Apsiniaukusį kovo 8-osios rytą bunkerinio tanklaivio „Rina“ įgula ruošėsi dar vienai darbo dienai jūroje. Danijos sąsiauriuose šis tanklaivis dirba kaip plaukiojanti degalinė – kuru aprūpina kitus pro šalį plaukiančius laivus.
Darbo čia apstu – Baltijos ir Šiaurės jūras jungiantis vandens kelias yra vienas judriausių pasaulyje. Kiekvieną dieną pro jį vidutiniškai praplaukia daugiau nei 200 laivų.
Tarp jų ir Rusijos šešėlinio laivyno tanklaiviai – seni, be draudimo ir aiškių savininkų plaukiojantys laivai, padedantys Rusijai apeiti Vakarų sankcijas ir pasaulyje pardavinėti rusišką naftą bei jos produktus.
Pagal laivų stebėjimo platformos „MarineTrafic“ duomenis, 11 valandą ryto prie „Rinos“ borto pasipildyti kuro priplaukė vienas jų – per milijoną barelių naftos galintis gabenti tanklaivis „Blue“. Jo denyje plazdėjo Karibų salų valstybės Antigvos ir Barbudos vėliava, laivas oficialiai priklauso nežinomai Turkijos įmonei, registruotai mažame bute prie Stambulo. Netoli Skageno prisipildęs bakus „Blue“ plaukė į Primorską – pagrindinį Rusijos naftos eksporto uostą netoli Sankt Peterburgo, iš ten jis ruošėsi gabenti naftą į Indiją.
Kaip įprasta šešėliniams tanklaiviams, „Blue“ įgula dažnai išjungia automatines atpažinimo sistemas ir taip slepia laivo maršrutą, naftos kilmę ir jos perkrovimą jūroje į kitus laivus.
Praėjusių metų sausį „Blue“ buvo pastebėtas netoli Graikijos krantų, čia jis perkrovė rusišką naftą kitam tanklaiviui „Ligera“ – šis, pažeisdamas sankcijas, ją nugabeno į Venesuelą.
Po aštuonių mėnesių – spalio 30 d. „Blue“ kuru pildė ir kitas bunkerinis tanklaivis – „Zircone“. Šį kartą netoli Gotlando salos, kurios pašonėje driekiasi pagrindinis tanklaivių kelias iš Rusijos uostų.
„Rina“ ir „Zircone“ priklauso Dubajuje registruotai įmonei „FB-Trade“. Tačiau jos ryšiai ir tikrieji savininkai veda į Baltijos šalių bunkeriavimo milžinę „Fast Bunkering“.
15min, LRT, „Eesti Ekspress“ ir „Neka personiga“ tyrimas atskleidžia, kad vien nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2025 m. kovo 27 d. „Rina“ ir „Zircone“ pripildė kuro mažiausiai 159 tanklaivius, plaukusius iš ir į Rusijos uostus.
Surinktus duomenis žurnalistai pateikė Kyjivo ekonomikos mokyklos analitikui Anatolijui Kravcevui, jis teigė, kad bent 20 iš šių tanklaivių turėjo aiškių priklausymo Rusijos šešėliniam laivynui požymių.
„Šiems laivams trūko tinkamo draudimo, o jų savininkai ir valdymo įmonės buvo registruoti už Naftos kainų viršutinės ribos koalicijos jurisdikcijų ribų“, – sakė specialistas.
Žurnalistai neturi duomenų apie tai, kad „Rina“ ir „Zircone“ būtų kuru aprūpinę sankcionuotus laivus, tačiau kai minėtus 20 tanklaivių jie aptarnavo – šie jau turėjo šešėlinio laivyno požymių.
Vėliau 20 jų atsidūrė sankcijų sąrašuose, tarp jų ir jau minėtas „Blue“. Dar 24 laivai pagal „OpenSanctions“ duomenų bazę šiuo metu yra susiję su sankcionuotais subjektais.
Tarptautinės sankcijos numato išimtis laivų, gabenančių rusišką naftą, degalų papildymui, tačiau ši veikla reglamentuojama griežtomis taisyklėmis. Pasak Suomijos Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro specialisto Petro Katino, kurą tiekianti įmonė privalo įsitikinti, kad klientų kroviniai atitinka rusiškai naftai nustatytas kainų ribas, taip pat patikrinti, ar tanklaivis neturi šešėlinio laivyno požymių.
„Degalų papildymo bendrovės privalo atlikti išsamius patikrinimus, užtikrinti skaidrią dokumentaciją ir visiškai laikytis galiojančių teisės aktų“, – teigė specialistas.
Nepaisant ES taisyklių, tanklaiviai „Rina“ ir „Zircone“ toliau netrukdomai tiekia kurą Rusijos šešėlinio laivyno laivams Baltijos jūroje, taip sudarydami sąlygas šiam tinklui klestėti.
Suprasti akimirksniu
- Nuo Estijos nepriklausomybės pradžios A.Tšuletsas kartu S.Pastersu vystė verslą, apimantį degalų importą ir laivų pildymą kuru. Pagrindinė įmonė „Baltic Sea Bunkering“ buvo įsikūrusi Taline, o kitos veikė Latvijoje, Lietuvoje ir kitose šalyse. A.Tšuletso ir jo partnerių verslas labiau žinomas „Fast Bunkering“ vardu – tai buvo įmonių prekinis ženklas, kuriuo žymėti ir jų laivai. Įmonių grupė buvo didžiausias bunkeriavimo, t.y. laivų pildymo kuru, tinklas Baltijos šalyse.
- Sankcijos Baltarusijai ir Rusijai apsunkino „Fast Bunkering“ veiklą, kuri iki to buvo priklausoma nuo rusiškos naftos produktų.
- 2023 metais Estijos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą. Įtariama, kad „Fast Bunkering“ bendrovė Estijoje galėjo pažeisti sankcijas ir importuoti rusišką kurą.
- Šis kuras galėjo pasiekti ir Lietuvoje esančią „Fast Bunkering“ bendrovę „Saurix kuras“.
- Tais pačiais metais „Fast bunkering“ paskelbė, kad stabdo veiklą. Tačiau turimi duomenys rodo, kad tie patys verslininkai atrado naują verslo gyslą – Rusijos šešėlinį laivyną.
- 2024 metais laivai per tarpininkų įmones buvo parduoti „FB Trade“ įmonei Dubajuje. Žurnalistų surinkti duomenys rodo, kad įmonę valdo Vadimas Frolovas – buvęs „Fast Bunkering“ darbuotojas ir valdybos narys Estijos įmonėje. „FB Trade“ naudoja tą patį logotipą ir reklamuoja savo paslaugas per „Fast bunkering“ socialinius tinklus. O laivus „Rina“ ir „Zircone“ vis dar administruoja Baltijos šalių įmonės, susijusios su „Fast bunkering“ įmonių grupe.
- Per dešimt mėnesių „Rina“ ir „Zircone“ aprūpino kuru 159 laivus, plaukusius iš ar į Rusijos uostus. Tarp jų buvo mažiausiai 20 šešėlinio laivyno tanklaivių, kurie vėliau pateko į sankcijų sąrašus.
- Nors ES kovoja su šešėliniu laivynu sankcionuodama vis daugiau laivų, vis dar išlieka teisiškai neapibrėžta pilkoji zona. Ji leidžia Baltijos jūroje bendrovėms toliau dirbti su šešėliniu laivynu – nors formaliai jos privalo tikrinti klientų ryšius su rizikingais operatoriais, realiai niekas nekontroliuoja, kaip tai daroma. Net jeigu institucijos nustato pažeidimų – baudos labai mažos.
,,Fast bunkering“ imperija
Klaipėdos Debreceno gatvėje esantis bendrabučio tipo 11-tas namas niekuo nesiskiria nuo kitų šioje miesto dalyje esančių namų. Viename jo butų registruota įmonė „Saurix kuras“ – 2023 m. šios bendrovės pardavimo pajamos viršijo 50 mln. eurų, o 2022 m. buvo dar didesnės ir siekė 60 mln. eurų. Įmonės verslo modelis buvo paprastas – Klaipėdos uoste „Saurix kuras“ iš bunkerinio tanklaivio „Grumant“ įvairiems laivams tiekė kurą.
Tačiau net ir generuodama, rodos, nemažą apyvartą ši įmonė tėra nedidelė dalelė gerokai didesnio Estijoje įsikūrusio įmonių tinklo „Baltic Sea Bunkering“ dalis. Jūrų pramonės atstovai ją geriau žino pagal prekės ženklą „Fast Bunkering“, kuriuo žymėti ir jos tanklaiviai.
„Fast Bunkering“ įkūrėjas Aleksejus Tšuletsas pradėjo kurti savo verslo imperiją iškart po Estijos nepriklausomybės atkūrimo.
A.Tšuletsas jau tada sulaukė įtarimų, kad jo verslas neskaidrus. 1993 metais Estijos spaudoje pasirodė pranešimas, kad jo įmonė „AS Infäst“ Švedijoje galimai pardavinėjo vokišką naftą, kuri Estijai buvo suteikta kaip humanitarinė parama.
Nepaisant skandalo, A.Tšuletsas, kartu su verslo partneriais Sergejumi Pastersu ir Aleksejumi Murisepu sėkmingai vystė savo verslą, apimantį degalų importą, bunkeriavimą, jūrų logistiką, sausumos transportą ir nekilnojamąjį turtą. Iki XX a. pabaigos jis reguliariai buvo įtraukiamas į turtingiausių Estijos gyventojų sąrašą, o 2014 metais jo turtas buvo įvertintas beveik 50 mln. eurų.
„Baltic Sea Bunkering“ dukterinės įmonės ir kitos su verslininkais susijusios bendrovės veikė Rygos ir Klaipėdos uoste, taip pat įsigijo visą Estijos Paldiskio Šiaurės uostą, kuris tapo pagrindiniu „Fast Bunkering“ operacijų centru. Laikui bėgant A.Tšuletso įtaka Paldiskio mieste – vienoje iš pagrindinių Estijos eksporto arterijų – išaugo tiek, kad kai kurios žiniasklaidos priemonės jį praminė „miesto savininku“.
Po Krymo aneksijos sėkmė nusisuko
Visgi 2014 metais sėkmė nuo A.Tšuletso ir jo partnerių pradėjo nusigręžti. Rusijai aneksavus Krymą, Baltijos šalių ir Maskvos ekonominiai santykiai pašlijo. Nuo pigios rusiškos ir baltarusiškos naftos produkcijos priklausomos „Fast Bunkering“ pajamos taip pat krito.
Estijos leidinio „Aripaev“ duomenimis, iki 2020 metų A.Tšuletso valdomų įmonių vertė sumažėjo daugiau nei trečdaliu.
Situacija dar labiau pablogėjo 2022 metų vasarį, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Vakarų šalys uždraudė Rusijos naftos importą ES jūrų keliais. Dar po metų šis draudimas buvo išplėstas ir naftos produktams, tokiems kaip dyzelinas ir mazutas, kuriuos pardavinėjo „Fast Bunkering“.
2022 metų antrąjį ketvirtį Estijoje „Fast Bunkering“ pajamos siekė apie 67 mln. eurų, o po metų jos smuko iki vos 185 tūkst. eurų.
Įsigaliojus sankcijoms, įmonė, iki tol priklausiusi nuo rusiškų degalų, atsidūrė tiek žurnalistų, tiek teisėsaugos akiratyje – įtariama, kad ji nenutraukė importo iš Europos Sąjungai nedraugiškų šalių, o priešingai – rado būdų tęsti jį slapta.
Rusiškas kuras galėjo pasiekti ir Klaipėdą
2023 metais Estijos teisėsaugos institucijos pradėjo tyrimą dėl „Fast bunkering“ bendrovės „NT Bunkering“ – įtariama, kad ji pateikė suklastotus dokumentus, kuriuose rusiško kuro kilmė buvo nurodoma kaip Kazachstano. Tyrimo metu buvo atliktos kratos „Fast Bunkering“ grupės įmonėse. Buvo areštuotas ir „NT Bunkering“ turtas, tarp jų – apie 100 tūkst. eurų vertės „Porsche“ automobilis.
Estijos generalinė prokuratūra informavo, kad ikiteisminis tyrimas vis dar vyksta. „Todėl negalime komentuoti jo turinio“, – šių metų vasarą raštu žurnalistus informavo prokuratūra.
„Viskas baigta“, – 2023 metais Estijos verslo dienraščiui „Aripaev“ sakė „NT Bunkering“ valdybos narys A.Murisepas ir pridūrė, kad sankcijos prieš Rusiją jų verslą padarė neįmanomą.
Žurnalistų surinkti duomenys rodo, kad minėtas rusiškas kuras galėjo pasiekti ir Klaipėdą. Čia bendradarbiauta su įmonėmis, įtariamomis sankcijų apeidinėjimu, o šaltinių teigimu, rusiškos kilmės kuras Lietuvoje galėjo būti maskuojamas Kazachstano kilmės sertifikatais.
Klaipėdoje „Fast bunkering“ įmonė „Saurix kuras“ turėjo tanklaivį „Grumant“. Finansinės ataskaitos rodo, kad 2022 metais ši įmonė iš Estijos „Fast Bunkering“ bendrovės „NT Bunkering“ įsigijo naftos produktų daugiau nei už 30 mln. eurų. Būtent ši įmonė figūruoja Estijoje pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl sankcijų apeidinėjimo. Įtariama, kad ji 2022 metais importavo rusišką kurą, pateikdama muitinei suklastotus dokumentus.
„Fast Bunkering“ veikla Lietuvoje
- 2008 m. Lietuvoje įkurta bendrovė „Fast Bunkering Klaipėda“. Akcininkas – su A. Tšuletsu siejama Karibų salose registruota CNV Investments N.V.. Vadovas – Estijos verslininkas Aleksėjus Murisepas.
- Įmonė tiekė kurą laivams Klaipėdos uoste iki 2012 m., kai įsivėlė į teisminius ginčus. 2014 m. jai buvo pritaikytas 15,35 mln. eurų turto areštas dėl nesumokėtų mokesčių.
- 2015 m. įmonė laimėjo bylą Europos Teisingumo Teisme, kuris nustatė, kad Lietuvos mokesčių inspekcija neteisingai apskaičiavo PVM nepriemoką.
- Vėliau įmonės veiklą perėmė kita grupės įmonė – „Saurix kuras“.
- 2015 m. į Klaipėdą atplaukė tanklaivis „Grumant“, netrukus jame jau plasdėjo Lietuvos vėliava ir buvo įrengtas muitinės sandėlis.
- „Saurix kuras“ sparčiai augo, generavo dešimčių milijonų eurų apyvartą, tiekdama kurą į Klaipėdą atplaukiantiems laivams.
- Įmonei Lietuvoje vadovauja latvis Eduards Borisovs.
Pasak tyrimo šaltinio, dirbusio su Lietuvos įmonės „Saurix kuras“ veiklos dokumentais, rusiškos kilmės kurą į Klaipėdos uostą atplukdė „Fast Bunkering“ tanklaivis „Ristna“.
Pasak šaltinio, po sankcijų įvedimo kuro kilmė dokumentuose buvo sistemingai maskuojama – sertifikatai pateikiami iš Kazachstano ir kitų šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, nors realybėje produktai buvo iš Rusijos.
„Iš Rusijos veždavo, iš kur daugiau? (...) Kas parašyta, tai nereiškia, kad teisybė. Muitinė niekada netikrino, tik skaitliukus žiūrėdavo. Jiems neįdomu – svarbu, kad kiekis sutaptų“, – sakė šaltinis.
Lietuvos muitinė informavo, kad 2021–2025 m. „Saurix kuro“ dėl galimų sankcijų pažeidimų netikrino.
Apie tai, kad nepaisant sankcijų „Fast Bunkering“ galėjo disponuoti rusiška nafta, kalba ir kitos įmonės. 2023 metų lapkritį viena didžiausių bunkeriavimo įmonių pasaulyje „Bunker One“ kreipėsi į Danijos priežiūros institucijas tvirtindama, kad Danijos sąsiauriuose „Fast Bunkering“ tanklaiviai taip pažeidžia sąžiningos konkurencijos taisykles.
„Fast Bunkering“ kaltinimus atmetė ir pavadino juos „konkurentų noru susidoroti“.
2024 metais „Fast Bunkering“ tvirtinimai, kad nutraukia veiklą, virto tiesa. Baltijos jūroje plaukioję tanklaiviai, kurie lyg kuro stotelės aptarnaudavo į Klaipėdos, Rygos ir Talino uostus atplaukiančius laivus – buvo parduoti.
Šešėlinis laivynas – nauja „Fast Bunkering“ aukso gysla
Kaltinimai, kad „Fast Bunkering“ remia šešėlinį laivyną, pasirodė dar nepardavus laivų. 2024 metų balandį Švedijos transliuotojo SVT tyrimas atskleidė, kad šios estų ir latvių bendrovės laivai tarptautiniuose vandenyse netoli Gotlando, daugiau nei per du mėnesius aprūpino degalais daugiau nei 50 naftos tanklaivių, keliaujančių į Rusijos uostus bei iš jų.
Tą patį mėnesį tarptautinės aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace“ aktyvistai jūroje ant tanklaivio „Zircone“ dažais užrašė „nafta maitina karą“. Tuo metu „Fast Bunkering“ teigė, kad teikia paslaugas tik Europos bendrovių laivams, ir tvirtino, kad laikosi visų reikalavimų.
Nepaisant to, kad „Fast Bunkering“ paskelbė nutraukianti veiklą ir pardavusi savo laivų flotilę, du jos tanklaiviai – „Rina“ ir „Zircone“ liko plaukioti Baltijos jūroje. Čia jie toliau aptarnauja Rusijos šešėlinį laivyną.
Naujas tanklaivių savininkas – 2024 m. įsteigta Dubajaus įmonė „FB Trade“.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Dubajus tapo prieglobsčiu įmonėms, siekiančioms veikti ES rinkoje, bet norinčioms išlikti nesusekamomis – prieiga prie įmonių registrų Emyratuose yra itin ribota, todėl dažnai neįmanoma nustatyti, kas yra bendrovių galutiniai naudos gavėjai.
„Įmonių persikėlimas į Dubajų tapo bendra tendencija, nes ten galima paslėpti bet ką. Daugelis Rusijos įmonių, kurios valdo šešėlinį laivyną, persikėlė į Dubajų“, – žurnalistams teigė Salvatoras R. Mercoglianas. Jis yra JAV Prekybos laivyno akademijos profesorius, populiaraus „YouTube“ kanalo „What’s Going On With Shipping“ vedėjas.
„FB Trade“ įmonės svetainėje pateikta labai mažai informacijos, jos logotipas sutampa su „Fast Bunkering“ logotipu. Viešuosiuose šaltiniuose galima rasti, kas yra įmonės vadovas – Estijos pilietis Vadimas Frolovas. Tai yra tas pats asmuo, kuris anksčiau dirbo kuro tiekimo specialistu Latvijos įmonėje „Fast Bunkering“ ir įregistravo „Fast Bunkering AS“ Estijoje.
Tuo metu „Fast Bunkering“ įkūrėjas A.Tšuletsas žurnalistams griežtai neigė bet kokias sąsajas su Dubajuje registruota įmone. Kitą dieną po to, kai atsakė į žurnalistų klausimus, Viktoras Frolovas – Vadimo Frolovo tėvas, buvo pašalintas iš Estijos įmonės „Fast Bunkering“ valdybos.
Pasak vieno iš buvusių „Fast Bunkering“ savininkų Sergejaus Pasterso, kuris šiuo metu bylinėjasi su savo ilgamečiu verslo partneriu, Estijos degalų magnatu A.Tšuletsu, šešėlinio laivyno atsiradimas „Fast Bunkering“ veiklą pavertė itin pelninga.
„Iki 2022-ųjų bunkeriavimas didžiausiame Danijos sąsiauryje buvo nuostolingas, tačiau tais metais, kai Rusijai buvo pritaikytos sankcijos ir daugelis degalų tiekėjų nutraukė tiekimą rusiškiems laivams ar laivams, gabenantiems rusiškas prekes, tiekimo maržos smarkiai išaugo“, – žurnalistams sakė S.Pastersas.
„A.Tšuletsas tuo pasinaudojo ir pradėjo aptarnauti Rusijos šešėlinį laivyną“, – pridūrė jis.
Paklausus apie šešėlinio laivyno aptarnavimą – pasikeitė laivus administruojančios įmonės
„Fast Bunkering“ įkūrėjas Aleksejus Tšuletsas, paklaustas apie Rusijos šešėlinio laivyno aptarnavimą, teigė, kad negali atsakyti į šiuos klausimus. Jis tikino nuo 2023 m. nedalyvaujantis bunkeriavimo versle, todėl negali komentuoti dabartinių veiklų, kuriomis užsiima kadaise jam priklausę laivai.
„Klausimus reikėtų užduoti laivų naujiesiems savininkams“, – teigė verslininkas. Jis taip pat pabrėžė, kad ankstesniuose žiniasklaidos pranešimuose minimais kaltinimais konkurentai esą siekė sunaikinti jo įmonę.
Tačiau Estijos verslininkas taip ir neatsakė į klausimus, kodėl „Fast Bunkering“ socialinių tinklų paskyros vis dar skelbia nuotraukas ir vaizdo įrašus iš bunkeriavimo operacijų, įskaitant ir Baltijos jūroje.
Be to, iškart po žurnalistų klausimų įvyko staigūs tiriamų laivų valdymo pokyčiai.
Estijoje registruota „Welton Enterprises“, priklausanti „Fast Bunkering“ grupei, iki šių metų rugsėjo vidurio, kai žurnalistai pateikė klausimus A.Tšuletsui, buvo laivo „Zircone“, aptarnavusio Rusijos šešėlinį laivyną, administratorė.
Po to, kai žurnalistai pradėjo domėtis šių laivų veikla Baltijos jūroje, jų valdymas pasikeitė – laivų administravimą perėmė Latvijos bendrovė „Ship Service“. Vis dėlto ir ši įmonė turi ryšių su „Fast Bunkering“ grupe.
