Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2020 kovo 10d. 09:00

30 svarbiausių nepriklausomos Lietuvos verslininkų: nuo inovatorių iki filantropų

Nerijus Numavičius, Viktoras Butkus ir Bronislovas Lubys 15min tyrimas
15min, 123RF ir Wikimedia Commons nuotr. / Nerijus Numavičius, Viktoras Butkus ir Bronislovas Lubys

Nuo didžiausią prekybos tinklą Lietuvoje sukūrusio Nerijaus Numos (Numavičiaus), brangiausiai lietuvišką įmonę pardavusio ir MO muziejų Lietuvai padovanojusio Viktoro Butkaus, pirmuosius garsius užsienio investuotojus į Lietuvą atvedusio Juozo Kazicko iki pirmojo lietuviško vienaragio „Vinted“ įkūrėjų Mildos Mitkutės ir Justo Janausko. 15min apklausė daugiau nei 40 ekonomistų, kurie išskyrė 30 svarbiausių verslininkų ir vadovų, labiausiai per pastaruosius tris dešimtmečius prisidėjusių formuojant Lietuvos verslo veidą.

Per 30 metų Lietuvos verslininkai turėjo įveikti ne vieną sudėtingą etapą. Pirmiausia, laisvos rinkos principų teko mokytis ne universitetų suoluose, o iš savo klaidų – tiek „nuo nulio“ kuriant įmones, tiek neefektyvias sovietines gamyklas transformuojant į vakarietiškas bendroves ar padedant pamatus visiškai naujiems sektoriams.

Antras didžiulis išbandymas, tekęs Lietuvos verslininkams – perorientuoti savo eksportą iš buvusių Sovietų Sąjungos šalių į Vakarų Europą, įrodant europiečiams, kad lietuviški gamintojai patikimi, o produktai – verti vartotojų simpatijų.

30-mečio verslininkų rinkimai

  • 15min Verslo skyrius sudarė beveik šimto žymiausių verslininkų ir vadovų sąrašą.
  • 43 Lietuvos ekonomistai balsavo už reikšmingiausius trijų dešimtmečių verslininkus.
  • Balsavimo metu kiekvienas ekonomistas galėjo pasirinkti 5 pavardes.
  • Verslininkų 30-tuke iš viso yra 33 pavardės – dvi vietas pasidalijo įmonės bendraįkūrėjai.
  • Tarp 30-mečio verslininkų – 30 vyrų ir 3 moterys.
  • Ekonomistai tarp reikšmingiausių verslo asmenybių išskyrė du samdomus vadovus.
  • Daugiausiai, 12, verslininkų ar vadovų atstovauja gamybos sektoriui, 6 – prekybos sektoriui.
  • Į sąrašą verslininkai pateko už sėkmingiausių Lietuvos įmonių vystymą, naujų sektorių sukūrimą ar filantropinę veiklą.

O visus šiuos išbandymus vainikavo įvairios krizės, kiekvieną kartą nuo verslo žemėlapio nušluodavusios silpnesnius žaidėjus – nuo 1998 metų vadinamosios Rusijos iki 2008 metų pasaulinės finansų krizės.

„Per pastaruosius tris dešimtmečius išsivadavome iš sovietinės iliuzijos, kad mumis bus pasirūpinta, ir mokėmės iš naujo kurti, rizikuoti, būti atsakingi už savo ateitį. Vėliau sekė nelengvas sėkmių ir iššūkių etapas. Šiandien, stebėdami ekonomikos plėtros, gyventojų perkamosios galios ir kitus rezultatus, galime tik pasidžiaugti, kad sovietmetis ir vėliau sekę išbandymai verslumo geno mumyse nesunaikino“, – 15min tvirtino Lietuvos laisvosios rinkos vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.

Tad minint Nepriklausomos Lietuvos 30-metį, 15min apklausė daugiau nei 40 Lietuvos ekonomistų ir išrinko 30-mečio verslininkus ir vadovus – 30 asmenybių, palikusių ypatingą žymę verslo pasaulyje. Vieni jų sukūrė inovatyvius verslus, garsinančius Lietuvą visame pasaulyje, kiti sugeba su lietuviškais prekės ženklais sėkmingai prekiauti Vakarų Europoje, o treti garsėja filantropine veikla.

30-mečio verslininkų lyderis – N.Numa (Numavičius)

15min parengė beveik šimto svarbiausių Lietuvos verslininkų ir vadovų sąrašą, kuriame Lietuvos ekonomistai galėjo pasirinkti 5 variantus arba įrašyti savo pasiūlymą. Beje, ekspertai pabrėžė savo balsus atidavę už svarbiausius Nepriklausomos Lietuvos verslininkus, tačiau ne vien tik gerąja prasme – kai kurie jų, nors ir sukūrę stambius verslus, buvo įsivėlę į politinės korupcijos ir kitokius skandalus, tačiau jų indėlis į Lietuvos verslo raidą išlieka nepajudinamas.

Susumavus balsus 15min išrinko 30 reikšmingiausių pastarųjų trijų dešimtmečių verslininkų ir vadovų.

Pirmą vietą užėmė pagal balsų skaičių nuo kitų verslininkų gerokai atsiplėšęs turtingiausias lietuvis, vienas iš „Vilniaus prekybos“ įkūrėjų ir pagrindinis akcininkas – Nerijus Numa (buvęs Numavičius).

„Vilniaus prekyba“ yra didžiausia Lietuvos ir Baltijos šalių įmonė, kuri sugebėjo konkuruoti su pagrindiniais pasauliniais prekių ženklais mažmeninėje prekyboje ir išlikti numeris vienas tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. Panašaus verslo, kuris būtų ne privatizuotas, o kurtas „nuo nulio“, nėra sukurta“, – 15min teigė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Nerijus Numavičius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Nerijus Numavičius

Jam pritaria ir Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojas Algirdas Bartkus, pabrėžiantis, kad N.Numa ir visas „VP dešimtukas“ yra itin sėkmingos veiklos pavyzdys, tikrai įeisiantis į istoriją.

Panašaus verslo, kaip „Vilniaus prekyba“, kuris būtų ne privatizuotas, o kurtas „nuo nulio“, nėra sukurta, – pabrėžia S.Besagirskas.

„Tai savotiška Lietuvos ekonomikos prekybos sferos vizitinė kortelė. „VP dešimtukui“ be didelių kontaktų su vietos valdžios įstaigomis ar politikais pavyko nepajudinamai įsitvirtinti mažmeninės prekybos ir prekybos vaistais sektoriuje ir užimti neginčijamos lyderės pozicijas, daugybę metų atlaikant visų likusių konkurentų iš Lietuvos ir Lenkijos spaudimą“, – šio verslininko ir jo buvusių bei esamų bendražygių reikšmę įvardija A.Bartkus.

N.Numa kartu su bendražygiais sugebėjo išauginti prekybos tinklą „Maxima“ ir vaistinių tinklą „Eurovaistinė“ iki lyderių ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje ar net Lenkijoje. Be to, kaip atskleidė anksčiau 15min atlikta komercijos atašė užsienyje apklausa, „Maxima“, didžiausias darbdavys Lietuvoje, yra žinomiausias lietuviškas prekės ženklas ir kitose Baltijos šalyse,

Sąraše – dar du buvusio „VP dešimtuko“ nariai

Reikšmingiausių 30-mečio verslininkų sąraše atsidūrė ir daugiau buvusio „VP dešimtuko“ narių – artimas N.Numos bendražygis Ignas Staškevičius bei į teisminius ginčus su pagrindiniu akcininku įsivėlęs, „Akropolių“ tėvu vadinamas Mindaugas Marcinkevičius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ignas Staškevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ignas Staškevičius

Akivaizdu, kad „Vilniaus prekybos“ grupės pasiekimai – ne tik N.Numavičiaus, o viso „VP dešimtuko“ nuopelnai. Daugiausiai iš studijų metų draugų susiformavęs „VP dešimtukas“, kuriame, be kitų smulkių akcininkų, buvo trys broliai Numavičiai ir trys broliai Marcinkevičiai, du dešimtmečius buvo tarsi nedalomas vienetas ir kartu sukūrė didžiausią Lietuvos prekybos imperiją.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mindaugas Marcinkevičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mindaugas Marcinkevičius

Tačiau 2009 metais „VP dešimtukas“ pradėjo byrėti, o grupės kontrolę ir didžiausią akcijų paketą savo rankose sutelkė N.Numa. Tuo nepatenkinti keli buvę ar esami smulkūs akcininkai įsivėlė į nesibaigiančius teisminius ginčus su pagrindiniu akcininku.

Investuotojas Antanas Zabulis mano, kad sėkmingą N.Numos ir jo visos komandos verslo sėkmę lėmė ir pagrindinių veiklų išsigryninimas – nors iš pradžių verslininkai metėsi į daugelį sričių, pavyzdžiui, mobiliojo operatoriaus valdymą, cukraus fabriką, vėliau jie išsigrynino savo kryptį ir stengėsi būti geriausiais vienoje srityje.

Kaip pastebi A.Bartkus, mažmeninės prekybos sferoje „Vilniaus prekyba“ yra pirmaujanti naujovių diegėja – kitos seka iš paskos. Juk „Vilniaus prekyba“ buvo Lietuvos mažmeninės prekybos pradininkė, parodžiusi, kaip turi atrodyti prekybos tinklas ar prekybos centras ne tik lietuviams, bet ir kaimyninėms šalims.

Kaip 15min anksčiau pasakojo Lietuvos komercijos atašė Baltarusijoje Julijus Glebovas, net baltarusiams prekybos ir pramogų centrų pavadinimas „Akropolis“ jau tapęs bendrinės kalbos žodžiu, besiasocijuojančiu su apsipirkimu Lietuvoje.

Rinko net darbuotojų uniformą

Pats N.Numa, visuomet vengęs viešumo ir žiniasklaidos dėmesio, sugebėjo tapti turtingiausiu Lietuvos verslininku. Verslininką pažįstantys žmonės pabrėžia jo ypatingą talentą užuosti naujas investavimo progas, greitą mąstymą, išsilavinimą, efektyvumo siekimą ir atsidavimą savo verslui.

Lankydamasis užsienyje N.Numa nepraleidžia progos kaip paprastas pirkėjas užsukti pasižvalgyti į savo tinklo parduotuves ar vaistines, o tose šalyse, kur jo verslo nėra – apsilankyti panašiuose objektuose, kad pasisemtų naujų idėjų. Kartais į tokias keliones jis vežasi ir vadovų komandą.

Tą patį turtingiausias lietuvis daro ir Lietuvoje, kur užsukęs į savo tinklo parduotuvę, kaip pasakoja N.Numą asmeniškai pažįstantys žmonės, verslininkas pastebi menkiausias detales – pavyzdžiui, neskoningą sienų spalvą. Kartais turtingiausias lietuvis įsitraukia net į kasdieninius procesus – pavyzdžiui, yra dalyvavęs renkant darbuotojų uniformas.

V.Butkus – už investiciją į kultūrą

Antrą ir trečią vietą 30-mečio verslininkų sąraše pasidalijo po vienodą skaičių balsų surinkęs vienas iš biotechnologijų įmonės „Fermentas“ įkūrėjų Viktoras Butkus ir buvęs „Achemos grupės“ savininkas Bronislovas Lubys.

V.Butkus kartu su kolegomis išauginęs biotechnologijų įmonę „Fermentas International“, 2010 metais ją pardavė JAV biotechnologijų milžinei „Thermo Fisher Scientific“. Šis sandoris, kurio vertė siekė 211 mln. eurų (260 mln. JAV dolerių), buvo laikomas brangiausiu privačiu sandoriu šiuolaikinės Lietuvos istorijoje. Didesnė kaina buvo mokėta tik už privatizuotą valstybės turtą.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Viktoras Butkus su žmona Danguole
Luko Balandžio / 15min nuotr./Viktoras Butkus su žmona Danguole

Į 30-mečio verslininkų sąrašą ekonomistai išrinko ir V.Butkaus bendražygį, buvusį „Fermento“ akcininką Eugenijų Arvydą Janulaitį.

Įsteigdamas MO muziejų V.Butkus parodė pavyzdį šalies verslo bendruomenei, kad uždirbti pinigai nėra tikslas pats savaime“, – teigia Ž.Mauricas.

Prie didžiausio Lietuvos istorijoje sandorio prisidėjo ne tik V.Butkaus ir E.A.Janulaičio žinios kuriant ir pardavinėjant inovatyvius produktus, bet ir įžvalgumas. A.Zabulis atkreipia dėmesį, kad matydamas savo produktų potencialą ir siekdamas, kad ir pasaulis jį pripažintų, V.Butkus įkūrė holdinginę kompaniją Kanadoje – tai lėmė didesnį įmonės vertės matomumą pasaulyje.

Vis dėlto vienas didžiausių sandorių Nepriklausomos Lietuvos istorijoje nėra svarbiausia priežastis, iškėlusi į V.Butkų į pirmąjį trejetuką 30-mečio verslininko rinkimuose. Kur kas reikšmingesnis yra faktas, kaip šiuos pinigus lietuvių verslininkas panaudojo. Sėkmingai pardavęs verslą drauge su žmona Danguole Butkiene verslininkas investavo apie 20 mln. eurų asmeninių lėšų ir įkūrė modernaus meno muziejų MO Vilniuje. Tai – verslininkų dovana Lietuvai.

Luko Balandžio / 15min nuotr./MO muziejus
Luko Balandžio / 15min nuotr./MO muziejus

„Įsteigdamas MO muziejų V.Butkus parodė pavyzdį šalies verslo bendruomenei, kad uždirbti pinigai nėra tikslas pats savaime, bet priemonė, leidžianti įgyvendinti Lietuvos visuomenės gerovę didinančias iniciatyvas“, – teigia banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

B.Lubys – už paramą Lietuvai ir vieną didžiausių verslo grupių

Net ir praėjus aštuoneriems metams po „Achemos grupės“ įkūrėjo ir pagrindinio akcininko Bronislovo Lubio mirties šis verslininkas išlieka viena ryškiausių asmenybių per 30 Nepriklausomos Lietuvos metų.

„Scanpix“ nuotr./Bronislovas Lubys
„Scanpix“ nuotr./Bronislovas Lubys

Pigiai privatizavęs „Achemos“ gamyklą B.Lubys sugebėjo ne tik ją išlaikyti tuo metu, kai vienas po kito užsidarinėjo sovietinių laikų gigantai, bet ir pertvarkyti į vakarietišką gamyklą bei išauginti verslą iki vienos didžiausių Lietuvos įmonių grupių.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pratybos „Achemoje“ 2020 m. Vasario 27 d.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pratybos „Achemoje“ 2020 m. Vasario 27 d.

B.Lubys taip pat buvo patriotas – šalies verslininkams pradėjus masiškai registruoti verslus Estijoje, Kipre ar Nyderlanduose siekiant sutaupyti kaštus ir mokėti mažiau mokesčių, B.Lubys griežtai laikėsi pozicijos, kad mokesčius reikia mokėti Lietuvoje.

A.Bartkus atkreipia dėmesį, kad perimdamas sovietinės pramonės įmonių valdymą B.Lubys jas išsaugojo, modernizavo ir garantavo sėkmingą jų veiklą naujoje konkurencinėje aplinkoje.

„Šio žmogaus jau nebėra, tačiau jo įmonių grupė toliau sėkmingai veikia, o tai yra itin didelio jo indėlio požymis – net netekusi pagrindinio vadovo, organizacija išlieka gyvybinga ir sugeba išlaikyti konkurencines pozicijas“, – pastebi ekonomistas.

B.Lubio jau nebėra, tačiau jo įmonių grupė toliau sėkmingai veikia, o tai yra itin didelio jo indėlio požymis“, – pastebi A.Bartkus.

Jis priduria, kad B. Lubys, pats būdamas pramonininku, itin daug nusipelnė ir Lietuvos politikai, nes sunkiausiu Lietuvos ekonomikai metu vadovavo technokratiškai profesionalių savo sričių specialistų sudarytai Vyriausybei.

„Šis 1992–1993 metų jo veiklos laikotarpis ir itin didelis jo ir jo ministrų profesionalumas padaro jį vienu iš žmonių, kūrusių ir dėjusių pamatus dabartinei Lietuvai. Net ir vėliau sugrįžęs iš aktyvios politikos į pramonę jis dalyvavo politiniame Lietuvos gyvenime, teikdamas rekomendacijas ir siūlymus tolesnėms Lietuvos valdžioms ekonomikos ir energetikos klausimais“, – primena A.Bartkus.

„Scanpix“ nuotr./Bronislovas Lubys
„Scanpix“ nuotr./Bronislovas Lubys

Svarbi B.Lubio pusė – parama šalies verslui ir žmonėms. Verslininkas garsėjo kaip mecenatas, rėmė gamyklos tėvoniją – Jonavos miestą, šalies kultūrinius renginius, knygų leidybą. Buvęs „Achemos“ gamyklos direktorius, kartu su B.Lubiu dirbęs kelis dešimtmečius Jonas Sirvydis pamena, kad įmonė kasmet daug prisidėdavo prie Jonavos gerovės – dovanojo miestui autobusą, dviračių takus, po milijoną litų kasmet pervesdavo poliklinikai.

B.Lubys pats būdamas pramonininku itin daug nusipelnė ir Lietuvos politikai, – teigia A.Bartkus.

B.Lubio, kaip mecenato, prigimtis lėmė ir tai, kad jis jautė pareigą subsidijuoti ir nepelningus verslus, pavyzdžiui, dienraštį „Lietuvos žinios“. Lietuvos pramonininkų konfederacijoje kartu su B.Lubiu dirbęs S.Besagirskas prisimena, kad prispausti bėdų į šį verslininką kreipdavosi net ir žinomi šalies verslininkai, kurie parduodavo dalį akcijų šiam verslininkui.

„Šie verslininkai parduodavo B.Lubiui akcijas, tačiau tai buvo ne investicija, o labiau pagalba. B.Lubys taip elgėsi, kad palaikytų lietuvišką pramonę, kad Lietuvoje būtų išlaikyta gamyba“, – prisimena S.Besagirskas.

Tuo tarpu J.Sirvydis mano, kad B.Lubys jau prieš porą dešimtmečių savo įmonėse diegė tokią kultūrą, kuri dabar tapo įprastu dalyku – stengėsi motyvuoti ir paskatinti darbuotojus premijomis, kelialapiais į poilsio namus, rengdamas jubiliejus, veteranų šventes.

„Jis turėjo verslininko gyslelę, o svarbiausia – visada laikydavosi žodžio. O „Achema“ jam buvo kaip kūdikis, galima sakyti, net hobis“, – apibūdino J.Sirvydis.

J.Kazickas – už investicijų pritraukimą

Ekonomistų balsai lėmė, kad ketvirtą vietą 30-mečio verslininkų sąraše užima Juozas Kazickas – garsus JAV lietuvių verslininkas ir „Omnitel“ įkūrėjas, miręs 2014 metais.

Su J.Kazicku penkerius metus dirbęs buvęs „Omnitel“ vadovas A.Zabulis prisimena, kad verslininkas nuoširdžiai domėjosi, kas vyksta Lietuvoje, ir norėjo prisidėti prie mūsų šalies gerovės.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Edmindas Jakilaitis ir Juozas Kazickas
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Edmindas Jakilaitis ir Juozas Kazickas

„Jis buvo tartum pirmasis Lietuvos ambasadorius, kuris bandė pritraukti į Lietuvą užsienio investuotojus – per jį atėjo „Philip Morris“ ir kiti. O kalbėdamas, kodėl saugu užsienio investuotojams ateiti į Lietuvą, jis man sakydavo: „Žinai, Antanai, Lietuvos verslininkų akiratis žymiai platesnis, jie žymiai labiau apsiskaitę, geriau supranta aplinką ir linkę ne diktuoti, o rasti bendrą kalbą. Be to, įkurdamas mobiliojo ryšio operatorių „Omnitel“ jis tarsi numatė ateitį“, – su 15min prisiminimais dalijosi A.Zabulis.

J.Kazickas buvo tartum pirmasis Lietuvos ambasadorius, kuris bandė pritraukti į Lietuvą užsienio investuotojus – per jį atėjo „Philip Morris“ ir kiti, – prisimena A.Zabulis.

JAV sėkmingą verslą sukūrusiam Lietuvos išeiviui J.Kazickui svarbiausia buvo darbuotojai – tokį požiūrį jis bandė perteikti ir Lietuvoje. Pasak A.Zabulio, J.Kazickas pabrėždavęs, kad jei žmonėms bus gerai, geri bus ir įmonės rezultatai.

„Jis man taip pat yra pasakęs, kad svarbiausias dalykas, kurio jis niekada gyvenime nekeisdavo, buvo penktą valandą vakare vykę jo pasikalbėjimai su žmona Aleksandra. Tas empatiškumas, kurį turėjo šis žmogus, persidavė ir kitur. Empatiški žmonės potencialiai sėkmingesni, nes jie spinduliuoja šilumą”, – įsitikinęs A.Zabulis.

V.Bumelis sukūrė dvi sėkmingas biotechnologijų įmones

5–6 vietą pasidalijo „Biotechpharma“ savininkas Vladas Bumelis ir pirmojo Lietuvos vienaragio „Vinted“ įkūrėjai – Milda Mitkutė ir Justas Janauskas.

Liucija Masaitytės nuotr./„Vinted“ įkūrėjai Justas Janauskas ir Milda Mitkutė
Liucija Masaitytės nuotr./„Vinted“ įkūrėjai Justas Janauskas ir Milda Mitkutė

2019 m. pabaigoje pritraukęs 128 mln. Eur investiciją „Vinted“ tapo pirmuoju lietuvišku vienaragiu. Dėvėtų rūbų dalijimosi platformą internete siūlanti įmonė gerai žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir Prancūzijoje, Vokietijoje.

„Vinted“ tapimas vienaragiu padarė puikią reklamą visai Lietuvos startuolių ekosistemai. Lietuvos vardas garsiai nuskambėjo, o tai gali padidinti užsienio investuotojų dėmesį lietuviškiems projektams. Galų gale, nemaža pritrauktų pinigų dalis bus „įdarbinta“ Lietuvoje – įmonė Lietuvoje ketina samdyti aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie kurs aukštą pridėtinę vertę Lietuvoje, o ne užsienio valstybėse“, – kodėl „Vinted“ įkūrėjai atsidūrė 30-mečio verslininkų sąraše, 15min komentavo „SME Finance” patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas.

Į reikšmingiausių 30 verslininkų sąrašą ekonomistai išrinko ir Mantą Mikucką – dabartinį „Vinted“ vykdomąjį direktorių ir pirmąjį investuotoją į įmonę, prisijungusį prie M.Mitkutės ir J.Janausko 2011 metais – praėjus trejiems metams nuo įmonės įkūrimo.

„Biotechpharmą“ V.Bumelis kūrė nuo nulio, o šiuo metu įmonė sparčiai plečiasi, investuoja Lietuvoje, moka didelius atlyginimus ir kuria didelę pridėtinę vertę, – mano S.Besagirskas.

Tuo tarpu V.Bumelis – verslininkas, net du kartus sukūręs sėkmingą verslą biotechnologijų srityje. Izraelio investuotojui „Teva“ pardavęs savo generinių vaistų gamintoją „Sicor Biotech“, V.Bumelis įkūrė antrąją farmacijos technologijų įmonę „Biotechpharma“, sukūrė „Northway“ medicinos centrų tinklą Lietuvoje.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vladas Algirdas Bumelis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vladas Algirdas Bumelis

„Antrąją biotechnologijų bendrovę V.Bumelis kūrė nuo nulio, o šiuo metu įmonė sparčiai plečiasi, investuoja Lietuvoje, moka didelius atlyginimus ir kuria didelę pridėtinę vertę“, – V.Bumelio sukurto verslo reikšmę apibūdina S.Besagirskas.

Sąraše – du samdomi vadovai

Nors 15min parengtame sąraše buvo tiek garsių verslininkų, tiek samdomų vadovų pavardžių, ekonomistai dažniausiai balsavo už verslininkus – į sąrašą pateko tik du samdomi vadovai: tai tarptautinės medicinos priemonių gamintojos „Intersurgical“ gamyklos generalinis direktorius Sigitas Žvirblis ir „Tele2” generalinis direktorius Petras Masiulis.

Petras Masiulis, CEO Tele2. Foto Tele2
Petras Masiulis, CEO Tele2. Foto Tele2

P.Masiulio vadovaujama „Tele2” įmonė iš rinkos autsaiderės išaugo į lyderę bei labiausiai prisidėjo prie mobiliojo ryšio paslaugų atpigimo Lietuvoje.

S.Žvirblio vadovaujamos „Intersurgical“ įmonės sėkmė parodė, kad ir regionuose galima sėkmingai vystyti verslą, mažinant regioninę atskirtį, skurdą ir emigraciją“, – apibendrina Ž.Mauricas.

Tuo tarpu S.Žvirblis ir jo vadovaujama „Intersurgical“ – pavyzdys, kaip stambus verslas gali sėkmingai dirbti regionuose ir prisidėti prie provincijos gaivinimo.

Luko Zadaracko nuotr./ „Intersurgical“ generalinis direktorius Sigitas Žvirblis
Luko Zadaracko nuotr./ „Intersurgical“ generalinis direktorius Sigitas Žvirblis

„S.Žvirblio vadovaujamos „Intersurgical“ įmonės sėkmė parodė, kad ir mažesniuose Lietuvos miestuose, kaip Pabradė, Visaginas galima sėkmingai vystyti verslą, tuo būdu mažinant regioninę atskirtį, skurdą ir emigraciją“, – apibendrina Ž.Mauricas.

Ir tradicinių, ir inovatyvių verslų kūrėjai

Tarp kitų reikšmingiausių pastarųjų trijų dešimtmečių verslininkų – Ilja Laursas, įkūręs mobiliųjų programėlių parsisiuntimo įmonę „GetJar“ ir tapęs pirmuoju lietuviu, išgarsėjusiu Silicio slėnyje. Lietuvis, kurio veidas ne kartą puikavosi ant tarptautinių leidinių viršelių, pardavęs verslą ėmė aktyviai investuoti į lietuviškus startuolius ir dalintis savo patirtimi gimtinėje.

Ilja Laurso nuotr./Ilja Laursas Davose
Ilja Laurso nuotr./Ilja Laursas Davose

Sąraše atsidūrė ir vieną didžiausių Europos transporto bendrovių sukūręs „Girteka Logistics“ savininkas Mindaugas Raila, privačių darželių bei mokyklų pradininkė Lietuvoje Austėja Landsbergienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis, garsiausią Europoje lietuvišką prekės ženklą „Viči“ sukūrusios „Vičiūnų grupės“ vadovas ir bendraturtis Visvaldas Matijošaitis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vidmantas Janulevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vidmantas Janulevičius

Inovatyviems verslams 30-mečio verslininkų gretose atstovauja broliai Dominykas, Kristijonas ir Augustinas Vizbarai, grįžę po studijų užsienyje į Lietuvą ir įkūrę puslaidininkių lazerių laboratoriją „Brolis Semiconductors“, taip pat naują sritį Lietuvoje – saulės elementų ir modulių gamybą pradėjęs „BOD group“ įkūrėjas ir vadovas Vidmantas Janulevičius.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Arvydas Avulis
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Arvydas Avulis

Ekonomistai į 30-mečio verslininkų gretas taip pat išrinko vienus turtingiausių ir žinomiausių Lietuvos verslininkų – „Hanner“ vadovą ir vieną iš akcininkų Arvydą Avulį, „MG Baltic“ koncerno vadovą Darių Mockų, pirmosios investicinės bendrovės, dabar „Invalda INVL“ prezidentą ir akcininką Darių Šulnį, „Senukų prekybos tinklo“ įkūrėją, nekilnojamojo turto bendrovių „Baltic RED“ ir „Baltic Shopping Centers“ akcininką Augustiną Rakauską, SBA koncerno prezidentą Arūną Martinkevičių.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Kęstutis Juščius
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Kęstutis Juščius

Prie Lietuvos verslo raidos labai prisidėjo ir „Džiugą“ – net ir užsienyje žinomą lietuvišką prekės ženklą sukūrusios įmonės „Žemaitijos pieno“ akcininkas Algirdas Pažemeckas, „Auga Group“ vadovas ir vienas iš savininkų Kęstutis Juščius, žuvęs radijo stoties M-1 ilgametis vadovas ir vienas iš įkūrėjų Hubertas Grušnys.

Kaip verslininkai, pastaruosius tris dešimtmečius darę didelę įtaką Lietuvos versle, išskirti ir koncerno „Vikonda“ valdybos pirmininkė Jolanta Blažytė, jos buvęs vyras verslininkas ir politikas Viktoras Uspaskichas. O sąrašą užbaigia Gediminas Žiemelis – tarptautinės aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ akcininkas.

„Svarbus yra kiekvienas Lietuvos verslininkas – ir esantis šiame sąraše, ir ne, bet sugebąs sau susikurti darbo vietą ar sukuriantis galimybę dirbti ir užsidirbti kitiems. Ko reikia dabar labiausiai, tai mokėti pasidžiaugti tais versliais ir veikliais žmonėmis, kurie kuria pridėtinę vertę, didina ekonominį pulsą ir savo veiklai bei idėjų įgyvendinimui renkasi Lietuvą", – apibendrina I.Genytė-Pikčienė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Mėgaukis šiandien

Talentingi vaikai

Video

22:31
01:16
06:39

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką