Sekite 15min Google
„Norfos mažmena“ 2025 m. apyvartą didino daugiausiai iš penkių didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų – augo daugiau nei 10% ir pasiekė 954 mln. Eur. Apyvartos augimą „Norfa“ prognozuoja ir šiems metams, bet D.Dundulis mato ir naujų reikšmingų tendencijų.
Pajamų augimas artėja prie naujos tendencijos
„Pastaruosius keletą, gal penketą, metų matėme maisto produktų infliaciją, t. y. kilogramais produktų pardavimai kildavo kukliau nei augo jų kaina. Tai atsispindėdavo įmonės finansiniuose rezultatuose – pardavimų augime, – istoriniais prekybos duomenimis dalinasi „Norfos“ vadovas. – Šiemet matome situaciją, kai apyvarta beveik lygiai proporcinga parduotam svoriui, t. y. didėjimas gaunamas tik dėl parduodamo didesnio prekių kiekio, beveik neturime augimo dėl kainos pokyčių – infliacijos. Aišku, negaliu vertinti kitų šalies mažmeninės prekybos tinklų situacijos, remiuosi tik „Norfos“ duomenimis. Bet, matomai, ši tendencija būdinga visiems Lietuvos prekybos tinklams.“
D.Dundulis paaiškina, ką prekybos darbuotojams reiškia apyvartų augimas, kurį lemia ne infliacija.
„Kai augame dėl infliacijos – didėjančių maisto produktų kainų, parduotuvių darbuotojams gerokai lengviau, nes gali būti parduodamas toks pat prekių kiekis, o pajamos gaunamos didesnės, t. y. palyginti su apyvarta darbuotojo našumas gali augti lėčiau, jam reikia atlikti mažiau ar tiek pat darbo, kad parduotuvė uždirbtų daugiau pinigų – pasiektų didesnę apyvartą, – situaciją analizuoja beveik prieš tris dešimtmečius įkurto prekybos tinklo didysis bendrasavininkis. – O šiuo metu artėjame prie situacijos, kad augimas galės būti tik tuomet, kai sugebėsime parduoti daugiau prekių. Esant tokiai situacija parduotuvių darbuotojams tenka paplušėti labiau, nes apyvartas gali auginti tik didesni parduodamų prekių kiekiai, kuriuos reikia paruošti pirkėjams – prekes atgabenti, išdėlioti lentynose, daugiau jų fiksuoti kasose, pritraukti didesnius pirkėjų srautus ir juos tinkamai aptarnauti.“
Pasak jo, „stebime, kad apyvartos augimas išsikvepia“. Tokios tendencijos matomos ir didelėje dalyje Europos Sąjungos valstybių, kur, prognozuojama, iki 2030 m. pardavimo apimtys vidutiniškai didės vos apie 0,2% per metus.
„Tad galima prognozuoti, kad apyvartos augimą labiausia gali padidinti galima infliacija, o taip pat stebima tendencija, kad vis daugiau pirkėjų renkasi aukštesnės kokybės maisto produktus, kurie, suprantama, kainuoja brangiau. Tad šiuo atveju parduodami tą patį ar panašų kiekį produktų gauname didesnes pajamas. Nors, vertindamas pagal kiekius, vis tik iki 2030 m. tikėčiausi apie 10% „Norfos“ pardavimų augimo ir dėl iškovojamos vis didesnė rinkos dalies, ir dėl šalyje kylančio vartojimo“, – teigia „Norfos“ vadovas.
Galimybės atlyginimams didinti
Didėjantys pardavimai per prekių kiekius prekybos tinklui reiškia didesnes sąnaudas. D.Dundulis atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju, net jei darbo užmokestis ir nedidėja, paprastai tenka įdarbinti daugiau darbuotojų, pvz., didesniam kiekiui prekių lentynose ir vitrinose išdėlioti.
„Darbo užmokestis per pastaruosius metus buvo didinamas maždaug po 8–10%. Šiemet taip pat planuojame jį didinti, nors, atsižvelgiant į objektyvias galimybes, šiek tiek kukliau. Toks atlyginimų augimas keletą pastarųjų metų lenkė darbo našumo augimą, todėl akivaizdu, kad taip ilgai tęstis negali – neįmanoma pasidalinti to, ko neuždirbi“, – teigia „Norfos“ vadovas.
