Pirmąjį nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį ypač keblu buvo siūlant vitrinose šviežių prekių, kurios, kaip taisyklė, turi trumpą galiojimo laiką. Jų greitai parduoti nepavykdavo, todėl pasibaigus galiojimo terminui nemažai tekdavo nurašyti ir galiausiai prekiauti į minusą.
„Tad kurį laiką tokių prekių buvome atsisakę, nes jų pirkėjams nereikėjo“, – prisimena „Norfos“ vadovas.
Kryptį nurodo pirkėjas: auga poreikis kokybei
Pasak jo, šiandien Lietuvos pirkėjas ir jo poreikiai visai kitokie nei buvo prie du-tris dešimtmečius.
„Pavyzdžiui, šviežios žuvies ir jūros gėrybių, sūrių ir daugelio kitų prekių grupių asortimentas „Norfoje“ nepalyginamas su tuo kukliu, kuris buvo tuomet. Tais laikais apie daugelį prekių, kurias matydavome Vakarų kolegų parduotuvių vitrinose, net nesvajodavome siūlyti Lietuvoje. Šiandieninis pokytis džiugina – pirkėjas ne tik gerokai labiau išprusęs, kelia žymiai aukštesnius reikalavimus, bet ir jo perkamosios galimybės didesnės kartais, – tikina D.Dundulis. – Šiuo metu „Norfos“ asortimentą vis tikslingiau orientuojame į kokybę, o ateityje šią kryptį, tikiuosi, dėl tokių pirkėjų poreikių dar labiau galėsime stiprinti. Šiandien galime pateikti bet kokių prekių net išrankiausiems pirkėjams, tik svarbiausia, kad jų pirkėjui reikėtų.“
Jis akcentuoja, kad besikeičiantys pirkėjų poreikiai ir paklausa keičia ir parduotuvių „veidą“, naudojamas technologijas bei įrangą. Pvz., susiformavus šviežios žuvies ir kitų prekių ant ledo paklausai parduotuvėse atsirado ledukų gaminimo įranga.
Išaugus šaldytų produktų paklausai nuo rudens renovuojamose „Norfose“ pirmą kartą bus sumontuotos šaldymo spintos, kurios ateityje pakeis šaldiklius parduotuvių „salelėse“. Tai leis visą į parduotuves pristatytą šaldytą produkciją iš karto sudėti į ekspozicines spintas pirkėjų pasirinkimui, atkris poreikis jas sandėliuoti specialiuose šaldikliuose ne prekybos salėse. Pasak „Norfos“ vadovo, tai gerokai palengvins parduotuvių darbuotojų darbą, nebus poreikio parduotuvės sandėlyje turėti šaldiklių.
Masto ekonomika leidžia sparčiau tobulėti
„Šiandien „Norfa“ jau yra užsitarnavusi ypač patikimos kokybiškos šviežios mėsos tiekėjo vardą. Iki tokio pripažinimo ėjome ne vienerius metus: buvo iš esmės rekonstruotas ir technologiškai atnaujintas „Rivonos“ mėsos perdirbimo ir gamybos padalinys, kuriame pernai buvo galima paskersti per 250 tūkst. kiaulių. Dabar šviežia skerdiena parduotuvių vitrinas pasiekia per suskaičiuotas valandas, o ne dienas. Kelis kartus per pastaruosius metus išaugus šviežios mėsos pardavimams statomose ir renovuojamose parduotuvėse gerokai išplėtėme mėsos ir jos gaminių vitrinų plotus. Pirkėjas gali įsitikinti, kad šiandien „Norfose“, palyginti su tokio pat dydžio konkurentų parduotuvėmis, vitrinose randa žymiai platesnį asortimentą ir pasirinkimą“, – įsitikinęs D.Dundulis.
„Norfos“ pirkėjai dabar vien šviežios kiaulienos per mėnesį vidutiniškai nuperka apie 2.000 tonų. Smarkiai išaugus parduodamos šviežios mėsos kiekiams buvo nuspręsta mechanizuoti mėsos – kiaulių puselių – pristatymą oro konvejeriu nuo ją atvežusio specialaus sunkvežimio iki parduotuvėse įrengtų mėsos išpjaustymo patalpų. Tokios patalpos veikia 130 didžiausių ir didesnių „Norfų“, jos nuolat aprūpinamos moderniais ir našiais įrengimais.
„Iš tiesų, tai malonūs rūpesčiai. Šiuo atveju, kai šviežios mėsos parduodame didelius kiekius ir jos paklausa nuolat auga, galime pasitelkti pačią moderniausią ir našiausią įrangą. Nors ji ir brangi, bet atsiperka: ir darbuotojams lengviau dirbti, ir jų darbas našesnis, ir, galiausiai, išpjaustytos mėsos kokybė atitinka aukščiausius reikalavimus“, – masto ekonomikos nauda dalinasi „Norfos“ ir „Rivonos“ vadovas.
Nuo šluostės – iki roboto
Lietuvos pirkėjai įvertino ne tik „Norfoje“ siūlomos šviežios kiaulienos kokybę.
„Technologiškai tenka atnaujinti ir kitos mėsos – brandintos jautienos – įrangą. Kai prieš penkerius metus ėmėme siūlyti tokią gurmanišką mėsą, pirkėjų sulaukdavome nedaug. Vienu metu net maniau, kad sumanymas parduotuvėse įrengti jautienos brandinimo spintas ir prekiauti tokia 28 paras brandinta jautiena – prastas sumanymas, – dar vieną technologinį etapą prisimena D.Dundulis. – O šiandien „Hyper Norfose“ jau įrengiame ar planuojame įrengti jautienos brandinimo kameras, kurios kelis kartus talpesnės už brandinimo spintas. Mažesnėse „Norfose“ šalia pirmos spintos įrengiame dar po kelias. Siekiame, kad išaugus brandintos jautienos pirkimams jos visuomet užtektų. Štai „Hyper Norfoje“ sostinės Kalvarijų gatvėje vien per mėnesį brandintos jautienos kepsnių jau nuperkama po 3 tonas.“
Pasak „Norfos“ vadovo, modernizavimas pasiekia ir atrodo nekintančias parduotuvių lentynas. Pvz., parduotuvių priesieniuose lentynos keičiamos į 1,5 karto platesnes – naujai montuojamos 60 cm pločio. Mat tokiose lentynose prekės ne tik eksponuojamos pirkėjams, bet jose saugomos ir atsargos, pardavėjams nereikia jų papildyti pristatant iš atsargų sandėliuose, jos randamos čia pat prekybos salėje.
Pasitelkiama ir daugiau sprendimų: prekėms nuo jas atgabenusių sunkvežimių iki parduotuvės lentynų nuvežti naudojami elektriniai vežimėliai, skardoms, kuriose kepami patiekalai parduotuvių salėse, plauti pasitelkiamos automatinės plovimo mašinos, parduotuvių sales iš pradžių plovė darbuotojos su šluostėmis, vėliau pasitelktos stumdomos plovimo mašinos, po to – vairuojamos darbuotojų, o šias dalyje parduotuvių jau pakeitė grindų plovimo robotai.
Našiau dirbant atlyginimai pašoko kartais
„Atrodo, kad tokie sprendimai – elementaru, primityvu ir paprasta, bet galiausiai pasiekiamas pastebimas efektyvumas, darbas organizuojamas racionaliau, darbuotojai sugaišta žymiai mažiau laiko tam tikriems darbams ir gali geriau tenkinti pirkėjų poreikius, – akcentuoja „Norfos“ vadovas. – Beje, prieš du–tris dešimtmečius pasiekti tai pačiai apyvartai kaip šiandien reikėjo tris kartus daugiau darbuotojų arba skirti tris kartus daugiau darbo valandų. Tad bet koks darbo palengvinimas ir racionalesni darbo organizavimo sprendimai galiausiai atveda prie tokių rezultatų. O augant apyvartoms ir didėjant efektyvumui su tuo pačiu darbuotojų skaičiumi uždirbama daugiau, kas leidžia didinti ir darbo užmokesčiui skiriamus finansus.“
„Norfos“ vadovas primena, kad beveik prieš tris dešimtmečius vidutinis tinklo darbuotojo atlyginimas buvo apie 345–500 litų (apie 100–150 Eur), o dabar metinis atlyginimų vidurkis sudaro apie 2.139 Eur, t. y. išaugo iki 20 kartų. D. Dundulis įsitikinęs, kad tobulėjant technologijoms ir pasitelkiant moderniausią įrangą darbuotojai savo funkcijas galės atlikti dar našiau, o tai leis dar labiau didinti jų atlyginimus.
Savitarnos kasos jau „uždirba“ 60% apyvartos
D.Dundulis akcentuoja, kad efektyvinant procesus parduotuvėse ir atsisakant tam tikrų veiklų darbuotojų atleisti nereikėdavo. Pvz., šiandien „Norfos“ pirkėjai jau naudojasi beveik 900 savitarnos kasų, per jas „praeina“ apie 60% visos mažmeninio tinklo apyvartos ir ši dalis nuolat auga. Įprastų kasų su kasininkais likę 440 ir jų nuolat mažėja.
Jis akcentuoja, kad nei kasininkų, nei kitų darbuotojų, kurių funkcijų dėl technologinių permainų atsisakoma, atleisti netenka – tai lemia nuolatinis apyvartos augimas: prekių kiekių pardavimams nuolat kylant darbuotojų prireikia naujoms funkcijoms.
„Pavyzdžiui, dalį prekių siūlome ne vitrinose, kurias nuolat aptarnauja pardavėja, o jau susvertų gaminių vitrinose, kur pirkėjas pats išsirenka prekę. Aišku, ir šiam darbui reikia žmogaus rankų, bet taip organizavus procesus darbuotoja savo darbą gali atlikti našiau, nes ji iš anksto pasveria tortą ar konditerijos gaminį ir jį supakavusi dėžutėje su kaina padeda į vitriną. Pirkėjui tokia sistema taip pat patogesnė, nes jis negaišdamas laiko gali čia pat vitrinoje gali pasirinkti jam labiausia patikusį gaminį“, – pasakoja D.Dundulis.
Pasak jo, jei savo laiku nebūtų padaryta didesnių ar mažesnių pokyčių, technologinių sprendimų, šiandien „Norfos“ tinklo gal jau ir nebūtų. Atlaikyti aštrėjančiai konkurencijai būtina kasdien priimti ir įgyvendinti daugybę sprendimų.
Veiklai vykdyti – 15 ct nuo parduotos prekės euro
„Šiandien tinklui racionaliai veikti užtenka 15% gautos sumos nuo parduotos prekės, t. y. mažmeninio tinklo „Norfa“ išlaikymui reikia 0,15 Eur nuo kiekvienos už 1 Eur parduotos prekės be PVM. Beje, su panašia marža „Norfa“ dirba jau kelis dešimtmečius“, – skaičiuoja „Norfos“ vadovas. Su šiais uždirbtais pinigais „Norfa“ vykdo visą veiklą: jie skiriami darbo užmokesčiui ir mokesčiams, veiklos išlaidoms ir kt. Grynasis įmonės pelningumas per pastaruosius metus sudaro apie 2,3–2,5% nuo pardavimo pajamų.
Anot jo, ne paslaptis, kad veiklos sąnaudas ir, suprantama, prekių savikainą mažina parduotuvėse įdiegti inžineriniai sprendimai. Pvz., modernizuotose ir naujai pastatytose „Norfose“ jų šildymui naudojama iš parduotuvėse veikiančių šaldytuvų bei kitų agregatų paimama šiluma, o taip pat modernūs šilumos siurbliai, efektyvus LED apšvietimas ir šiuolaikinės vėdinimo sistemos sunaudoja kelis kartus mažiau elektros energijos nei buvę anksčiau, o visos sistemos valdomos kompleksiškai. Beje, pirmas toks kompleksinis visų inžinerinių sistemų valdymas „Norfos“ parduotuvėje įdiegtas prieš daugiau kaip 15 m.
„Bet kuris, net smulkiausias sprendimas pasitarnauja tam, kad mes dirbtume efektyviau, našiau, o visa tai lemtų, jog „Norfa“ savo pirkėjams kokybiškas prekes gali pasiūlyti ypač konkurencingomis kainomis“, – apibendrina D.Dundulis.
