Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Apžvalga: Lietuvos miškai ir juos prižiūrinčios urėdijos

Gaižiūnų karinis poligonas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Gaižiūnų karinis poligonas
Šaltinis: BNS
1
Skaitysiu vėliau
A A

Aplinkos ministerijai inicijavus šalies miškų ūkio pertvarką, kuria siekiama vietoje 42 urėdijų įsteigti vieną už miškų ūkį atsakingą valstybės įmonę, BNS pateikia svarbiausius faktus apie Lietuvos miškus ir juos prižiūrinčias urėdijas.

Miškininkystės sektoriuje veikia 43 valstybės įmonės – 42 miškų urėdijos, patikėjimo teise valdančios ir naudojančios joms skirtus valstybinius miškus, jų veiklą prižiūrinti Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinis miškotvarkos institutas, atliekantis miškotvarkos darbus ir rengiantis žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Didžiausios yra Švenčionėlių (42 tūkst. hektarų) ir Panevėžio (38 tūkst. hektarų) miškų urėdijos, o mažiau nei po 15 tūkst. hektarų valdo Dubravos, Kupiškio ir Zarasų miškų urėdijos.

Lietuvoje miškai sudaro 2,18 mln. hektarų, iš kurių mišku apaugę yra 2,055 mln. ha, o miškingumas sudaro 33,4 proc. Didžiausią dalį (56 proc. arba 1,15 mln. ha) miškų ploto užima spygliuočių medynai. Beveik pusę (49,7 proc.) miškų ploto užima valstybiniai miškai, kurie sudaro 1,085 mln. ha.

39,7 proc. arba 866 tūkst. ha miško valdo privatūs savininkai, kurių Lietuvoje 2015 metų pradžioje buvo 247,8 tūkst. ir kurie vidutiniškai valdo 3,4 ha. 10,5 proc. miškų ploto yra rezervuota nuosavybės teisės atkūrimui.

2015-ųjų pabaigoje miškų urėdijos valdė 1,003 mlrd. eurų vertės biologinio turto – 5,3 proc. daugiau nei 2014 metų pabaigoje. Miškininkystės sektoriaus turtas per 2015 metus išaugo 4,6 proc. iki 1,2 mlrd. eurų, rodo Valstybės valdomų įmonių veiklą prižiūrinčio Valdymo koordinavimo centro (VKC) duomenys.

2015 metais urėdijos gavo 158,7 mln. eurų pajamų – 5,4 proc. mažiau nei 2014 metais. Jų mažėjimui didžiausios įtakos turėjo atpigusi apvalioji mediena, kurios vidutinė kaina smuko nuo 43,8 eurų už kubrą 2014 metais iki 38,6 eurų 2015 metais. Krintant kainai, parduotas apvaliosios medienos kiekis augo 7 proc. Iš viso 2015 metais buvo parduota 3,7 mln. kubų apvaliosios medienos.

Vien pirmąjį 2016 metų pusmetį urėdijos uždirbo 12,426 mln. eurų normalizuoto grynojo pelno – 1,2 proc. mažiau nei 2015 metų tuo pat laiku (12,578 mln. eurų), jų pajamos padidėjo 2,8 proc. iki 79,999 mln. eurų. Birželio pabaigoje miškų urėdijose dirbo 4073 darbuotojai.

2015 metais iškirsta 6,7 mln. kubų medienos. Valstybiniuose miškuose iškirsta 3,8 mln. kubų – beveik tiek pat, kaip ir 2014-aisiais. Privačiuose miškuose kirtimai siekė 2,9 mln. kubų – 23,7 proc. mažiau.

Miškų urėdijos vidaus rinkoje 2015 metais pardavė 3,45 mln. kubų apvaliosios medienos, tai 9,2 proc. daugiau nei 2014 metais. Daugiausiai jos supirko bendrovės „Juodeliai“ (233,4 tūkst. kubų), „Ikea Industry Lietuva“ (230,1 tūkst. kubų) ir „Targirė“ (155 tūkst. kubų).

2015 metais į užsienį eksportuota 1,4 mln. kubų medienos – 18,1 proc. mažiau nei 2014 metais. Daugiausiai eksportuota į Latviją (760 tūkst. eurų), Lenkiją (321 tūkst. eurų) ir Švediją (146 tūkst. eurų).

Miškų urėdijų indėlis į valstybės biudžetą. 2016 metais urėdijos sumokėjo 3,2 mln. pelno įmokų (2015 metais – 5,6 mln. eurų). 2015 metais jos apskaitė 23,9 mln. eurų netipinių mokesčių (2014 metais – 25,1 mln. eurų).

Pernai kovo viduryje Lietuvoje lankęsis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), kurios nare siekia tapti Lietuva, generalinis sekretorius Angelas Gurria teigė, kad Lietuvai nereikia 42 miškų urėdijų ir jų skaičius turėtų būti mažinamas.

Tuometinis premjeras Algirdas Butkevičius pernai balandį teigė, kad 2018 metais siekdama prisijungti prie EBPO, Lietuva turi paspartinti urėdijų pertvarką.

Seimas 2015 metų balandį priėmė Miškų įstatymo pataisas, kurios įtvirtino miškų urėdijų skaičių – 42. Pataisos susilaukė kritikos, nes tokiu būdu užkirstas kelias centralizuoti miškų valdymą ir mažinti išlaidas. Vėliau Seimas atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, – ji pareiškė, kad miškų ūkio pertvarka yra Vyriausybės atsakomybė, o įstatymą ji vetavo A.Butkevičiaus prašymu. Premjeras pareiškė, kad įstatymo pataisos yra antikonstitucinės, o Seimo nariams galbūt „koją pakišo“ žinių trūkumas ir modernios vadybos nesupratimas.

Sujungti urėdijas ne kartą siūliusi D.Grybauskaitė pernai birželį metiniame pranešime pareiškė, kad „42 nepajudinamos urėdijos veikia chaotiškai ir neefektyviai“.

Nemažai diskusijų sukėlė ir 2015 metų pavasarį Seime svarstytos Miškų įstatymo pataisos, kuriomis siūlyta suteikti pirmenybę medieną įsigyti tik Lietuvos perdirbėjams bei biokuro gamintojams. Siūlomą principą kritiškai vertino D.Grybauskaitė ir generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis, teigdami, kad pasiūlymai gali prieštarauti konkurencijai, ES teisei ir šalies Konstitucijai. Tuomet teigta, kad nauja tvarka būtų naudinga keliems didiesiems medienos perdirbėjams – bendrovėms „Grigeo Grigiškės“, Vakarų medienos grupė, „Juodeliai“ bei kitoms.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
informacija
JUODELIAI, UAB
Vadovas: Andrius Zimnickas Darbuotojų sk.: 390 2015m . Pajamos: 30 - 50 mln. Eur
VAKARŲ MEDIENOS GRUPĖ, UAB
Vadovas: Viktoras Adomaitis Darbuotojų sk.: 118 2015m . Pajamos: 5 - 10 mln. Eur
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką