Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 vasario 25d. 11:04

Algoms Lietuvoje sparčiai augant įmokos į trečios pakopos pensijų fondus sumažėjo

Pinigai
Christian Dubovan nuotr./ Unsplash nuotr. / Pinigai

Nors Lietuvoje atlyginimai sparčiai auga, įmokų į trečios pakopos pensijų fondus gyventojai nėra linkę atitinkamai didinti, o pernai buvo stebimas įmokų mažėjimas. Tokia tendencija mažina galimybes iš papildomo pensijos kaupimo sulaukti finansų ekspertų rekomenduojamo rezultato – 70–80 proc. algos siekiančios pensijos, rašoma pranešime spaudai.

Pastaruosius trejus metus Lietuvoje kasmet algos paauga maždaug dešimtadaliu, rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys. Nuo 2018 m. I ketv. iki 2020 m. III ketv. atlyginimas „į rankas“ Lietuvoje išaugo 33 proc. Tuo metu įmokos į trečios pakopos pensijų fondus per tą patį laikotarpį ne tik, kad nepaaugo, bet ir šiek tiek sumažėjo, sako Aistė Paliukaitė, UAB „Luminor investicijų valdymas“ pensijų produkto vadovė.

„Remiantis „Luminor“ pensijų fondų duomenimis, vidutinė mėnesinė įmoka 2018 m. siekė 24 eurus, 2019 m. paaugo iki 25,5 euro, o 2020 m. nukrito iki 22,5 euro. Pernykščiam įmokų mažėjimui įtakos veikiausiai turėjo pandemija, kuri apsunkino dalies gyventojų finansinę būklę ar padidino neapibrėžtumo jausmą. Tai reiškia, kad pandemijos įtaką ekonomikai matysime dar labai ilgai – ne tik šiemet, bet ir po 30–40 metų“, – teigia „Luminor“ ekspertė.

Lietuvos banko duomenimis, „Luminor“ pensijų fonduose kaupia 52 proc. trečios pakopos kaupimo dalyvių.

Jeigu asmuo, sulaukęs pensijos, nori finansiškai patogiai gyventi, jam rekomenduojama užsitikrinti bent 70–80 proc. jo buvusios algos siekiančią pensiją, rodo Bostono koledžo Pensijų tyrimų centro (JAV) ir finansų ekspertų rekomendacijos. Kaupiant vien pirmoje ir antroje pensijų kaupimo pakopose, vidutiniškai galima tikėtis gauti tik 50 proc. algos dydžio pensiją. Pasak A.Paliukaitės, dėl to Lietuvoje buvo sukurta trijų pakopų pensijų kaupimo sistema, kuri padeda gyventojams užsitikrinti finansiškai stabilią pensiją.

„Tačiau pasiekti 70–80 proc. tikslą dauguma kaupiančiųjų trečioje pakopoje galės tik tuo atveju, jeigu koreguos įmokas pagal savo gaunamo atlygio dydį. Kol kas matome, kad įmokų žmonės nėra linkę didinti, nors atlygis Lietuvoje auga labai sparčiai. Netgi pernai – recesijos metais – vidutinė alga Lietuvoje, ekonomistų skaičiavimais, paaugo apie 10 proc. Be to, apie 12 proc. išaugo gyventojų indėliuose laikomi pinigai. Tuo metu įmokose į trečios pakopos pensijų fondus matome priešingą situaciją“, – sako A.Paliukaitė.

Pirmoje ir antroje pakopose įmokų dydžio žmogui pačiam koreguoti nereikia. Pirmoje pakopoje kaupiama vadinamoji „Sodros“ pensija“ tiesiogiai priklauso nuo mūsų gaunamų pajamų dydžio ir darbo stažo. Antroje pakopoje dalyvaujantys asmenys perveda tam tikrą procentą savo mėnesinio atlygio, tai reiškia, kad įmokos į fondą automatiškai didėja kylant asmens atlygiui.

Trečioje pakopoje pensijos kaupimas vyksta savarankiškai – tai yra, žmonės patys gali nuspręsti, kiek lėšų ir kokiu laikotarpiu pervesti į fondą, aiškina „Luminor“ pensijų ekspertė. Jos teigimu, kiekvieną kartą paaugus atlyginimui būtų racionalu peržiūrėti įmokų į trečiąja pakopą dydį. Dėl tinkamo įmokos dydžio galima pasitarti su pensijų fondo administratoriumi. Tai, kokio dydžio įmoką vertėtų skirti trečiajai pakopai, priklauso nuo daug veiksnių – kiek metų jau kaupiate, keliose pakopose dalyvaujate, koks jūsų atlygio dydis.

„Lietuvoje esanti progresyvi pensijų sistema lemia, kad kuo žmogus gauna didesnį atlygį, tuo valstybinė pensija sudaro mažesnę dalį iki pensijos gautos algos. Tokiu atveju, jei jūsų atlyginimas padidėja dvigubai, dar nereiškia, kad kaupiamą sumą jums užteks irgi padvigubinti, jog pasiektumėte 70–80 proc. algos siekiančią pensiją. Tai reiškia, kad didesnį atlygį gaunantys dirbantieji turi dar daugiau taupyti papildomai pensijai“, – pastebi A.Paliukaitė.

Ekspertė primena, kad esant poreikiui, pavyzdžiui, netekus darbo, visada galima įmokas į trečios pakopos pensijų fondą sumažinti ar net sustabdyti. Tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į rinkos svyravimus.

„Luminor“ nuotr./Aistė Paliukaitė
„Luminor“ nuotr./Aistė Paliukaitė

„Papildomų lėšų kaupimas pensijų fonduose, be abejo, yra susijęs su investavimo rizika – akcijų vertei kylant ir krentant gali nutikti taip, kad sukaupta suma bus mažesnė nei ta, kuri buvo investuota. Tačiau kuo ilgiau ir reguliariau kaupiate, tuo ta tikimybė yra mažesnė. Tą rodo ir praėję metai – nors pernai pasaulį ištiko viena didžiausių krizių, kurios pradžioje rinkoje vyko nuosmukis, vėliau rinkos atsitiesė ir visi pensijų fondai Lietuvoje generavo teigiamą metinę grąžą“, – pastebi A.Paliukaitė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Video

26:32
00:48
26:34

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką