Šiandien „Norfos“ įmonių grupei priklausančioje logistikos ir sandėliavimo, gamybos ir nekilnojamojo turto nuomos bendrovėje „Rivona“ dirba arti 1300 darbuotojų, pernai jos apyvarta be PVM pasiekė beveik 821 mln. Eur ir buvo 9% didesnė nei 2024 m.
„Maždaug prieš 15 m. sukūrėme tai, ką turime šiandien, t. y. centralizuotą prekių tiekimą į „Norfas“ iš „Rivonos“ centrinio sandėlio Kėdainiuose. Šiuo metu tik kojinės ir atvirukai į parduotuves atkeliauja ne iš centrinio sandėlio, nes visų dydžių kojinės ir skirtingų paveikslėlių atvirukai turi vienodus brūkšninius BAR kodus, todėl jų tiekėjai turi parduotuvėse pasitikrinti, kokių dydžių kojinių ar vaizdų atvirukai išpirkti ir jais papildyti vitrinas“, – pasakoja vienas iš „Rivonos“ ir „Norfos“ kūrėjų D.Dundulis. Beje, pirmoji „Norfa“ buvo atidaryta sostinėje 1997 m.
Racionalus prekės kelias – mažesnė savikaina
Per šiuos dešimtmečius logistika pasikeitė iš esmės. Dabar naudojama IT sistema prekių užsakymus iš parduotuvių į centrinį sandėlį pateikia automatiškai. Parduotuvių „Norfa“ darbuotojams nereikia kasdien skaičiuoti, kokių prekių liko lentynose ar vitrinose, o kokių ir kiek trūksta – tai pasibaigus darbo dienai suskaičiuoja sistema, gavusi informaciją iš kasų.
Ji pateikia užsakymus į centrinį sandėlį, o IT sistema apibendrina visus užsakymus ir tiekėjams nusiunčia informaciją, kiek ir kokių prekių pagal tikslų grafiką jie turi pristatyti į centrinį sandėlį. Čia gautos prekės išrūšiuojamos į parduotuves ir naktį pakraunamos į sunkvežimius, o šie optimaliu nurodytu maršrutu jas per dieną pristato į visas šalies „Norfos“ parduotuves.
„Prekių užsakymai ir logistika šiandien iš esmės skiriasi. Jei anksčiau iš vietos tiekėjų mes užsakydavome prekes ir jas kurį laiką sandėliuodavome, tai dabar tiksliai nustatytu laiku jų pristatytos greito apyvartumo prekės tą pačią dieną yra paskirstomos į parduotuves, t. y. iki vidurnakčio sandėlis lieka tuščias ir ryte vėl viskas prasideda iš naujo“, – racionaliu darbo organizavimo procesu dalinasi D.Dundulis.
Ne paslaptis, kad kiekvienas procesas reikalauja tam tikrų sąnaudų, todėl išvengus papildomo sandėliavimo prekių savikaina mažėja, o tai atsiliepia ir prekės kainai parduotuvės lentynoje. Dabar tokiu principu – be prekių sandėliavimo – paskirstoma apie 2/3 visų į „Norfas“ gabenamų prekių.
Ilgo galiojimo prekes pristatantys tiekėjai patys pasirenka laisvą laiką, kada yra galimybė atvykus į sandėlį iš karto važiuoti prie iškrovimo rampos. Todėl prie sandėlio nebeliko transporto eilių.
Nuo tiekėjo iki kelio link lentynos – per pusdienį
D.Dundulis atkreipia dėmesį į dar vieną automatinės sistemos teikiamą naudą: ji reikalauja įvesti ir sutikrina visų galiojimo datą turinčių prekių galiojimo terminus. Jei jie trumpesni nei yra numatyta, tokie gaminiai iš tiekėjų nepriimami.
„Kadangi trumpo galiojimo prekės, pavyzdžiui, maisto, mūsų sandėlyje teišbūna pusdienį, atitinkamai jų galiojimas ilgesnis parduotuvėse, mūsų pirkėjas visuomet randa šviežiausių gaminių“, – atkreipia dėmesį „Norfos“ vadovas.
Šiemet „Rivonos“ pramoninių ir bakalėjinių prekių sandėlyje, kuriame saugoma ir paskirstoma per 10.000 rūšių prekių, taip pat bus baigta diegti automatizuota sistema su dirbtiniu intelektu, kuri kas mėnesį leis paskirstyti ir į parduotuves patiekti daugiau kaip 10.000 t prekių.