Latvijos pilietis Pavelas Gorelikovas, dabartinis „Ship Service“ savininkas, anksčiau dirbo vienoje iš „Fast Bunkering“ įmonių ir sukūrė „FB Trade“ interneto svetainę. Rygoje registruotą SIA „Ship Service“ jis įsigijo šių metų rugsėjį.
Be to, kita P.Gorelikovo įmonė, „Boncrew“, kuri specializuojasi jūrininkų įdarbinime, jau ne vienerius metus teikia paslaugas ir „Fast Bunkering“.
Susisiekus su P.Gorelikovu, šis teigė, kad negali nieko pakomentuoti, nes išmano tik techninę laivų priežiura, o laivų valdymu užsiima pats laivo savininkas.
„Galiu papasakoti apie variklius, bet ne apie komercinę pusę,“ – pridūrė jis.
Ta pati panelė, tik kita suknelė
Šiuo metu „Rina“ ir „Zircone“ tanklaivių savininkas yra Dubajuje registruota įmonė „FB trade“, tačiau laivai dar iki tol kelis kartus pakeitė savininkus – visi jie susiję su „Fast Bunkering“.
Pagal galiojančias ES sankcijas, tanklaivį parduodančiai įmonei tenka atsakomybė už pirkėjo tapatybės ir planuojamo naudojimo patikrinimą. Ši prievolė įvesta siekiant užkirsti kelią tanklaivių perdavimui šešėliniam Rusijos laivynui.
Pasak A.Tšuletso, laivai buvo parduoti neįvardytai ES įmonei, siekiant užtikrinti šių taisyklių laikymąsi. Tačiau pagal viešus laivų registrus matome, kad ta neįvardinta įmonė, kuri staiga supirko visus „Fast Bunkering“ laivus – Latvijos bendrovė „Welton Enterprises“.
Formaliai ši įmonė nepriklauso „Fast Bunkering“ įmonių grupei, tačiau ji turi tokį patį pavadinimą, kaip jau anksčiau minėta Estijos bendrovė „Welton Enterprises“, kuri priklauso A.Tšuletsui ir jo partneriams.
Juridiškai „Welton Enterprises“ Latvijoje nėra minėtos grupės dalis. Tačiau Latvijos įmonės vienintelis akcininkas yra Eduardas Borisovas – Latvijos pilietis, kuris taip pat yra „Fast Bunkering“ įmonės Lietuvoje „Saurix kuras“ vadovas.
Latvijos įmonė, dabar žinoma kaip „Welton Enterprises“, iki 2023 m. turėjo kitą pavadinimą, kitus savininkus ir beveik neturėjo pajamų. Pagal Latvijos verslo registrą, įmonė iš pradžių buvo įregistruota 2018 m. kaip SIA „Rent Flat“, 2023 metais pasikeitus savininkams ji tapo „FB Shipping“, o vėliau SIA „Welton Enterprises“.
Įmonė, kuri iki tol beveik neturėjo pajamų, staiga sugebėjo sukaupti 6,3 mln. eurų, kad įsigytų laivus „Rina“, „Zircone“ ir dar vieną „NT Bunkering“ laivą „Onyx“. Visą laiką, kai ji valdė šiuos tris laivus, įmonėje dirbo tik du darbuotojai.
Susisiekus su E.Borisovu, jis teigė esąs užsiėmęs ir pažadėjo pasikalbėti kitą savaitę, tačiau vėliau neatsakė nei į skambučius, nei į elektroninius laiškus.
Pagal finansines ataskaitas, jo įmonė „Welton Enterprises“ turėjo sąskaitas Turkijos banke „Emlak Katilim Bankasi“.
Pagal žiniasklaidos pranešimus, „Emlak Katılım“ yra vienintelis Turkijos bankas, vykdantis prekybos operacijas Rusijos rubliais. Tokių operacijų komisiniai yra aukšti (5–6 proc.), tačiau klientai yra pasirengę juos mokėti, nes kiti bankai tokių transakcijų netvirtina.
Nusipirkusi laivus Latvijos įmonė netrukus juos pardavė – iki 2024 m. pirmos pusės visi trys laivai buvo parduoti Dubajuje registruotai įmonei „FB Trade“.
Buvęs, A.Tšuletso verslo partneris S.Pastersas teigia, kad pardavimai buvo fiktyvūs ir pinigai niekada nebuvo pervesti.
„Jiems tiesiog reikėjo pakeisti savininkus formaliai, kad tai nebūtų ES įmonės“, – žurnalistams teigė S.Pastersas.
Pagal Latvijos verslo registrą, pardavimo kaina buvo beveik tokia pati, kokia laivai buvo įsigyti prieš metus. Tačiau pati kaina taip pat kelia klausimų.
„Shipvault.com“ – teikia komercinių laivų rinkos vertinimo kainas. Pagal jų vertinimus, „Rina“ turėtų būti verta apie 2,8 mln. eurų, tačiau jos pardavimo kaina buvo 1,7 mln. „Zircone“, kurį „Shipvault.com“ vertina apie 3,65 mln. eurų, buvo parduotas vos už 900 tūkst., o „Onyx“, kurio vertė 3,5 mln. eurų, atnešė tik 1,8 mln. eurų.
Laivybos specialistai teigia, kad „Shipvault“ vertinimai paprastai yra tikslūs, tačiau žurnalistai nepriklausomai laivų vertės negalėjo patikrinti.
Kas nutiko su Lietuvos vėliava plaukusiu tanklaiviu Grumant?
- 2024 m. kovą. tanklaivio „Grumant“ savininkais tapo Graikijoje registruota įmonė ‘’Abacus Navigation’’. Naujas laivo pavadinimas – „Abacus“. Tanklaivis išregistruotas iš Lietuvos laivų registro ir pakeitė vėliavą į Kamerūno.
- 2024 m. gruodį paskelbtoje Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Ekspertų grupės ataskaitoje nurodoma, kad tanklaivis „Abacus“ įtariamas neteisėtu naftos gabenimu prie Libijos. Rašoma, kad laivas operacijos metu, kuri pažeidė tarptautines sankcijas, išjungė atpažinimo signalą ir taip slėpė krovinio kilmę.
Nafta maitina karą
Iš žurnalistų turimų duomenų matyti, kad nė vienas iš „Rina“ ir „Zircone“ klientų, tuo metu, kai buvo tiekiamas kuras, nebuvo įtrauktas į sankcijų sąrašus. Vis dėlto ne viena dešimtis „FB Trade“ aptarnautų laivų tuo metu jau priklausė vadinamajam šešėliniam laivynui. Nors ES griežtina kontrolę Rusijos šešėliniam laivynui, pačios bunkeriavimo operacijos – laivų aprūpinimas degalais, teisinėje plotmėje išlieka miglotos.
Europos Sąjunga numato, kad bunkeriavimo paslaugas teikiančios bendrovės turi tikrinti savo klientus. Tačiau nėra aišku, kas turi tikrinti tai, kaip gerai jos tai daro. Ypač jeigu laivai nėra sankcionuoti, o patenka į įstatymais neapibrėžtą „pilkąją“ zoną.
Žurnalistai taip pat negali patikrinti, kokius dokumentus ir informaciją šie laivai pateikė „FB Trade“ ir kaip ši įmonė tikrino jų atitikimą ES standartams.
„FB Trade“ vadovas Vadimas Frolovas žurnalistams pareiškė, kad susidomėjimas jo valdomų laivų veikla Baltijos jūroje esąs visiškai nepagrįstas, nes bendrovė taiko klientų patikros procedūras. Tačiau Dubajuje registruotos įmonės vadovas taip ir neatsakė į žurnalistų klausimus apie jo ir „FB-Trade“ ryšius su „Fast Bunkering“ grupe.
Paulis Iļjenkovas, Latvijos Finansinių tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas, taip pat pabrėžia, kad tol, kol laivai nėra tiesiogiai įtraukti į sankcijas, juos galima aptarnauti, jeigu jie pateikia reikiamus dokumentus.
„Teisiškai tai yra spraga“, – sako P.Iļjenkovas.
Teisinę spragą puikiai iliustruoja ir 2024 m. Švedijos pakrančių apsaugos tarnybos pradėtas tyrimas dėl „Zircone“ šešėlinių laivų aptarnavimo. Tyrimas buvo greitai nutrauktas, priežastis – pagal galiojančius įstatymus, Latvija (ten tuo metu buvo registruotas šis laivas) galėjo skirti įmonei vos kelių šimtų eurų baudą.
Tačiau ekspertai taip pat pabrėžia, kad skaidriai dirbančios įmonės nepildo kuru laivų tarptautiniuose vandenyse, nes tai sumažina kontrolę – mat uoste atplaukusį laivą dar tikrina ir vietinės tarnybos, o tarptautiniuose vandenyse visa atsakomybė tenka bendrovei, tiekiančiai kurą.
„Tiek registracijos Dubajuje, tiek bunkeriavimas tarptautiniuose vandenyse laikomi „raudonais signalais“. Bunkeriavimas tarptautiniuose vandenyse paprastai reiškia, kad įmonė turi ką slėpti, nes taip galima išvengti valstybių uostų inspekcijų“,– žurnalistams teigė JAV laivybos ekspertas, profesorius S.R.Mercoglianas.
„Rusai paprastai labai atsargūs dėl šešėlinio laivyno, todėl stengiasi vengti teritorinių vandenų ir nepritraukti dėmesio, kiek tik įmanoma, ir pasipildyti degalų tarptautiniuose vandenyse“, – pridūrė jis.
Šių metų vasarį Kanados vyriausybė įtraukė į sankcijų sąrašą įmonę SIA „Fast Bunkering Holding“ dėl jos vaidmens „leidžiant šešėlinio laivyno veiklą, apeinančią sankcijas ir prisidedančią prie Rusijos karo Ukrainoje“.
Tačiau paaiškėjo, kad į sąrašą įtrauktas netikslus įmonės pavadinimas, todėl jokių pasekmių „Fast Bunkering“ dėl to nesulaukė.
Šių metų rugpjūtį prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat pasirašė dekretą, kuriuo į Ukrainos sankcijas buvo įtraukta „Fast Bunkering Holding“. Buvo padaryta ta pati klaida su pavadinimu, tačiau sankcijų apraše nurodytas įmonės adresas ir mokesčių numeris sutampa su SIA „Fast Bunkering“ duomenimis. Tačiau nepaisant to, dėl klaidos sankcijos vis tiek neveikia.
A.Tšuletsas teigė, kad Kanados institucijos jam nebuvo pateikusios jokio pranešimo apie sankcijas. Verslininkas kreipėsi dėl informacijos į Kanados institucijas, tačiau atsakymo iš jų negavo.
Vakarų spaudimui augant – pavojingesnės šešėlinio laivyno taktikos
„Fast Bunkering“ nėra vienintelė įmonė, teikianti bunkeriavimo paslaugas, padedančias transportuoti Rusijos naftą pasaulyje. Remiantis bendrovės „S&P Global“ duomenimis, per 12 mėnesių iki 2024 m. balandžio įvyko daugiau nei 3 tūkst. degalų papildymo operacijų su Rusijos šešėlinio laivyno tanklaiviais netoli Maltos, Graikijos, Ispanijos, Nyderlandų ir kitų Europos šalių krantų.
,,Grėsmė didėja, Rusija mato, kad tai yra efektyvi priemonė tiek keliant nesaugumą ES, tiek gabenant naftą. (...) Su sankcijomis turime būti daug greitesni, Lietuva yra viena aktyviausių sankcijų rengėjų, kas yra susiję su šešėliniu laivynu. Sankcijos veikia. Tačiau laivų vis daugėja, mes juos sankcionuojame per vėlai, kai Rusijai jie jau yra atsipirkę“, – 15min teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Šių metų gegužę Rusijos uždirbamas pelnas iš naftos eksporto pasiekė žemiausią lygį nuo invazijos į Ukrainą pradžios. Tačiau Suomijos Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) duomenimis, tebesiekė 565 mln. eurų per dieną.
„2024 metų sausį apie 80 procentų visos rusiškos žalios naftos buvo gabenama šešėliniais laivais. Tačiau iki gegužės šis skaičius sumažėjo iki 60 procentų, bet bendras eksportas reikšmingai nesikeitė. Tai reiškia, kad Vakarų šalys po truputį atgauna galimybę daryti spaudimą ir veiksmingiau įgyvendinti naftos kainų lubų politiką“, – teigė „CREA“ analitinas P. Katinas.
Nepaisant to, kad sankcionuojama vis daugiau šešėlinių laivų, kainų lubų politika, pasak Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios laivybos analizės platformos „Lloyd’s List“ analitikės Michelle Wiese Bockmann, yra nesėkminga.
„Turite prisiminti, kad kainų lubos buvo įvestos ne tam, kad būtų sustabdytas Rusijos naftos tiekimas, o tam, kad būtų sumažintos Rusijos pajamos“, – sako ekspertė.
Šešėlinis laivynas tapo itin reikšmingas Rusijos ekonomikoje, tokia schema įmonėms leidžia nesirūpinti nei laivų draudimu, nei jų technine būkle. „Rusiška nafta keliauja į Indiją ir Kiniją, rusiškas dyzelinas – į Afriką, Pietų Ameriką, Turkiją, Šiaurės Afriką, o dalis – net į Artimuosius Rytus ir Persijos įlankos regioną“, – komentavo M.W.Bockmann.
„CREA“ skaičiavimais, per dvejus metus tai Rusijai leido uždirbti maždaug 25 mlrd. eurų papildomai.
„Sankcijos paskatino šio laivyno sukūrimą. Po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, šešėlinio laivyno laivų skaičius patrigubėjo. Rusija išleido milijardus dolerių, kad sukurtų šį laivyną. Taigi sankcijos nepasiekia tikslo, kuriam buvo skirtos. Jos padarė jūras tik nesaugesnes“, – teigia M.W.Bockmann. Ji ir kiti ekspertai pažymi, kad, siekdamas kompensuoti dėl stiprėjančių sankcijų patiriamus nuostolius, Rusijos šešėlinis laivynas ėmė vis plačiau taikyti apgaulingas laivybos praktikas. Pavyzdžiui, laivai vis dažniau plaukioja be skiriamųjų ženklų, vėliavų ar dokumentų, tokiu atveju – negalima jų sankcionuoti.
„Duomenų klastojimas, tapatybės vagystės, vėliavų keitimas, laivai „zombiai“, buvimo vietos duomenų klastojimas – daug išradingų praktikų, kurios apsunkina krovinio kilmės, paskirties ir iškrovimo vietos nustatymą“, – sako M.W.Bockmann.
P. Katinas teigia, kad didelį pavojų kelia ir įgulų nekompetencija: „Tokiuose laivuose dažnai dirba prastai parengti jūrininkai, kurie nesilaiko tarptautinių procedūrų, tai dar labiau padidina avarijų riziką.“
Vienas ryškiausių pastarojo meto įspėjimų, kad šešėlinis laivynas gali sukelti ekologinę katastrofą Baltijos jūroje, įvyko šių metų sausį, kai dėl elektros sutrikimo netoli Vokietijos krantų tapo nekontroliuojamas šešėlinis tanklaivis „Eventin“. 274 metrų ilgio laivas iš Rusijos Ust Lugos uosto link Sueco kanalo plaukė beveik su 100 tūkst. tonų naftos. Vokietijos Ekstremalių situacijų centras patraukė laivą nuo Riugeno salos, sraigtasparniu į tanklaivį taip pat buvo nuleista specialistų komanda.
„Eventin“ siejamas su Emyratuose registruota bendrove, kuri veikdama kaip tarpininkė tarp laivų savininkų ir nuomininkų, valdė 28 tanklaivių flotilę, gabenusią rusišką naftą. 2024 metų vasarį, kai Jungtinė Karalystė ir ES sankcionavo įmonę, ši laivus perleido naujiems savininkams.
,,Tikėtina, kad mes esame netoli didelės ekologinės nelaimės“, – teigė užsienio reikalų ministras K.Budrys, jam antrino ir žurnalistų kalbinti ekspertai.
Kol prastos techninės būklės laivai gabena milžiniškus naftos kiekius ir naudojasi Baltijos jūra kaip sankcijų apeities magistrale, kyla rimta grėsmė aplinkai. Todėl prie Baltijos esančios valstybės vis daugiau dėmesio skiria pratyboms ir pasirengimui galimiems ekstremaliems scenarijams, įskaitant ekologines nelaimes.
Šią vasarą tokios pratybos vyko ne kartą – Baltijos šalys kartu su Skandinavijos valstybėmis treniravosi, kaip reaguoti į blogiausius scenarijus.
Diversijų ir šnipinėjimo grėsmė
Šešėlinio laivyno veikla Baltijos jūroje pastaruoju metu kelia ir vis daugiau saugumo iššūkių. Daug dėmesio sulaukė incidentas 2024 m. gruodį, kai su šešėliniu laivynu siejamas tanklaivis „Eagle S“ nutraukė elektros kabelį tarp Suomijos ir Estijos, tempdamas inkarą dugnu daugiau nei 90 km.
Naujienų agentūros AP duomenimis, iki šių metų sausio Baltijos jūros dugne buvo pažeista mažiausiai 11 kabelių. Tarp jų – šviesolaidinis interneto kabelis tarp Šventosios ir Švedijos Gotlando salos. Manoma, kad jį inkaru pažeidė Kinijos krovininis laivas „Yi Peng 3“, plaukęs su trąšomis iš Rusijos Ust Lugos uosto. Po incidento laivas išjungė atpažinimo sistemą ir temdamas inkarą pažeidė dar vieną kabelį, jungiantį Vokietiją ir Suomiją. Vokietijos gynybos ministras tai pavadino „aiškiu diversijos atveju“.
Įtarimų, kad šešėliniai laivai naudojami šnipinėjimui ir diversijoms pasirodė jau 2023 m. balandį, kai Švedijos karinio jūrų laivyno vado pareigas ėjusi Ewa Skoog Haslum pareiškė, kad kai kurie šešėliniai laivai yra aprūpinti ryšių įranga, kuri paprastai nebūdinga krovininiams laivams. Papildomos antenos ir radijo stiebai, pasak jos, gali būti naudojami ryšių perėmimui.
Šių metų pradžioje įtarimų sulaukė su Panamos vėliava plaukęs šešėlinis tanklaivis „Jazz“, kuris Baltijos jūroje tarp Suomijos sostinės Helsinkio ir Vokietijai priklausančios Riugeno salos net tris kartus sustojo dėl variklio gedimo – visada netoli povandeninių kabelių.
Nepaisant pasirodžiusių įtarimų, šių metų birželį „FB Trade“ tanklaivis „Rina“ pildė šio laivo bakus 227 minutes. Tą patį mėnesį Didžioji Britanija „Jazz“ įtraukė į sankcijų sąrašą.
Baltijos jūroje augant tiek ekologinėms, tiek saugumo grėsmėms, Baltijos ir Skandinavijos šalys ėmėsi aktyvių priemonių. NATO į regioną pasiuntė papildomus karinius ir žvalgybos laivus bei pradėjo povandeninės infrastruktūros stebėjimo misiją „Baltic Sentry“.
Vokietija, Švedija ir Danija pradėjo reikalauti, kad visi į teritorinius vandenis įplaukiantys tanklaiviai pateiktų galiojančius draudimo dokumentus, o Baltijos šalys priėmė įstatymus, leidžiančius sulaikyti šešėlinius laivus.
Daugiausia nerimo saugumo ekspertams kelia nauja tendencija, kai Rusijos šešėliniai laivai „zombiai“ Baltijos jūroje plaukia su melagingos šalies vėliava. Vien šiemet jūroje užfiksuoti mažiausiai penki atvejai, kai šešėliniai laivai plaukė su suklastotomis vėliavomis ar išvis be jokių.
Šių metų gegužės mėnesį Estijos pareigūnai pabandė patikrai sulaikyti be vėliavos plaukiantį tanklaivį „Jaguar“, kuris įplaukė į šalies teritorinius vandenis. Rusija jį ginti pasiuntė naikintuvą, kuris trumpam įskrido į NATO oro erdvę. Netrukus po šio incidento šešėlinio laivyno tanklaivius Baltijos jūroje kartais ėmė lydėti Rusijos kariniai laivai.
Paslaptingi sprogimai
Šiais metais įvykę paslaptingi sprogimai laivuose, kurie siejami su Rusijos šešėliniu laivynu, dar labiau sustiprino susirūpinimą dėl jo keliamos ekologinės grėsmės.
Vienas iš incidentų įvyko liepos 6 d., kai tanklaivis „Eco Wizard“, prisišvartavęs Ust Lugos uoste, patyrė du sprogimus vos dešimties minučių skirtumu. Rusijos transporto ministerija pranešė apie nedidelį amoniako nuotėkį ir evakavo 23 asmenų įgulą.
Tuo metu birželį tanklaivis „Vilamoura“, gabenęs milijoną barelių žalios naftos, sprogo prie Libijos krantų ir turėjo būti nutemptas į pietų Graikiją. 2025 m. žiemą keturi kiti tanklaiviai buvo apgadinti panašiuose incidentuose netoli Turkijos, Libijos ir Italijos.
Analitikai pastebi pasikartojančią tendenciją – visi paveikti laivai neseniai buvo užsukę į Rusijos uostus. Kai kurie ekspertai įtaria, kad sprogimams sukelti buvo naudojamos limpetinės minos – sprogstamieji įtaisai, rankiniu būdu pritvirtinami prie laivo korpuso, dažnai žemiau vandens linijos, šalia mašinų skyriaus, ir detonuojami nuotoliniu būdu.
Ukrainos karinė žvalgyba pripažino, kad šie laivai priklausė Rusijos šešėliniam laivynui, tačiau nepatvirtino savo dalyvavimo. Saugumo ekspertai teigia, kad išpuolių tikslas aiškus – atgrasyti laivus nuo sustojimų Rusijos uostuose, taip sumažinant Rusijos naftos pajamas ir jos galimybes finansuoti karą Ukrainoje.
Šį žurnalistinį tyrimą finansavo Medijų rėmimo fondas.
