Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

77 milijonai eurų Juodymo pelkėje: dviejų įmonių grumtynėse iškyla ir aplinkos viceministrė Daiva Matonienė

Daiva Matonienė 15min tema
15min ir Vadimo Simutkino nuotr. / Daiva Matonienė minima dviejų įmonių grumtynėse dėl naujo durpyno
Šaltinis: 15min
9
A A

Rokiškio rajone, ties Lietuvos ir Latvijos siena esanti Juodymo pelkė įplieskė ginčą tarp AB „Rėkyva“ ir UAB „Legra“ – dviejų stambių durpių gavybos įmonių Lietuvoje. Verslininkai surėmė ietis dėl pirmumo teisės eksploatuoti pelkės gelmėse esančius durpių klodus, kurių vidutinė rinkos vertė gali siekti apie 77 milijonus eurų.

Prieš pramonės plėtojimą aktyvioje pelkėje sukilo gamtosaugininkai. Jie teigia, kad biologiškai aktyvių pelkių sausinimas Lietuvoje nevykdomas nuo „perestroikos“ laikų. Sovietmečiu plėtojant žemės ūkį ir iškastinio kuro pramonę buvo sunaikinta beveik 50 proc. visų Lietuvos pelkių, o šiais laikais visos pelkinės buveinės yra saugomos pagal Europos Sąjungos narių bendrą susitarimą.

Tačiau 258 hektarų ploto Juodymo pelkė Lietuvoje neturi jokio saugomos teritorijos statuso. Todėl sprendimą dėl pelkės eksploatavimo turės priimti Aplinkos apsaugos agentūra prie Aplinkos ministerijos, įvertinusi abiejų įmonių parengtus poveikio aplinkai vertinimo planus.

Atliekant žurnalistinį tyrimą taip pat paaiškėjo, kad dviejų verslo subjektų kovoje dėl teisės įsisavinti naują durpių telkinį figūruoja ir aplinkos viceministrės Daivos Matonienės pavardė. Gali būti, kad ji darė spaudimą savo pavaldiniams ir grasino aplinkos vertintojams siekdama užtikrinti AB „Rėkyva“ galimybę kasti durpes Juodymo pelkėje.

Daumantas Liekis/Juodymo schema1
Daumantas Liekis/Juodymo schema

Durpių gavybos pradžiamokslis

Iki Juodymo pelkės precedento visos Lietuvoje veikiančios durpių gavėjų įmonės savo veiklą vykdė jau neaktyviose pelkėse ar durpynuose, kurie atsirado dar sovietmečiu, kai pelkių sausinimas buvo toleruojamas ir netgi skatinamas.

Durpių klodai po Juodymo pelke taip pat pirmą kartą buvo aptikti sovietmečiu, tačiau geologinių žvalgybų ataskaitos iki šių dienų neišliko. Verslininkai šį telkinį vėl prisiminė prieš beveik trejus metus. Kadangi Juodymo pelkė įstatymiškai nėra saugoma, durpininkai pradėjo atlikinėti geologines žvalgybas.

Pagal įstatymus, įmonė, atlikusi arba užsakiusi atlikti geologinius tyrimus ir įvertinusi žemės gelmių potencialą, ataskaitą teikia Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Jei ataskaita tinkamai parengta, tarnyba ją aprobuoja ir suteikia galimybę jos duomenimis naudotis teikėjui artimiausius 5 metus. Kitaip tariant, įmonė, atlikusi geologinę žvalgybą (arba ją užsakiusi iš trečiosios šalies) parengia ataskaitą, kurios duomenys būtini kasant durpes, ir tarsi patento būdu įgyja išskirtinę teisę artimiausius penkerius metus eksploatuoti aptiktas naudingąsias iškasenas.

Pagal praktiką, galiojusią iki 2015 metų rugsėjo 24 dienos, Lietuvos geologų tarnyba priimdavo tik vieną žemės gelmių žvalgomąją ataskaitą. Tai reiškia, kad į savo registrus tarnyba įtraukdavo pirmąją gautą ataskaitą, ir jei atsirasdavo antro subjekto parengta ataskaita, tarnyba ją laikydavo nereikalinga. O anot pačių Geologijos tarnybos darbuotojų, praktikoje taip niekada ir nenutikdavo, kad dvi įmonės vienu metu pateiktų ataskaitas vienam geologiniam objektui.

Jei objektas yra nesaugomoje teritorijoje ir neturi jokio apsaugos statuso, tuomet eksploatavimu suinteresuota šalis turi kreiptis į kitą Aplinkos ministerijos įstaigą – Aplinkos apsaugos agentūrą. Jos specialistai iš verslininkų prašo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos. Tokias ataskaitas Lietuvoje rengia vos kelios specializuotos įmonės. Jų specialistai atlieka visapusiškus objekto tyrimus ir stengiasi nustatyti, kokią žalą aplinkai sukels pramoninė veikla. Tuomet ataskaitą vertina Aplinkos apsaugos agentūros specialistai ir, atsižvelgę į žalos ir naudos santykį, priima sprendimą išduoti arba neišduoti leidimą iškasenų eksploatavimui norimoje vietoje.

Samdyti ekologai nerado, ką saugoti

Šiuo metu Aplinkos apsaugos agentūrai savo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą yra pateikusi AB „Rėkyva“ dukterinė įmonė UAB „Nereta“. Planuojamo durpyno Juodymo pelkėje poveikį aplinkai vertino UAB „GJ Magma“. Tai viena iš kelių Lietuvoje veikiančių įmonių, besispecializuojančių rengiant tokias ataskaitas.

Tuo tarpu aplinkosaugininkų atstovai piktinasi, kad dabartinė biurokratinė tvarka leidžia suinteresuotoms įmonėms poveikio aplinkai vertinimus užsakyti iš trečiųjų šalių, o vėliau juos pateikti kaip pagrindinius dokumentus Aplinkos apsaugos agentūrai, kuriais remiantis ir priimami sprendimai dėl gamtinių objektų eksploatavimo.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direktorius Algis Butleris teigia, kad tokie poveikio aplinkai vertinimai yra paveikti užsakovų. O Juodymo pelkėje jis lankėsi pats ir pastebėjo, kad UAB „GJ Magma“ samdyti ekologai parengė realybės neatitinkančias ataskaitas: „Aišku, kad tai nėra objektyvu. Kiekvienas verslas suinteresuotas pelnu. Įsivaizduokit, dabar „GJ Magma“ ruošia ataskaitą, kurią užsakė „Nereta“, kuri nori kasti durpes. Tai tokiai ataskaitai samdomi „gabūs“ botanikai, kurie gali net žiemą įvertinti, kokios augalų rūšys auga toje vietoje, ir paruošia ataskaitą. Tai toks botanikas absoliučiai neturi jokios savigarbos. O Juodymo pelkės atveju tai botanikė, kuri apsigynė disertaciją iš augalo pelkinės uolaskėlės, europiniu mastu saugomos rūšies. Tai reikia taip nemylėti pelkės ir taip mylėti pinigus?

Ataskaitoje parašyta, kad pelkė neturi jokios vertės, tik durpes, bet po apsilankymo mano nuomonė visiškai kita. Aš esu lankęs daug pelkių draustinių. Toks, pavyzdžiui, draustinis kaip Sakonių balos, Kupiškio rajone, yra labai prastas lyginant su visai nesaugoma Juodymo pelke. Net nėra ką lyginti.

Juodymo durpyno planas
Juodymo durpyno planas

Taigi, matoma, kad ta ataskaita buvo ruošta taip, jog būtų patogi durpininkams. Ornitologas pirmą kartą atvažiavo vasaros viduryje, o vėliau – antroje vasaros pusėje ir jis tyrė ornitofauną. Tai štai tokius jie specialistus samdo, kurie jiems yra patogūs. Kam gi jiems mokėti pinigus tiems, kurie parašys, kad kažką rado?“ – komentavo vieno svarbiausių Lietuvoje pelkinio rezervato direktorius.

UAB „GJ Magma“ parengtoje poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje minima, kad Juodymo pelkė yra Europos Bendrijos svarbos natūrali buveinė, tačiau taip pat priduriama, kad ji neturi jokio specialaus apsaugos statuso: „Beveik visas vertinamas plotas, kuriame išplitusios aukštapelkinio klodo durpės patenka į Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, tačiau jis, kaip minėta, neturi jokio specialaus apsaugos statuso. Išimtinai visos pelkės, pelkėdaros procesų paveikti ežerai ir pan., yra priskirti prie EB svarbos natūralių buveinių. Neįmanoma visoms EB svarbos buveinėms taikyti specialaus apsaugos statuso, nes praktiškai tokios veiklos kaip durpių gavyba turėtų nutrūkti.“

Poveikio gyvūnijai vertinimus atlikęs Vilniaus universiteto gamtos mokslų fakulteto lektorius Saulis Skuja savo išvadose rašo: „<...>galima teigti, kad planuojamoje kasti durpes teritorijoje natūralių buveinių plotas kaip ir saugomų gyvūnų rūšių skaičius nėra didelis vertinant visos šalies arba regiono mastu. Nacionaliniu mastu nebūtų ženklaus poveikio gamtai, jei dėl teritorijoje vykdomos veiklos joje pasikeistų vietinės gyvūnų bendrijos.“

Ekologas taip pat priduria, kad pagal galimybes turėtų būti išsaugotos vištvanagio lizdavietė, iki galo neišaiškintos mažojo erelio rėksnio ir žvirblinės pelėdos lizdavietės.

Poveikį augalams vertinusi botanikė, Vilniaus universiteto gamtos mokslų fakulteto daktarė Edita Meškauskaitė išvadose nurodė: „Planuojamas ūkinės veiklos poveikis gamtinei aplinkai: nenumatomas.“ Ji taip pat priduria, kad tirtoje teritorijoje iš saugomų augalų rūšių buvo aptikti tik miškinis pataisas ir įvairūs kiminai, kurie eksploatacijos metu, anot specialistės, bus sunaikinti. Dar priduriama, kad masinis gyvosios gamtos sunaikinimas avarijos atveju negresia.

Nuotr. iš Wikipedia.org/Kurtinys
Nuotr. iš Wikipedia.org/Kurtinys

Verta paminėti, kad poveikį gyvūnijai vertinęs Vilniaus universiteto lektorius S.Skuja taip pat yra įsteigęs viešąją įstaigą „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“, kuri aktyviai dalyvauja savivaldybių skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose, skirtuose panašiems aplinkos tyrimams.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direktorius A.Butleris sakė, kad savo trumpo apsilankymo Juodymo pelkėje metu aptiko nemažai Lietuvoje griežtai saugomų kurtinių. Anot direktoriaus, reti vištiniai paukščiai šioje pelkėje nėra užklystantys – jie čia veisiasi.

Nuotr. iš Wikipedia.com/Pelkinis satyras
Nuotr. iš Wikipedia.com/Pelkinis satyras

Entomologas Vitalijus Bačianskas taip pat teigė, kad Juodymo pelkėje aptiko saugomus drugius. „Man pasirodė, kad tai labai gyva ir unikali aukštapelkė. Ten aptikau pelkinius satyrus ir pelkines šaškyčių rūšis“, – sakė entomologas.

Poveikio aplinkai vertintojai: gal užtenka jau saugoti?

UAB „GJ Magma“ steigėjas Ginutis Juozapavičius neslėpė, kad ekologus jo įmonė tokiems projektams samdo.

Jis taip pat buvo atviras kalbėdamas apie šališkumą tyrimų užsakovui: „Mes juos samdom. Jie yra universitetų dėstytojai. O šitas pilietis (Algis Butleris, – aut. past.) nėra joks dėstytojas. Tai man atrodo, dėstytojai geriau tokius dalykus išmano. Šiaip mes pateikiame objektyvius duomenis, o vertinimą atlieka Aplinkos apsaugos agentūra. O pelkių Lietuvoje saugomose teritorijose yra 75 procentai. Bet ir nesaugomose teritorijose yra visokių augalėlių ir gyvūnėlių, kurie reti. Nes ir pelkės savaime retos. Ir situacija yra dviprasmiška – ar kiekvieną vabalėlį ir gyvūnėlį saugoti, ar iškasus pelkes, durpes vėl atkurti gamtinę sistemą ir vėl galėtų atsikurti ta pelkė. Žmonija juk negali be naudingųjų iškasenų egzistuoti. Tai 75 procentai išteklių yra saugomose teritorijose. Gal užtenka jau saugoti? Ar mes turime viską saugoti nuo A iki Z?“ – svarstė „GJ Magma“ steigėjas G.Juozapavičius.

Kitos į durpių telkinį pretenduojančios įmonės UAB „Legra“ direktorius Valdas Pipikas telefonu nuogąstavo, kad dėl gamtosaugininkų pasisakymų ir netikėto žiniasklaidos dėmesio durpių gavybos negalės pradėti nei jo vadovaujama, nei konkurentų įmonė. „Tai gamtosaugininkai norėtų, kad šie klausimai būtų viešinami? Matot, mums yra pavojus tas, kad per jų veiklą gali nei vienam, nei kitam netekti. Tai nesame labai suinteresuoti, kad būtų labai plačiai nušviečiama ar viešinama. Kuo daugiau žmonių sužinos, tuo tam procesui blogiau yra. Man geriau būtų, kad tokių straipsnių nebūtų“, – aiškino UAB „Legra“ direktorius.

Renkant informaciją apie Juodymo durpyną minėtos įmonės poveikio aplinkai vertinimo ataskaita dar tik buvo pateikta Aplinkos apsaugos agentūrai, kurios specialistai ją svarstė ir ruošė verslininkų susitikimą su visuomenės atstovais.

UAB „Legra“ vadovas įtarinėja D.Matonienę

Regis, dar įdomesnė istorija įvyko AB „Rėkyvai“ ir UAB „Legrai“ varžantis dėl sutarties su UAB „GJ Magma“. Pastaroji įmonė viena iš seniausiai Lietuvoje veikiančių ir viena iš nedaugelio galinčių parengti geologinės žvalgybos ataskaitas bei poveikio aplinkai vertinimo planus.

2014 metų kovo 4 dieną „GJ Magma“ vadovas G.Juozapavičius elektroniniu paštu nusiuntė komercinį pasiūlymą „Legra“ direktoriui V.Pipikui, kuriame poveikio aplinkai vertinimo plano parengimas buvo siūlomas už 24417,80 litų.

Anot V.Pipiko, juos toks pasiūlymas tenkino ir jo įmonė buvo pasiruošusi pasirašyti sutartį su UAB „GJ Magma“: „GJ Magma“ mums keturioliktais metais pasiūlė tą padaryti, poveikio aplinkai vertinimą. Atsiuntė komercinį pasiūlymą, kiek tai kainuos, bet paskui ėmė ir persigalvojo. Ir pasakė, kad jiems yra grasinama ir jeigu jie darys mums, tai neteks licencijos. Įvardino, kad grasina iš Aplinkos ministerijos. O vieša paslaptis, kad viceministrė Daiva Matonienė yra glaudžiai susijusi su AB Rėkyva“, – telefonu sakė V.Pipikas.

„GJ Magma“ iš tiesų pasirašė sutartį su „Rėkyvos“ dukterine įmone „Nereta“ ir neilgai trukus pradėjo geologinės žvalgybos darbus Juodymo pelkėje. Savo ruožtu V.Pipiko vadovaujama „Legra“ pasirašė sutartį su UAB „J.Jonyno ecofirma“ dėl geologinės žvalgybos darbų ir poveikio aplinkai vertinimo rengimo.

UAB „GJ Magma“ steigėjas G.Juozapavičius, paklaustas, ar tikrai jo įmonė sulaukė grasinimų iš kurio nors Aplinkos ministerijos kabineto ar konkrečiai viceministrės D.Matonienės ir kodėl nusprendė nepasirašyti sutarties su UAB „Legra“, atsakė, kad tai fantazijos.

„Legra“ kreipėsi, aš jiems padaviau skaičiavimus, bet sutartis negimė. Tai dešimtis kartų yra taip buvę, kartais sutartys negimsta, gimsta su kitais. O kodėl nepavyko susitarimas? O ką aš žinau? Pasiūlymus pateikiau, kiek tas atsieitų, visa kita, bet atsakymo negavau“, – teigė G.Juozapavičius.

G.Juozapavičiui priminus, jog „Legra“ direktorius nurodė, kad pasiūlymo atsisakė „GJ Magma“ pusė, jis sakė: „Tai tegul jis ten parodo, kur aš atsisakiau.“

Paaiškinus, kad. anot „Legra“ direktoriaus, jo pokalbis su G.Juozapavičiumi vyko telefonu, o kaip atsisakymo priežastis buvo nurodytas spaudimas iš Aplinkos ministerijos, „GJ Magma“ vadovas atsakė: „Nežinau, nežinau... Čia jau fantazijos. Gali prisigalvoti kiekvienas. Kokį spaudimą? Mes niekam nesiafišavom. Mes pateikėm pasiūlymą ir niekas negimė.“

Kodėl „GJ Magma“ yra tokia svarbi verslininkams, kurie nori eksploatuoti durpynus. Šį tą paaiškino Aplinkos apsaugos agentūros Poveikio aplinkai vertinimo ir taršos prevencijos skyriaus vyr. specialistė Renata Avlasaitė, administruojanti durpininkų rengiamus projektus dėl Juodymo pelkės eksploatavimo.

„Aš negaliu daug komentuoti apie „Magmą“, nes nesu daug turėjusi jų dokumentų, bet jie yra labai specializuoti. Jų poveikio aplinkai vertinimai dažniausiai rengiami karjerams, durpynams. Ir jie nuo labai seniai dirba, tai jiems turbūt būtų nesmagu rizikuoti savo sukauptu stažu, tiek vardu“, – sakė specialistė.

Netikėtas J.Satkūno parašas

Istorija pasiekė kulminaciją, kai UAB „Legra“ pristatė Lietuvos geologijos tarnybai geologinės žvalgybos ataskaitą, kurią parengė UAB „J.Jonyno ecofirma“.

Pagal galiojusią praktiką tarnyba priėmė dokumentus ir net nežinojo, kad analogiška, iš tos pačios Juodymo pelkės, ataskaita jiems bus pristatyta AB „Rėkyva“ dukterinės įmonės UAB „Nereta“ užsakymu parengta geologinės žvalgybos ataskaita.

Kadangi „Rėkyvos“ inicijuota geologinė žvalgyba buvo antroji, o jokiuose teisės aktuose nebuvo nustatyta, kaip Lietuvos geologijos tarnyba turėtų elgtis gavusi antrą analogišką ataskaitą, šios įstaigos specialistai atsisakė į registrus įtraukti antrą tokį patį dokumentą.

Lietuvos geologų tarnybos vyriausiasis specialistas Vytautas Januška nesusipratimą komentavo taip: „Tiesa būtų tokia – tos dvi įmonės varžosi ir bet kokiomis, teisėtomis ar neteisėtomis priemonėmis siekia įsigyti tą durpyną. O, kad viena įmonė atlikusi, o kita įmonė atlikusi iš paskos, ir dabar ta antroji įmonė siekia įrodyti, kad jos tyrimai geri, o anos blogi. Ginčas dabar ir teisme, laukiam verdikto. Bet kartais tie teismų verdiktai išteklių reguliavimo klausimais tokie, kad mes patys nesuprantam, kaip į juos reaguoti. Tarnyba laikosi nuomonės, kad jeigu vieni tyrimai padaryti, tai kiti nereikalingi. Ir pirmieji tyrimai buvo padaryti tinkamai. O pavėlavusi įmonė neigia pirmosios rezultatus, nes nori tapti durpyno naudotojais.“

2015 metų gegužę „Legra“ registravo savo geologinių tyrimų ataskaitą Lietuvos geologų tarnyboje. Tų pačių metų rugpjūtį AB „Rėkyva“ generalinis direktorius I.Chrimlis adresavo skundą viceministrei D.Matonienei dėl susiklosčiusios situacijos.

Rugpjūčio 24 dieną viceministrė parengė išaiškinimą, kuriame rašoma: „Manytina, kad teisės aktai Lietuvos geologijos tarnybai nesuteikia teisinio pagrindo atsisakyti registruoti žemės gelmių tyrimą remiantis tuo, kad tame pačiame sklype yra registruotas kito subjekto žemės gelmių tyrimas. Pažymime, kad šis LR Aplinkos ministerijos raštas nelaikytinas oficialiu teisės aiškinimu ir pagal kompetenciją išreiškia valstybės institucijos nuomonę teisės aktų taikymo klausimais.“

2015 metų rugsėjį Aplinkos ministerijai pavaldžios geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas pasirašė įsakymo pakeitimą apibrėžiantį žemės gelmių registro tvarkymo taisykles ir tokiu būdu sudarė precedentą AB „Rėkyva“ užsakymu parengtą geologinių tyrimų ataskaitą priimti.

Nuotr. iš asmeninio archyvo/Jonas Satkūnas
Nuotr. iš asmeninio archyvo/Jonas Satkūnas

Paklaustas, ar iš tiesų dėl jo pasirašytos įsakymo pataisos AB „Rėkyva“ atsirado galimybė teikti ir savo ataskaitą, J.Satkūnas lakoniškai patvirtino – „taip“. Į klausimą, ar viceministrė D.Matonienė jam darė spaudimą pasirašyti AB „Rėkyva“ palankų sprendimą, Lietuvos geologijos tarnybos direktorius atsakė: „Negaliu aš taip sakyti. Negaliu sakyti. Jokiu būdu aš negaliu to sakyti. Negaliu sakyti tokio fakto, ne fakto, bet galima taip interpretuoti. Šiaip negaliu komentuoti.“

Aplinkos viceministrė: „Visiška nesąmonė“

Patikrinus viceministrės D.Matonienės biografiją galima nesunkiai rasti informacijos apie tai, kad partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovė mokėsi Rėkyvos devynmetėje mokykloje, pasukusi į politiką ėjo Šiaulių miesto vicemerės pareigas, buvo savivaldybės tarybos narė.

D.Matonienė: „Visiška nesąmonė. Jokių grasinimų niekada gyvenime neduodu. Kas mane žino, kas asmeniškai pažįsta, tą gerai žino. Aš esu visiškai nešališka, neatstovauju nei vienai pusei“.

Patikrinus tuo metu Šiaulių miesto savivaldybėje svarstytus projektus, kuriuose figūruoja D. Matonienės pavardė, galima dažnai rasti ir AB „Rėkyva“ pavadinimą bei Irmanto Chrimlio vardą. Šis vyras yra generalinis AB „Rėkyva“ direktorius. Sprendžiant iš projektų gausos, prie kurių kartu dirbo I.Chrimlis ir dabartinė aplinkos viceministrė, nesunku suprasti, kad jiedu buvo pažįstami dar iki atsirandant interesams į Juodymo pelkę.

Telefonu susisiekus su pačia viceministre ir paklausus, ar ji pažįstama su AB „Rėkyva“ generaliniu direktoriumi I.Chrimliumi, ji teigė, kad asmeniškai pažįstama nėra: „Asmeniškai pažįstama – ne. Tik darbiniais reikalais. O, kad mes iš to paties miesto, tai Valentinas Mazuronis irgi iš Šiaulių. Taip, Irmantas Chrimlis buvo pažįstamas, kai aš dirbau vicemere.“

Į klausimą, ar jos iniciatyva „JG Magma“ direktorius sulaukė grasinimo netekti licencijos, jei pasirašys sutartį su „Legra“, D.Matonienė atsakė: „Visiška nesąmonė. Jokių grasinimų niekada gyvenime neduodu. Kas mane žino, kas asmeniškai pažįsta, tą gerai žino. Aš esu visiškai nešališka, neatstovauju nei vienai pusei. O jeigu yra kažkokia konkurencinė kova tarp dviejų komercinių struktūrų, tai tegul jie ir sprendžia savo kompetencijos ribose nekišdami kitų žmonių“.

Aplinkos ministerijos nuotr./Daiva Matonienė
Aplinkos ministerijos nuotr./Daiva Matonienė

D.Matonienė taip pat neigė dariusi spaudimą Lietuvos geologijos tarnybos direktoriui: „Visai nekorektiški jūsų klausimai. Dar kartą pasikartosiu, kad aš niekada gyvenime jokių spaudimų nedariau ir nedarysiu.“

Susisiekus su AB „Rėkyva“ generaliniu direktoriumi I.Chrimliumi ir paprašius pakomentuoti santykius su UAB „Legra“, jis sakė, kad tai normalūs verslo santykiai ir jokio konflikto nėra.

Į klausimą, ar yra pažįstamas su viceministre D.Matoniene, verslininkas atsakė nenoriai: „Na, o ką tai keičia? Ne, aš su viceministre nesu pažįstamas. Esu pažįstamas su buvusia vicemere. Prieš keturis metus gal paskutinį kartą mačiau.“

Paklaustas, kodėl skundą dėl nesutarimo su Lietuvos geologijos tarnyba adresavo būtent šiai aplinkos viceministrei, generalinis direktorius sakė: „Jeigu tai būtų ne Matonienė, o Jonaitis ar Petraitis, tai būtų adresuota jam. Todėl, kad jeigu jūs įsigilinsit į veiksmus, ką daro „Legra“, tai pamatysit, kad palaukim, kol bus sudėliotos šakutės ir taškai teismuose. Nes šitam absurdui kažkada turi ateiti pabaiga“.

Labai gardus kąsnis

Geologinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad Juodymo pelkės gelmėse glūdi apie 7 milijonai kubinių metrų durpių žaliavos. Rinkoje kubinis metras durpių kainuoja nuo 8 iki 20 eurų, taigi durpininkai skaičiuoja, kad Juodymo pelkės komercinis potencialas gali siekti apie 77 milijonus eurų.

Gamtosaugininkai teigia, kad pradėjus durpių gavybą pelkė kaip rūšių buveinė bus sunaikinta.

Sovietinės okupacijos metais Lietuvoje buvo nusausinta apie 3 mln. hektarų pernelyg drėgnų ar užpelkėjusių žemių. Tuo laikotarpiu Lietuva neteko beveik 50 procentų visų savo pelkių. Šiandien Europos Sąjungoje pelkinės buveinės griežtai saugomos. Kai kuriose vakarų Europos valstybėse vykdomi daugiamilijoniniai projektai pelkinėms buveinėms atkurti.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką