Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) kovo 3 dieną galutinai atmetė BKT skundą dėl Vyriausybės sprendimo, kuris susiję su įmonės investicijoms Klaipėdos uoste. Taip padėtas taškas pusantrų metų trukusiame įmonės ir Vyriausybės ginče.
Tačiau I. Udovickis teigia, kad teisme nebuvo ginčijamasi dėl to, leisti ar neleisti BKT investuoti, todėl jokių draudimų arba leidimų teismas nenustatė.
„Byloje buvo kalbama tik apie procedūrų patikslinimą. Šis sprendimas yra tik techninio pobūdžio, tikslinantis Vyriausybės sprendimo vykdymo procedūras ir niekaip neblogina BKT plėtros galimybės“, – BNS teigė pagrindinis BKT akcininkas.
Pasak jo, ginčas teisme buvo inicijuotas dėl neužbaigtos procedūros, kai Vyriausybė pavedė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai parengti rekomendacijas BKT siekiant įgyvendinti investicijas.
„Vyriausybė, užuot tvirtinusi komisijos rekomendacijas, to nepadarė, neužbaigusi procedūros“, – atsakyme BNS rašo I.Udovickis.
Anot jo, LVAT, užuot įgaliojęs Vyriausybę užbaigti procedūrą, atmetė BKT prašymą ir dar labiau supainiojo situaciją.
„Apskritai, teismo sprendimas yra labai keistas. Vienoje vietoje teismas teigia, kad procesinių pažeidimų nėra, kitoje teksto vietoje jau yra parašyta, kad pažeidimų yra, bet jie nežymūs. Taigi, ar yra pažeidimų ar jų nėra?“, – retoriškai klausė vienas BKT savininkų.
Jo vertinimu, teismas pripažino, kad komisijos ir Vyriausybės sprendimai buvo grindžiami netikrais duomenimis, tuo pačiu metu teigdamas, kad visa tai neturi reikšmės.
„Mes kol kas analizuojame situaciją“, – BNS teigė I.Udovickis, atsakydamas į klausimą, kokių tolesnių žingsnių ketina imtis BKT.
Kaip jau rašė BNS, LVAT kovo 3 dieną galutinai atmetė BKT skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) pernai gruodį priimtą nutartį.
Pasak teismo, VAAT vertinimu, ginčijamas Vyriausybės 2019 metų rugsėjo 30 dienos nutarimo punktas yra teisingas ir pagrįstas, jis priimtas įvertinus faktinių aplinkybių visumą bei informaciją apie BKT neatitikimą nacionalinio saugumo interesams.
Birių krovinių terminalas skunde LVAT teigė, kad Vyriausybė priėmė sprendimą negavusi iš strateginius sandorius tikrinančios vyriausybinės komisijos jokių Valstybės saugumo departamento dokumentų – tai yra nesusipažinusi su „akivaizdžiai reikšmingiausiais duomenimis“, ir neatlikusi savarankiško vertinimo.
„Ne tik nutarime, tačiau ir komisijos dokumentuose nėra pateikta jokio loginio paaiškinimo, kuo nurodyti faktai galėtų būti pavojingi Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kai kurie komisijos nurodyti faktai yra neteisingi“, – teismui teigė BKT.
Pasak LVAT, teisėjų kolegija įvertino komisijos nustatytas aplinkybes, išvados teisėtumą ir pagrįstumą, ir jai nekilo abejonių dėl Vyriausybės nutarimo atitikties Konstitucijai ir aukštesnės galios teisės aktams.
Vyriausybė 2019 metų rugsėjį svarstė sandorį, kuriuo BKT prašė leisti įsigyti I.Udovickio šeimos valdomos krovos bendrovės Nemuno terminalas akcijas, tačiau jos sprendimas yra konfidencialus.
Pasak BNS šaltinių, Ministrų kabinetas nusprendė neblokuoti sandorio, o pavedė vyriausybinei strateginius sandorius tikrinančiai komisijai nustatyti papildomus saugiklius, įvertinus VSD įvardytas rizikas.
I.Udovickis tų pačių metų spalį BNS nurodė, kad BKT gavo vyriausybinės komisijos rekomendacijas, iš kurių, jo žodžiais, suprato, kad komisija „aiškiai nori, kad terminalui nebūtų leista plėstis“.
„Komisijos rekomendacijos tiesiog neįvykdomos, akivaizdžiai diskriminuojančios, yra tokios nekonkrečios ir bendro pobūdžio, kad ateityje gali būti traktuojamos bet kaip. Vadinasi, Birių krovinių terminalas negali vykdyti investicijų, nes supranta, kad jos ateityje gali būti pripažintos neteisėtomis“, – BNS atsiųstame komentare tuomet sakė I.Udovickis.