D.Dundulis skaičiuoja, kad apie 9% „Norfos“ apyvartos yra skiriama atlyginimams sumokėti.
„Tai reikšmingas ir bendrovei svarbus skaičius. Jei darbo užmokesčiui tenka skirti daugiau kaip 9% apyvartos, tokių kaštų bendrovė jau gali nepakelti, jai gresia bankrotas. Beje, prieš 2007–2008 m. finansų krizę darbo užmokesčio suma „Norfoje“ buvo pasiekusi net 12% apyvartos – tapo akivaizdu, kad tai netvaru ir įmonei kelia egzistencinę grėsmę. Tiesa, palyginti su tų metų atlyginimais dabartiniai yra kelis kartus didesni, bet ir darbo efektyvumą, įdiegus daugybę techninių ir organizacinių naujovių, įmonėje pavyko padidinti iš esmės, – pasakoja D.Dundulis. – Tad, mano nuomone, tolesniam atlyginimų didinimui galimybių turime ieškoti efektyvindami savo veiklą. Kitu atveju darbas taps nuostolingu, o tai ves prie įmonės bankroto.“
Gerai, kad pensijų fondų pinigai aplenkė „Norfą“
Tęsdamas mintį apie apyvartos dinamiką „Norfos“ vadovas konstatuoja, kad balandį pradėti išmokėti pinigai pasitraukusiems iš pensijų kaupimo maisto mažmenininkų nepasiekė.
„Galiu remtis tik „Norfos“ duomenimis, bet, matyt, ir mūsų kolegos negali pasigirti, kad jų apyvartas iš esmės būtų didinę iš pensijų fondų atsiimti milijonai. Iš vienos pusės tai gali būti apmaudu, tačiau aš šioje situacijoje įžiūriu džiugę žinią ir tendenciją“, – netikėtu pastebėjimu dalinasi D.Dundulis.
Pasak jo, jei žmonės balandį gavo gerokai daugiau pinigų – kelis tūkstančius ar net dešimtis – ir jų neišleido maistui, tai rodo, kad pastaruoju metu gyventojai maistui gali skirti tiek, kiek jie nori ar koks yra poreikis pagal kiekvieno finansines galimybes.
„Šią situaciją, kad maistas jau nėra „prabangos“ prekė, rodo ir pastarųjų metų prieššventinės prekybos. Jei dar prieš keletą metų prieš Kalėdas, Velykas ar kitas didžiąsias šventes mūsų apyvarta šokdavo kartais, tai pastaruoju metu, palyginti, pardavimo augimai yra gana kuklūs. Ir ne šventiniu laikotarpiu gyventojai perka panašius produktus, t. y. jau neturime situacijų, kai aukščiausios kokybės ir brangesni gaminiai paklausos sulaukdavo tik prieš šventes, – tendencijomis dalinasi D.Dundulis. – Ir mus tai džiugina, nes, priešingai nei įprasta manyti, ir prekybininkui, ir gamintojui pardavimų šuoliai šimtais procentų sukelia daugybę iššūkių – nuo galimybės pagaminti reikiamą kiekį iki logistikos ir pardavėjų bei kitų specialistų darbo krūvio.“
Pasak „Norfos“ vadovo, per 30 veiklos metų mažmeninės prekybos tinklas išgyveno įvairius laikotarpius: ir kai didesnės dalies pirkėjų pasirinkimą diktavo tik prekių kaina, ir, pastaraisiais metais sparčia kylant pragyvenimo lygiui, kai vis daugiau pirkėjų prekes renkasi pagal kainos ir kokybės santykį, beje, kokybei skirdami daugiau reikšmės. Beje, tyrimas kitose ES šalyse patvirtina šią tendenciją visame Senajame žemyne – pirkėjai maisto prekių kokybei skiria vis daugiau dėmesio, kokybiškų prekių pardavimai auga gerokai sparčiau.
Apie kitas naujausias maisto mažmeninės prekybos tinklų tendencijas šalyje ir užsienyje, „Norfos“ patirtį ir sprendimus, kurie didina pardavimus, skaitykite straipsnyje, kuris bus publikuotas kitą penktadienį, rugsėjo 4 d.
