Bankrotai 2025 metais: garsiausios žlugusios Lietuvos įmonės

„Besibaigiantys metai nebuvo išskirtiniai pagal verslo bankrotų apimtis ir savo apimtimis neviršijo ankstesnių trijų metų rezultatų, – sako „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – tačiau, lyginant su 2022-2024 metais, gerokai išaugo bankrotų finansų ir draudimo sektoriuje, taip pat 2025-ieji išsiskyrė bankrutavusių žinomų įmonių, ypač veikusių maitinimo sektoriuje, skaičiumi.“

Žinomiausi restoranai, kurie užsidarė

1. „Jurgis ir drakonas“, „Brooklyn Brothers“, „Detroito sesės“

Restoranus valdžiusios bendrovės „Burokėlis ir krapas“ vadovė Odeta Bložienė 15min tuomet tvirtino, kad prie bankroto privedė kompleksas priežasčių.

„Nuo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) padidinimo pradėjo mažėti apyvartos ir per pastaruosius dvejus metus pradėjo labai augti kaštai – viskas brangsta: nuo energetinės krizės iki pieno krizės ir mocarelos krizės.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Odeta Bložienė

Vis dėlto sprendimų daryti neskubėjome ir visais įmanomais būdais tą situaciją bandėme gerinti ir gelbėti. Pati nesijaučiu nieko nepadariusi. Padariau labai daug. Bet turbūt tas paskutinis smūgis, kurį visus metus bandėme sušvelninti, tai yra PVM padidinimas. Žinoma, šįmet minimalaus darbo užmokesčio augimas, jau mažėjančios apyvartos tiesiog verčia padaryti sprendimus, nes nors bandome gelbėti situaciją, ji nesikeičia. Iš to, ką matome pasaulyje, greičiausiai ir nesikeis“, – kalbėjo O.Bložienė.

Plačiau skaitykite: Bankrotą „Jurgį ir Drakoną“ valdančiai įmonei inicijuojanti O.Bložienė kirto: „Didės šešėlis, visi ieškos, kaip nemokėti mokesčių“

2. Desertų kavinė „Sugamour“

„Žinote, tiek mušti, daužyti. Jau tuo metu, kai neišsikovojome pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, supratome, kad bus blogai. Su ta mintimi, kad reikės kažką daryti, gyvename daugiau nei metus“, –apie kavinės uždarymą 15min sakė kavinių savininkas Gediminas Balnis.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Meilės dienai pasipuošusi desertinė „Sugamour“

Plačiau skaitykite: Duris užveriančio „Sugamour“ savininkas G.Balnis: „Taukšt ir nukalė“

3. „Wok to Walk“ Vilniuje

„Wok to Walk“ tinklą valdžiusi įmonė „Jungtinės maitinimo pajėgos“ Vilniaus gatvėje duris atvėrė dar 2009 m. ir veikė pagal Amsterdamo restoranų tinklo „Wok to Walk“ franšizę.

„Wok to Walk“ / Restorano nuotr.

Teismas tenkino bendrovės vadovo pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Pareiškime teismui bendrovės vadovas nurodė, kad ilgai sėkmingą veiklą vykdžiusi įmonė pastaruoju metu susidūrė su „finansiniais sunkumais, kurių įveikti nepavyko ir, akivaizdu, nepavyks“.

4. Burgerių restoranas „Drama Burger“

Vilniaus apygardos teismas rugsėjo pradžioje įmonei „Septyni mėsainiai“, valdžiusiai „Drama Burger“, iškėlė bankroto bylą. Įmonės vadovas Vygantas Makselė teismui nurodė, kad bendrovė yra nemoki bei neketina ir negali atsiskaityti su kreditoriais. Jo duomenimis, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekia 324,8 tūkst. eurų.

„Drama burger“ nuotr./„Drama burger“ restoranas Ogmios mieste

Plačiau skaitykite: Bankrutuojanti „Drama Burger“ restoranų valdytoja atleidžia visus darbuotojus

5. Daugiau nei 30 metų Verkiuose, Vilniuje, veikęs restoranas „Vandens malūnas“

„Vandens malūno“ savininkė Aurelija Burokaitė 15min tvirtino, kad įmonė labiausiai neatlaikė nuomos. Kitos priežastys – padidėjęs PVM, išaugusi savikaina, dideli atlyginimai.

screenshot / 15min montažas/Verkių malūnas

Plačiau skaitykite: Užsidaro žinomas Vilniaus restoranas: veikė 30 metų

Tarp kitų žinomų užsidariusių restoranų – „Mollusca“; "Scandalas“ Klaipėdoje, „Toli nuo klasikos“ (UAB „Toli namai“) Klaipėdoje, „Senojo miesto kepyklėlė“ Marijampolėje, picerija „Pizza Max“ (UAB „Aistvalda“) ir pyraginės „Piestro“ Vilniuje (UAB „Piestro“), restoranas „Pas Stanley“ (UAB „Pas Stanley“) ir picerija „Bella Italia“ Kaune, Kauno Rotušės aikštėje veikęs restoranas „Piano piano“ (UAB Taste Group), „Nidos pastogė“, „Čili pica“ Panevėžyje (franšizę valdė UAB „Ponas“), Pakruojo rajono mažoji bendrija „Močiutės cepelinai“ ir kitos.

Žinomiausios kitų sričių įmonės

Žinomesnių netekčių turime ir kituose sektoriuose.

– Siuvimo akcinė bendrovė „Šatrija“;

– Viešųjų ryšių ir komunikacijos paslaugas teikusi „Berta And“;

– Vielos gaminių įmonė „Mechel Nemunas“;

– Aukštos pridėtinės vertės biotechnologijų verslą vysčiusi „Memel Biotech“.

Tarp bankrutavusių – reklamos įmonė „Dizrega“, kanceliarijos reikmenimis prekiavusi „Alma“, vaisių ir uogų didmenine prekyba užsiėmusi bendrovė „Baltijos uoga“, alaus darykla iš Vilniaus „Leičių bravoras“, po 15min tyrimo apie sąsajas su Baltarusija užsidariusi holografinių plėvelių tiekėja „GP Holographics“, siuvimo įmonė iš Visagino „Visatex“, transporto bendrovė „Lekpas“, dar 2024 m. galėjusi pasigirti 10,6 mln. eurų apyvarta, 6,1 mln. eurų pajamų turėjusi automobilių pardavėja „Procar LT“, ir nemažai kitų.

Išbandymo rinka neišlaikė ir privati mokykla „Varnų sala“ (UAB „Varnų sala“), „Baltupių akušerijos ir ginekologijos centras“, bendrovė „Įdarbinimo paslaugų centras“ Druskininkuose. Nebeliko Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus, taip pat labdaros ir paramos fondo „Alzheimerio ir demencijos našta“.

Seniausios 2025 metais bankrutavusios įmonės, gyvavo dar nuo 1990-ųjų. Krovinių gabenimu užsiėmusi Klaipėdos bendrovė „Galaka“ (nuo 1990 lapkričio 26 d), „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ iš Vilniaus (nuo 1990 m. gruodžio 28 d.) ir uostamiesčio statybos darbų bendrovė „Ranstata“ (nuo 1990 gruodžio 29 d.).

Bankrutuoja beveik tūkstantis įmonių

2025 m. gruodžio 18 dienai buvo registruota 951 bankrutuojanti įmonė. Anot Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos, daugiausiai nelaimėlių fiksuota didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (223), statybose (221), apdirbamoje gamyboje (106).

Dažniausiai sprendimus dėl bankroto priėmė įmonių vadovai (342), valstybinė mokesčių inspekcija (229), kiti kreditoriai (158), Sodra (149). Tarp su rinka atsisveikinančių daugiausiai buvo įmonių, kuriose prieš skelbiant bankrotą jau nebuvo nė vieno darbuotojo (402). Tarp besitraukiančių iš rinkos dominuoja uždarosios akcinės bendrovės (773), antrą vietą užima mažosios bendrijos (148).