BKT 2019-ųų spalį viešai skelbė, jog vyriausybinė komisija rugsėjo 12 dieną nutarė, kad įmonė neatitinka nacionalinio saugumo interesų, o Vyriausybė rugsėjo 30 dieną pavedė komisijai nustatyti sąlygas įmonės investicijoms – BKT teigimu, jos turėtų siekti apie 70 mln. eurų.
Tačiau spalio 8 dieną komisija nurodė tokias sąlygas, kurios, BKT įsitikinimu, prieštarauja Lietuvos ir Europos Sąjungos teisei bei tarptautiniams šalies įsipareigojimams ir yra neįvykdomos.
Pasak BKT, tokie komisijos veiksmai destabilizuoja jos veiklą. Anot terminalo vadovų, leidimas jam buvo reikalingas plėtrai, nes 2024-2025 metais planuojama smarkiai didinti baltarusiškų kalio trąšų eksportą per Klaipėdos uostą – nuo maždaug 10,5 mln. iki 15-16 mln. tonų kasmet. o tam reikia naujų sandėlių, transportavimo įrenginių, vagonų iškrovimo vietų.
Be kita ko, pasak BKT, diskriminuodama jos akcininką – Baltarusijos investuotoją, komisija pažeidė Lietuvos ir Baltarusijos sutartį dėl investicijų skatinimo ir apsaugos, savo išvadą ji pagrindė neteisingais faktais apie BKT akcininkų veiklą.
BKT planuoja investicijas Klaipėdoje, didinti baltarusiškų trąšų krovą
I. Udovickis teigia, kad „Belaruskalij“ trąšas kraunanti BKT, 2020 metais kalio trąšų krovos apimtis padidinusi 800 tūkst. tonų, šiemet žada toliau didinti krovą ir turi planų plėstis Klaipėdos uoste.
„Mes tikimės tolesnio apimčių augimo ateityje. Siekiant užtikrinti papildomų apimčių priėmimą, BKT yra būtina pastatyti mažiausiai vieną papildomą sandėlį“, – BNS teigė I.Udovickis.
BKT vadovas Vidmantas Dambrauskas pernai spalį BNS sakė, kad planuojant terminalo plėtrą, jo metinius pajėgumus padidinant iki 16 mln. tonų, įmonė turi laiko iki pavasario – pernai rudenį dar vyko naujų pajėgumų projektavimas.
„Investicijų planai (šiems metams – BNS) optimistiniai, tik norėtųsi, kad mums netrukdytų. Krovinių bus daug, daugiau nei 2020 metais“, – teigė I. Udovickis.
Paprašytas pakomentuoti, ar BKT iki šiol nesulaukė kokių nors ženklų apie galimą „Belaruskalij“ krovinių nukreipimą į kitus uostus, turint omenyje, tai kad Baltarusijos naftos eksportuotoja BNK jau nebeveža naftos produktų per Klaipėdą, I.Udovickis atsakė, kad Baltarusijos krovinių tranzito ateitis priklauso nuo Lietuvos politikų.
„Manau nesuklysiu darydamas prielaidą, kad kalio tranzito ateitis Lietuvoje taip pat priklauso iš esmės nuo pačios Lietuvos. Jeigu mūsų politikai daugiau galvos apie baltarusiško tranzito išsaugojimo interesus, nustos trukdyti kurti sąlygas jo plėtrai – jokių problemų su baltarusišku tranzitu, jo didėjimu nebus“, – atsakyme teigė BKT akcininkas.
Jis pridūrė, kad baltarusiškų naftos produktų tranzito neteko tik Lietuva, tuo metu Latvija ir Estija išsaugojo jį visa apimtimi: „Iš to galima padaryti akivaizdžią išvadą – to priežastis yra ne radikalus baltarusiškų krovinių nukreipimas į Rusijos uostus, bet Baltarusijos reakcija į vienokius ar kitokius Lietuvos veiksmus.“
I.Udovickis anksčiau yra sakęs, kad sankcijos šiai Baltarusijos valstybės valdomai įmonei būtų žalingos Lietuvos ekonomikai, o jų naudą pajustų Vokietija ir Rusija.
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja yra paraginusi Lietuvą įvesti sankcijas Klaipėdos uostą naudojančiai trąšų gamintojai „Belaruskalij“, jei ji toliau persekios režimo kritikus.
„Belaruskalij“ šiuo metu nėra ES sankcijų sąraše.
