Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 rugsėjo 22d. 12:12

Brangstančios dujos kerta šalies verslui: vieni mažina gamybą, kiti – brangins produkciją

Dujotiekio spaudimas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / „Nord Stream“ dujotiekis
Penktadienį paskelbus, kad Jonavos azoto gamykla „Achema“ laikinai neatnaujins vieno savo amoniako cechų veikimo, tai tapo ryškiu tiesioginiu įrodymu, kaip verslą veikia išaugusios dujų kainos. Su tuo tiesiogiai ar netiesiogiai susidurs ir kiti sektoriai – mėsininkai prognozuoja produkcijos kainų kilimą, o ekonomistai – didesnę įtaką žemės ūkiui, infliacijai ir eksportui.

Nors viešai neatskleidžiama, kiek gamtinių dujų suvartoja didžiausi Lietuvos komerciniai vartotojai, viešai žinoma, kad „Achema“ tarp jų yra didžiausia.

„Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas naujienų agentūrai BNS teigė, kad dėl rekordinių dujų kainų azoto trąšų gamintojai visame pasaulyje susiduria su dideliais iššūkiais.

„Achema“ atidžiai vertina tolesnės veiklos galimybes ir koreguoja savo produktų gamybos krepšelį. Dėl šiuo metu susidariusių sudėtingų rinkos sąlygų buvo priimtas sprendimas po užbaigto planinio remonto laikinai nepaleisti vieno iš amoniako cechų“, – komentare BNS penktadienį sakė R.Miliauskas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Įmonė „Achema“
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Įmonė „Achema“

Jonavoje įsikūrusi įmonė nėra vienintelė nukentėjusi – dėl rekordinių dujų kainų apie 40 proc. amoniako gamybą laikinai sumažino viena didžiausių pasaulyje trąšų gamintojų – Norvegijos „Yara International“, o kita trąšų gamintoja „CF Industries Holdings“ laikinai sustabdė dviejų gamyklų Didžiojoje Britanijoje veiklą.

Tiesa, kitą didelę Lietuvos trąšų gamyklą, „Lifosa“, įsikūrusią Kėdainiuose, dujų kainos paveiks mažiau, nes gamybos technologijos skiriasi nuo „Achemos“.

Gamybos metu „Lifosa“ sunaudoja apie 65 560 MWh gamtinių dujų kasmet, daugiausia jų sunaudojama gaminamos produkcijos džiovinimui. Jos pagrindinė produkcija sudaro azoto – fosforo trąšos diamonio fosfatas (DAP), tačiau jų gamybai sunaudojama vos 1,3 proc. metinių dujų kiekio. O aliuminio fluorido ir kalciu praturtinto monokalcio fosfato (MCP) sąnaudos atitinkamai sudarė 39 ir 51 proc.

Gamtinių dujų sąnaudų dalis bendrovės gamybinėje visos produkcijos savikainoje 2021 m. sausio mėn. sudarė apie 0,6 proc. Rugsėjo mėn. prognozuojama išaugs iki 0,9 proc., spalio mėn. iki 1,5 proc.

Violetos Grigaliūnaitės/15min nuotr./Kėdainių kalnai bendrovės „Lifosa“ teritorijoje
Violetos Grigaliūnaitės/15min nuotr./Kėdainių kalnai bendrovės „Lifosa“ teritorijoje

Energetiškai imliausias bendrovės produktas – aliuminio fluoridas. Prognozuojama, kad gamtinių dujų sąnaudų dalis aliuminio fluorido gamybinėje savikainoje spalio mėn. išaugs iki 16 proc.

„Netiesioginė didėjančių gamtinių dujų kainų įtaka bendrovei pasireiškia daugiausia per didėjančias perkamos elektros energijos, amoniako, karbamido kainas. Galime teigti, kad 2021 m. augančių žaliavų gamybai kainų įtaka bendrovės veiklos rezultatams gerokai didesnė, bet tiesioginė 2021 m. didėjančių gamtinių dujų kainų įtaka nėra kritinė AB „Lifosa“ veiklai“, – teigiama bendrovės 15min atsiųstame komentare.

Violetos Grigaliūnaitės/15min nuotr./Kėdainių kalnai bendrovės „Lifosa“ teritorijoje
Violetos Grigaliūnaitės/15min nuotr./Kėdainių kalnai bendrovės „Lifosa“ teritorijoje

Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) vadovas Ričardas Sartatavičius galimą dujų kainų įtaką visai Lietuvos pramonei ir „Achemos“ atvejį15min pakomentavo trumpai – tai yra vienas iš darbotvarkės punktų. Taigi LPK ekspertai netolimoje ateityje atliks šio atvejo analizę.

„Mes tą klausimą bandysime analizuoti. Kol kas negaliu konkrečiai pasakyti, kokie bus veiksmai ir ką galėtų pajausti kitos įmonės. Bet tai, kad brangsta žaliavos, taip pat aštrus Kinijos klausimas neprisideda prie to, kad ekonomikai būtų lengviau“, – sakė jis.

R. Sartatavičius
R. Sartatavičius

Be abejo, nemažai dujų suvartoja ir Lietuvos šilumos bei elektros gamintojai. Jau skelbėme, kad dėl brangstančių žaliavų kyla ir gamybos kainos, tad miestuose, kuriuose centralizuotai šildomasi dujomis, šilumos kainos kils dramatiškai.

Mėsininkams – papildomi 3 proc. prie savikainos

Šią savaitę britų nacionalinis transliuotojas BBC pranešė, jog Jungtinėje Karalystėje nerimaujama ir dėl kitokio tipo dujų – CO2 trūkumo. Šios dujos naudojamos gyvulių apsvaiginimui prieš skerdimą, gėrimų karbonavimui, sauso ledo pavidalu laikant produktus ar juos gabenant, įeina į įvairių maistui naudojamų dujų sudėtį.

Anglies dioksidas yra šalutinis trąšų gamybos produktas, o dvi savo gamyklas sustabdžiusi „CF Industries“ yra didžiausia Jungtinės Karalystės CO2 gamintoja, atsakinga už 60 proc. šių dujų tiekimo. Jungtinės Karalystės maisto gamintojai jau išreiškė savo nepasitenkinimą tokiu sprendimu, o kai kurie netgi suabejojo savo galimybėmis tiekti pakankamai maisto britų namams didžiųjų metų švenčių metu.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Mėsa
Arno Strumilos / 15min nuotr./Mėsa

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius 15min sakė, kad Lietuvos mėsininkai jaučia didėjančias visų tipų išlaidas, pavyzdžiui, elektros. Be to, dujų brangimas taip pat daro įtaką.

Europos Sąjungoje gyvūnų apsvaiginimui prieš skerdimą gali būti naudojami keletas būdų, juos kiekviena įmonė gali pasirinkti pati. Svaiginti juos CO2 dujomis įprastai dėl ekonomiškumo renkasi didžiosios įmonės, tokios kaip „Krekenavos agrofirma“, „Biovela“, „Samsonas“, „Agaras“ ir kitos. Pasak E.Mackevičiaus, CO2 dujos šiuo metu pabrangusios.

„Savikainos augimas dėl to gali siekti iki 3 proc. Tai yra nemažai. Energetinių išteklių brangimas apskritai daro labai didelę įtaką“, – komentavo pašnekovas.

Vyras teigė, kad sektoriuje yra ir kitų didelių iššūkių. Natūraliai didelės gamybinės įmonės sunaudoja daug elektros, o mėsos sektoriuje daug dėmesio skiriama ir nemažai energijos reikalaujantiems šaldymo sprendimams. „Viena įmonė sakė per mėnesį už elektrą sumokėjusi 40 tūkst. eurų daugiau“, – teigė E.Mackevičius.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Egidijus Mackevičius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Egidijus Mackevičius

Visgi bent jau dėl kitų dujų rūšies – maisto apsaugai naudojamų dujų – aliarmo sektoriuje kol kas nekeliama.

„Iš asociacijos narių negirdėjau, kad turėtume tokią problemą – jei ji būtų iškilusi, mes jau būtume pajautę. Maistinės dujos pailgina galiojimo terminą, bet, jei kaina pasidarys neadekvati galimai naudai, tai [nenaudoti dujų] galėtų būti vienas iš sprendimo būdų. Bet nėra taip, kad tai būtų force majeure, tai yra dėl ko sustotų gamyba ar mes patirtume nerealius nuostolius“, – sakė pašnekovas.

Maistininkai: dujos – tik viena detalė brangimo paveiksle

Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynai yra kiti du dideli gamtinių dujų vartotojai. Kaip 15min sakė jų vadovas Darius Gudačiauskas, dideli kiekiai dujų šiose įmonėse sunaudojami šildymui, kadangi paukščiams reikia palaikyti vienodas sąlygas nepriklausomai nuo oro lauke.

„Valdome apie 400 tūkst. kv. m ploto paukštides, kurios daugiausiai šildomos dujomis. Prieš atvežant vienadienį viščiuką į tvartą, jis turi būti prišildytas iki tam tikros temperatūros. Taip pat žiemą turime ją palaikyti. Dujų pirkimo sąlygomis rūpinasi kiti darbuotojai, bet aš pats matau, kad jos yra pabrangę dvigubai“, – sakė įmonių vadovas.

D.Gudačiauskas pridūrė, kad tęsti veiklą, net ir brangstant viščiukų auginimui, ekonomiškai yra gerokai racionaliau, nei jį stabdyti.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Darius Gudačiauskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Darius Gudačiauskas

„Procesas gyvas, o paukštininkystės ciklas trunka apie 483 dienas. Per savaitę mes inkubuojame apie 800 tūkst. paukščiukų – tiek jų turi atsidurti prišildytame tvarte ir niekur nesidėsi. Teoriškai tai turėtų atsiliepti kainoms, nes mes turėtume branginti paukštieną. Bet kadangi lenkų gamintojai pradėjo dempinguoti paukštieną, tikėtina, kad Lietuvos paukštynai patirs nuostolį“, – sakė pašnekovas.

Jis pabrėžė, kad dujų kainos nėra pagrindinė dedamoji savikainoje – kur kas didesnę įtaką kainai daro pašarai. Grūdinių kultūrų ir aliejaus kainos taip pat auga.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dalius Trumpa
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dalius Trumpa

Gamtines dujas savo gamybiniuose procesuose naudoja ir dvi akcinei bendrovei „Rokiškio sūris“ priklausančios gamybinės įmonės. Jų vadovas Dalius Trumpa teigė atskirai dujų įtakos nematuojantis, tačiau energetiniai ištekliai – elektra, vanduo, dujos – pieno pramonės savikainoje sudaro iki 3 proc.

„Vien dujų brangimas didelių esminių pokyčių įmonės ekonomikoje nepadarys, bet brangsta ir elektra, kyla darbo užmokestis, pakuotės medžiagos, didėja mokesčiai gamtos teršimui. Kad būtų tik dujos, dėl jų bėdos nebūtų, bet, deja, brangsta ne tik jos“, – teigė „Rokiškio sūrio“ vadovas.

Jis pridūrė, kad stabdyti ar riboti gamybos neplanuojama.

Ekonomistai: situacija gali lemti žemės ūkio produktų brangimą

Kalbinti ekonomistai atkreipė dėmesį, kad susiklosčiusi situacija yra geras pavyzdys, kaip plačiai dujų trūkumas gali paliesti žemės ūkį.

Lietuvos verslo konfederacijos tarybos narys, ekonomistas Marius Dubnikovas 15min teigė, kad „Achemos“ situacija geriausiai iliustruoja, kaip verslą veikia aukštos žaliavų ir dujų kainos.

„Reikia nepamiršti, kad verslams dujos įtaką daro beveik realiu laiku. Gyventojai to šoko dar nejaučia, bet jį pajaus, kai gaus sąskaitas už šildymą. Verslams iš tiesų yra labai sudėtinga. Lygiagrečiai galime pamatyti, kad tokių gamyklų stabdymas lems trąšų kainų augimą ir šioje vietoje ta grandinė toliau tęsis. Ūkininkams bus sunkiau gyventi, jie bandys kelti kainas, jos sukils ir lentynose prekybos centruose“, – prognozavo pašnekovas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Marius Dubnikovas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Marius Dubnikovas

Prie „Ambergrid“ dujų tinklo tiesiogiai jungiasi, taigi ir reikšmingesnį dujų kiekį suvartoja jau minėti Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai, Kėdainių ir Marijampolės cukraus fabrikai, mėsos („Utenos mėsa“), pieno („Pasvalio sūrinė“, „Rokiškio pieno gamyba“) ir grūdų produktų gamybos („Amilina“, „Viking Malt“) įmonės.

Be žemdirbystės įmonių, atskirą prieigą turi ir „Grigeo Klaipėda“, „Gubernija“, „Ikea Industry Lietuva“, „Klaipėdos mediena“, pakuočių gamintojai „Orion Global pet“, „Panevėžio stiklas“, tekstilės gamyba besiverčianti „Scandye“.

M.Dubnikovas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors ne visiems šalies verslams dujų kainos yra vienodai svarbios, lygiagrečiai kylanti elektros kaina – kurią taip pat kaitina ir gamtinių dujų bei taršos leidimų kainos – bus juntama visuose sektoriuose.

„Yra rizika, kad bus paliestas eksportas. Galbūt ūkininkai daugiau trąšų importuos iš Rusijos, bet čia yra globali tendencija. Taigi gamybą stabdo ne tik „Achema“. Brangimas ir kainų augimas bus globalus, tai mes būsime tik laivelis jūroje“, – teigė pašnekovas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas

Komunikacijos agentūros „Brandnomika“ partneris, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, prisiminęs Jungtinės Karalystės pavyzdį, 15min atkreipė dėmesį į kitą problemą dėl stojančių trąšų gamyklų – jeigu CO2 trūkumas susidarytų Europoje, žiūrint teoriškai, ši situacija gali paveikti ir Lietuvos mėsos perdirbimo sektorių.

„Jeigu daugiau trąšas gaminančių gamyklų stabdytų veiklą ir jei visa Europa susidurtų su tokiu trūkumu, tai gali apsunkinti visos Lietuvos mėsos pramonės darbą. Blogiausiu scenarijumi kažkurį laiką galime susidurti su nestabiliu tiekimu, nes mūsų maisto pramonė yra labiausiai orientuota į vidaus rinką“, – spėjo ekonomistas.

Kylančios dujų kainos, jo nuomone, kad ir netiesiogiai gali paveikti visą verslą. „Apskritai didžiausią įtaką greičiausiai pajus tie verslai, kurie neorganizuoja darbo iš namų, o dirba įprastu būdu. Jeigu šildymas brangsta gyventojams, jis brangs ir biuruose. Taigi kainų kilimas bus toks pats, kaip gyventojams, įmonės turės ką nors sugalvoti. Jeigu 20–40 proc. pabrangs šildymas, panašiu tempu turėtų didėti paslaugų ar prekių kaina“, – mano A.Izgorodinas.

Ekonomistas pabrėžė, kad šilumos kainų kilimas pats savaime gal ir nebūtų didelis iššūkis, tačiau kartu su kitais komponentais tik dar labiau blogina ekonominę situaciją. Jai besitęsiant, tik laiko klausimas, kada tiek gamybos, tiek paslaugų įmonės pradės kelti kainas. „Tikėtina, kad vietoj infliacijos sulėtėjimo spalį–lapkritį mes turėsime infliacijos šuolį. Jis tikriausiai viršys 5 proc.“, – prognozavo jis.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

SEB verslo augimo programa

01:37:23

OfiSPA – vieta dirbti ir nepavargti

Video

01:01
00:21
41:07

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką