Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 24d. 09:06

Alytaus padangų perdirbėjai po ekologinės katastrofos iš balos gali išlipti sausi

Ekologistikos įmonė 15min tema
Įmonės nuotr. / „Ekologistikos“ įmonė

Gaisrą patyrusiai Alytaus padangų perdirbimo įmonei „Ekologistika“ rašomas liūdnas ateities scenarijus, tačiau net ir bankroto atveju akcininkai nuostolių beveik nepatirs – įmonė neturi jokio turto, o bendrovės vadovui Juozui Cicėnui tai gali būti dar viena vadovavimo nesėkmė. Skirtos baudos taip pat menkai ką keistų, jei būtų skelbiamas bankrotas. Kol Seimo nariai aiškinasi, kodėl įmonė taip lengvai gaudavo taršos leidimus, 15min išsiaiškino, kad Aplinkos apsaugos departamento Alytaus skyriaus vyriausiasis specialistas Jaunius Janonis priklauso klubui, kurio prezidentas buvo J.Cicėnas.

Aplinkos apsaugos specialistas ir J.Cicėnas – klube

„Ekologistikos“ vadovas J.Cicėnas Alytuje – ne šiaip sau eilinis verslininkas. Jis aukštuose sluoksniuose gerai žinomas veikėjas, be to, neseniai vadovavo elitiniam miesto klubui „Rotary“, kuriam ir priklauso.

Kartą per mėnesį „Rotary“ nariai, įtakingi asmenys Alytuje, susirenka į klubo posėdžius, užsiima įvairia veikla, bičiuliaujasi.

Šiam klubui priklauso ne tik J.Cicėnas, bet ir Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos Aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas Jaunius Janonis. Jis šiuo metu perėmė klubo prezidento titulą.

Bendroje klubo nuotraukoje jis (stovi pirmas kairėje) įsiamžinęs kartu su J.Cicėnu (stovi penktas).

Alytaus „Rotary“ klubo nariai
Alytaus „Rotary“ klubo nariai

Šiandien Seimo nariai kelia klausimus, kaip agentūra taip lengvai „Ekologistikai“ pratęsinėjo Taršos leidimus.

Rotariečiai lankydavosi ir pačioje padangų perdirbimo įmonėje.

Rotary klubo įrašas
Rotary klubo įrašas

Negana to, J.Janonio gyvenimo partnerė yra Alytaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja. Šis skyrius teikia vertinimus dėl Poveikio aplinkai vertinimo (PAV). 15min jau rašė, kad tūkstančius padangų mieste laikiusiai „Ekologistikai“ pagal pateiktą PAV net nereikėjo ekstremalių situacijų valdymo plano.

Abejoja, ar tęs veiklą

Šiandien didžiausios Baltijos šalyse naudotų padangų perdirbimo įmonės „Ekologistika“ ateitis miglota, to neslepia ir J.Cicėnas, jis sako, kad pats nežino, ar įmonė dar kada nors veiks.

Aiškėja, kad prieš ekologinę katastrofą įmonė ne kartą buvo bausta, o Seimo nariams dabar kyla klausimų, kaip jai taip lengvai buvo teikiami taršos leidimai. Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako, kad dėl to kaltas liberalus įstatymas – kol bendrovė nepadarė didelės žalos aplinkai, tol niekas negalėjo jos rimtai bausti.

„Ekologistikos“ taršos leidimas
„Ekologistikos“ taršos leidimas

Po šios ekologinės katastrofos taršos leidimai iš įmonės greičiausiai bus atimti – tą numato įstatymas, tačiau yra tikimybė, kad veiklą tęs jau kita įmonė, priklausanti tam pačiam savininkui.

Bendrovės „Ekologistika“ akcijas valdo įmonė „Vivatrans“, kuri priklauso J.Cicėnui. Be to, iš šios įmonės nuomojamas ir sklypas Alytuje.

Paskolino pats sau 300 tūkstančių eurų

Bendrovės likvidacinė vertė yra vienas euras – taip įrašyta „Ekologistikos“ praėjusių metų finansinėje ataskaitoje, pateiktoje Registrų centrui. 2018 m. bendrovė neturėjo jokio finansinio ar ilgalaikio turto, taigi bankroto atveju beveik niekuo nerizikuotų.

Įmonės nuotr. /Ekologistika
Įmonės nuotr. /Ekologistika

Tiesa, 300 tūkstančių eurų yra paskolinusi bendrovė „Vivatrans“, kuri priklauso tam pačiam J.Cicėnui. Estijos kompanijai „Stiiper Grupp OU“ dar neatsiskaityta už įrenginius – 195 tūkst. eurų.

Tūkstančius padangų perdirbanti ir produkciją eksportuojanti „Ekologistika“ praėjusiais metais patyrė 1856 eurų nuostolį, kai pardavimo pajamos sudarė 1,37 mln. eurų.

Alytausgidas.lt nuotr./Įvykio vietoje
Alytausgidas.lt nuotr./Įvykio vietoje

Bankroto atveju labiausiai nukentėtų 40 įmonės darbuotojų, kurie galbūt netektų darbo. Tiesa, jų įdarbinimą iš dalies dotuoja Užimtumo tarnyba, su kuria 2017 m. pasirašyta sutartis. Tuometinė Darbo birža skyrė 100 tūkst. eurų, o „Ekologistika“ įsipareigojo įsteigti 9 darbo vietas. Subsidija skirta penkeriems metams, o pernai jau panaudota 20 tūkst. eurų.

Nors bendrovės vadovas tikino esąs ramus dėl gaisro padarytos žalos, kuri gali siekti kelis milijonus eurų, nes esą viskas apdrausta, aiškėja, kad tai gali būti netiesa. Seimo Aplinkos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas mano, kad dėl gaisro padangų perdirbimo gamykloje Alytuje patirtą žalą turės dengti valstybė ir savivaldybės, nes įmonės draudimas nesiekia 50 tūkst. eurų.

Bankrotų patirtis – nemenka

Jei „Ekologistiką“ ištiktų bankrotas, J.Cicėnui tai būtų ne pirmas ir ne antras kartas. Jis yra vadovavęs bent kelioms įmonėms, kurios patyrė bankrotus. Skambiausias jų – pervežimų įmonė „Daisotra“, kurios vadovu dirbo J.Cicėnas. 2007 m. bankrutavusi stambi pervežimų įmonė kreditoriams liko skolinga 13 milijonų litų.

Aly­taus Ro­ta­ry klu­bo nuotr./„Ekologistikos“ vadovas Juozas Cicėnas
Aly­taus Ro­ta­ry klu­bo nuotr./„Ekologistikos“ vadovas Juozas Cicėnas

Nepavyko ir įmonei „DL logistika“, kurios vadovu buvo J.Cicėnas. Dėl susidariusių skolų įmonė bankrutavo ir jau yra likviduota.

Nepavyko ir keleivių pervežimas. Kai J.Cicėnas tapo „Druskininkų parko“ komercijos direktoriumi, keleivių vežimo įmonė bankrutavo, o J.Cicėnas buvo atleistas už šiurkščius pažeidimus.

Neturėjo teisės atimti taršos leidimų

J.Cicėnas Alytuje yra pakankamai žinoma asmenybė, prieš keletą metų yra buvęs miesto „Rotary“ klubo, kuriam priklauso nemažai įtakingų mieste žmonių, prezidentas.

Nors įmonė „Ekologistika“ ne kartą bausta už įvairius pažeidimus, taršos leidimai jau būdavo kasmet išduodami ar pratęsiami. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, taršos leidimas „Ekologistikai“ išduotas 2014 metų birželį. Jame leidžiama vienu metu laikyti didžiausias atliekų – naudotų padangų – kiekis yra 2000 tonų.

2017 metų liepą šis taršos leidimas keičiamas ir jame šis kiekis sumažėja iki 290,5 tonos – leidžiama laikyti ne tik naudotas padangas, tačiau ir juodųjų metalų bei tekstilės atliekas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Padangos
Luko Balandžio / 15min nuotr./Padangos

Pernai lapkritį „Ekologistikai“ leista laikyti ne daugiau 1920 tonų nebetinkamų naudoti padangų, taip pat ir 580,5 tonos juodųjų metalų, tekstilės, geležies ir plieno atliekų, plastikų ir gumos, iš atliekų gauto kuro bei kitų atliekų.

„Čia yra problema, nes taršos leidimai atimami tik tada, kai padaroma didelė žala gamtai. Pažeidimų „Ekologistikoje“ buvo ne vienas, tačiau reikšmingos žalos – ne. Todėl jie kasmet ir gaudavo leidimus“, – 15min sakė buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Jo nuomone, tai akivaizdi įstatymo spraga, prastumta po sąlygų verslui gerinimo priedanga.

Beje, anksčiau inspektoriai galėjo atimti leidimus ir už mažus pažeidimus, tačiau nežinia kodėl įstatymas buvo sušvelnintas.

Sugriežtinti įstatymo nespėjo

Aplinkos apsaugos agentūra, pasak jo, neturėjo kitos išeities – tik išdavinėti taršos leidimus įmonei.

Buvęs aplinkos ministras K.Navickas sako spėjęs parengti įstatymo pataisą, kuri sugriežtintų išdavimą. „Kiek žinau, pataisa užstrigo Kaimo reikalų komitete. O tokių tiksinčių bombų su sandėliuojamomis padangomis Lietuvoje yra ir daugiau“, – 15min dėstė K.Navickas.

Seimo narys liberalas Simonas Gentvilas kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą su klausimais – kokiomis aplinkybėmis „Ekologistika“ gaudavo taršos leidimus.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Simonas Gentvilas
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Simonas Gentvilas

„Tampa akivaizdu, kad čia veikia tam tikras modelis – atliekų tvarkymo sektoriuje įmonės kyla kaip feniksai iš pelenų, vadovas ne kartą patyręs bankrotus. O Aplinkos apsaugos agentūra, pasak jo, nepasimokė iš „Metaloido“ istorijos, kai pavojingai degė padangų perdirbimo įmonės stogas.

Aplinkos apsaugos instituto vadovo Alfredo Skinulio manymu, pagrindinė problema tvarkant senas padangas slypi Atliekų tvarkymo ir kituose įstatymuose, kurie numato gamintojų ir importuotojų pareigą finansuoti ne visų, o tik 80 proc. atskirai vidaus rinkai pateikto padangų kiekio surinkimą ir perdirbimą.

„Tai reiškia, kad tik dalis netinkamų naudojimui padangų yra surenkama ir sutvarkoma ir tūkstančiai tonų padangų, įskaitant įvažiuojančias į šalį su transporto priemonėmis ir parduodamas nelegaliai, lieka nesutvarkyta“, – sako jis.

Įmonė prašė ES paramos „aplinkos taršai mažinti“

Alytaus bendrovė „Ekologistika“, kurioje kilo ekologinė katastrofa, tikėjosi padangų granules panaudoti gumos plytelių, modifikuoto asfalto gamybai. Pradiniam darbui bendrovė šįmet laimėjo ir Europos Sąjungos paramos konkursą, kurio vertė 21 tūkstantis eurų.

Tai 15min patvirtino Lietuvos verslo paramos agentūroje.

Dar 259,7 tūkst. eurų „Ekologistika“ prašė naujai linijai įrengti, kuria siekta „mažinti aplinkos taršą naudoti netinkamomis padangomis“. Joje tikėtasi iš padangų gaminti gumos granules. Tačiau paraiška atmesta paties pareiškėjo prašymu.

Su nauja linija „Ekologistika“ tikėjosi dvigubai padidinti darbo našumą, išauginti įmonės apyvartą ir pelningumą.

Įmonė dar bandė gauti ES paramą ekoinovacijų įdiegimui, tam prašė 50 tūkstančių eurų, tačiau šių metų balandžio 29 dieną Lietuvos verslo paramos agentūra nesutiko laiminti projekto. Paraiška buvo atmesta „dėl esminių priemonės reikalavimų netekinimo“, tačiau kokios jos – LVPA neskelbia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką