleido Liuksemburge registruotai, tačiau iš esmės Rusijos holdingui priklausančiai kompanijai „Sistema Finance“.
Ši kompanija ir dabar tebėra akcininkai, nors VSD medžiagoje teigiama, kad 2018 metais buvo fiksuotas atvejis, kai įsigijus Lietuvos jurisdikcijoje veikiančią bendrovę galėjo būti mėginama rinkti Rusijos ginkluotosioms pajėgoms reikalingus duomenis.
Saugumas grėsmių ataskaitoje taip pat teigia, kad Lietuva užkirto kelią Rusijos holdingui „Sistema“ investuoti į „Laserpas“, tačiau M.Vaskela tikino, kad Liuksemburgo įmonę tebevaldo „Sistema“.
„Kiek žinau, nei vienam akcininkui nėra taikomos sankcijos nei JAV, nei Europoje. Mano žiniomis, tai didžiausia Rusijos bendrovė, kuriai netaikomos jokios sankcijos“, – 15min tikino M.Vaskela. JAV spauda neseniai rašė, kad „Sistema“ savininkui V.Jevtušenkovui ketinama pritaikyti sankcijas dėl jo veiksmų Kryme.
„Su Rusijos akcininku duomenimis nesikeičiame“
„Laserpas“ vadovas tikino, kad su Rusijos holdingu nepalaiko beveik jokio ryšio. „Mes su jais duomenimis nesikeičiame, ten neturime jokio verslo, su jais nebendraujame ir neturime jokių projektų“, – sakė jis.
Tačiau vėliau prisipažino, kad Rusijos holdingas paprašo „Laserpo“ finansinių rezultatų. Be to, Rusijos holdingo viešųjų ryšių skyrius domėjosi ir būsimu pokalbiu su 15min žurnalistu.
„Tačiau apie klientus, technines detales mes nekalbame“, – užtikrino M.Vaskela.
Rusijos holdingas į Vilniaus įmonę yra investavęs 2,6 mln. eurų.
Vilniaus įmonės valdyme dalyvauja Liuksemburgo pilietis, su kuriuo ir tariamasi strateginiais klausimais, pridūrė M.Vaskela.
„Laserpas“ į VSD akiratį greičiausiai pateko ir dėl praėjusių metų sandorio. 2018 m. rugpjūtį G.Žiemelio kompanija „Laserpo“ akcijas staiga pardavė M.Vaskelai. Kodėl – neaiškina.
„Laserpas“ akcijas pardavėme įmonės vadovybei. 2018 m. rugpjūčio mėnesį. O „Sistema“ praeityje buvo tik finansinis investuotojas, nedalyvavęs operatyvinėje įmonės veikloje, – 15min trumpai pakomentavo „Avia Solutions Group“ atstovas Giedrius Karsokas.
Lieka neaišku, ar G.Žiemelis perspektyvios įmonės akcijas nutarė parduoti po to, kai įsikišo specialiosios tarnybos.
„Man buvo pateiktas pasiūlymas – parduodame akcijas tau arba kitiems. Aš pasirinkau antrą variantą“, – pasakojo „Laspersas“ vadovas M.Vaskela. Tai jis tapo pusės akcijų savininkas.
VSD: įtaka išliko
VSD vadovas D.Jauniškis mano, kad M.Vaskela su G.Žiemeliu ir toliau gali būti susiję. „Nors akcijas ir pardavė, tačiau įtaka išlieka“, – 15min teigė jis.
M.Vaskela neslėpė, kad bendrauja su buvusiu akcininku. „Susitinkame bendruose renginiuose. Prašome įmonės paslaugų, nes daugiau niekas Lietuvoje jų neatlieka“, – sakė jis, turėdamas omenyje aviacijos remonto paslaugas.
Be to, „Laserpas“ nusitaikė į Indoneziją. Ten nori dalyvauti konkursuose ir teikti paviršiaus skenavimo paslaugas, panašiai kaip Europoje. Indonezija čia greičiausiai neatsitiktinai. Sostinėje Džakartoje veikia „Avia Solutions Group“ padalinys, kurio angare remontuojami lėktuvai.
Kitas klausimas – iš kur startuolio kūrėjas M.Vaskela gavo pinigų „Laserpas“ akcijoms iš G.Žiemelio išpirkti. „Yra susitarimas nekomentuoti to“, – neatskleidė paslapties M.Vaskela.
Ar M.Vaskelai šiuos pinigus galėjo paskolinti G.Žiemelis? Nuo komentarų susilaiko tiek saugumiečiai, tiek „Laserpas“ akcininkas.
Dirbo su valstybės įmone
„Laserpas“ iš tiesų yra dirbęs ir Lietuvoje, kai 2016 m. vykdė pilotinį projektą Lietuvos elektros sistemos operatoriui „Litgrid“.
Rezultatas greičiausiai tenkino, todėl elektros perdavimo sistemos operatorius 2017 m. pavasarį paskelbė konkursą atlikti aeroskenavimo paslaugas virš visų aukštos įtampos laidų.
Konkurse dalyvavo 4 kompanijos, o mažiausią kainą – 165 tūkst. eurų – pasiūlė „Laserpas“. Beje, konkurentų pasiūlytos kainos buvo 2–3 kartus didesnės.
„Litgrid“ 2017 m. rugpjūčio 23 d. pirkimą staiga nutraukė „dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti“.
„Mes iš tiesų vėlavome atlikti pilotinį projektą, nes buvome dar tik pradedanti įmonė. Todėl viskas užtruko. Bandėme daryti su dronu, tačiau jis sugedo, po to pasirinkom sraigtasparnį, bet jam reikėjo sertifikuoto laikiklio, o jo gavimas vėl užtruko“, – vardino priežastis M.Vaskela.
„Litgrid“ Komunikacijos vadovė Jurga Eivaitė 15min paaiškino, kad „šios paslaugos buvo atsisakyta dėl pasikeitusių bendrovės poreikių“.
Konkurentai apskundė dėl saugumo
15min žiniomis, „Laserpas“ pergalę apskundė konkurse dalyvavę konkurentai.
„Mums iškart kilo įtarimas dėl tokios mažos kainos, kurią pasiūlė „Laserpas“.
Mes žinojome, kokie akcininkai stovi už šios bendrovės, todėl apskundėme konkurso rezultatus, kreipėmės į „Litgrid“ su prašymu atkreipti dėmesį dėl to, kokią grėsmę saugumui gali kelti ši įmonė. Tačiau mūsų skundą „Litgrid“ ignoravo“, – 15min dėstė tame pačiame konkurse pralaimėjusios įmonės vadovas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
„Laserpas“ iš tiesų nekėlė jokių įtarimų elektros perdavimo sistemos operatoriui „Litgrid“. Pasak J.Eivaitės, pasiūlyta mažiausia kaina dar nėra pretekstas įtarinėti.
„Litgrid“, laikydamasi įstatymų ir VPT rekomendacijų, nevertina mažiausios kainos kriterijaus kaip „keliančio įtarimus“ – maža kaina paprastai kelia klausimų dėl paslaugų kokybės, ar pajėgs įmonė teikti kokybiškas paslaugas, ką aiškinamės pirkimų proceso metu“, – paaiškino atstovė.
Tačiau ji neatskleidė, ar įmonė kreipėsi į specialiąsias tarnybas.
M.Vaskela po VSD ataskaitos sako, kad dabar gali prireikti papildomų patikrų dėl finansinio saugumo, tačiau iki šiol jokių apribojimų bendrovės vadovas teigė nepastebėjęs. Beje, jis tikino, kad kitą dieną po VSD ataskaitos paskelbimo jo įmonė patyrė kibernetinį išpuolį, kurį pavyko atlaikyti.