Beje, dar 2017 m. „Rivonoje“ buvo įdiegtas tuo metu ir Vakarų Europoje temperatūriniam sandėliui ypač inovatyvus sprendimas – sorteris, kuris šviežias trumpo galiojimo prekes skirsto šaldytuve ir kasdien sukomplektuoja išvežti į parduotuves. Jau veikiantis ir naujasis sorteris leis ypač operatyviai paskirstyti prekes į visas „Norfos“ parduotuves.
D.Dundulis prisimena, kad vienu metu, iki modernizavimo ir automatizavimo, „Rivonos“ sandėliuose dirbo per 600 darbuotojų, nors prekių išveždavo kelis kartus mažiau nei šiuo metu. Jei anksčiau per mėnesį veždavo apie 10.000 t prekių, tai š. m. kovą į „Norfos“ parduotuves išgabenta per 33.000 t, o darbuotojų yra vos 300.
Ne tik išveža, bet ir parsiveža
Tęsdamas mintį apie sandėliavimo ir logistikos iššūkius bei sprendimus per kelis dešimtmečius D.Dundulis prisimena, kad nuolatinis galvos skausmas buvo, „kaip vienu sunkvežimiu pervežti kuo daugiau prekių ir kaip prekes išvežioti kuo racionaliau, su mažiau kilometrų“.
„Mes samdome specializuotą įmonę, kuri pagal iš parduotuvių gautus prekių užsakymus ima derinti ir skaičiuoti racionaliausius maršrutus, suskirstyti prekes į padėklus, kad jie būtų užpildyti maksimaliai, ir „krauti“ juos į sunkvežimius“, – patirtimi dalinasi „Rivonos“ ir „Norfos“ vadovas.
„Norfa“ vienintelė iš mažmeninių šalies tinklų turi nuosavą prekių išvežiojimo transportą. Tiksliau, „Rivona“ yra įsigijusi sunkvežimius, kuriuose yra tik dviejų dydžių krovinių erdvės, kas gerokai palengvina jų racionalų pakrovimą. Taip pat dalis sunkvežimių turi temperatūrinio rėžimo galimybes.
„Toks standartas leidžia bet kuriuo momentu vieną transporto priemonę, pvz., dėl gedimo, pakeisti kita. Vieno tipo neužtenka, nes vilkikai su ilgomis puspriekabėmis negali privažiuoti prie visų „Norfų“, ypač mažųjų, todėl tenka naudoti ir mažesnius sunkvežimius su priekabomis, – teigia D. Dundulis. – Beje, mes, matyt, vieninteliai iš prekybos tinklų sunkvežimius naudojame ne tik prekėms į „Norfas“ pristatyti, bet ir prekėms iš tiekėjų į centrinį sandėlį parsivežti. Apie 95% mūsų sunkvežimių išsikrovę parduotuvėse grįždami pakeliui surenka Lietuvos tiekėjų prekes.“
Šia paslauga linkę naudotis didesnė dalis „Norfos“ tiekėjų, ypač ilgo galiojimo prekių, nes „Rivona“ gali pasiūlyti patrauklius įkainius – juk sunkvežimis bet kokiu atveju turi grįžti į centrinį sandėlį. D.Dundulis akcentuoja, kad tokia sistema svariai prisideda prie realaus tvarumo, padeda mažinti CO2 išmetimus.
Kodėl savo transportas racionaliau
„Rivona“ per pastaruosius pora metų atnaujino beveik visą transporto parką, eksploatuoja apie 80 sunkvežimių, juos aptarnauja pusantro karto daugiau vairuotojų. Prieš didžiąsias šventes ir išaugus pardavimams sunkvežimiai kasdien padaro po du reisus, o vidutiniškai per dieną – po 1,5 reiso.
„Savo transporto parką nusprendėme įsigyti dėl kelių priežasčių. Kaip jau minėjau, eksploatuodami vienodus sunkvežimius juos galime racionaliau krauti. Neturint savo transporto prieš šventes ir vasarą, kai pirkimai išauga, ima stigti šią paslaugą teikiančių įmonių pajėgumą. Dabar visus darbus mes galime organizuotis planingai“, – akcentuoja „Norfos“ ir „Rivonos“ vadovas.
Tiesa, šviežios mėsos išvežiojimui retkarčiais, per didžiuosius prekybos pikus, kai staiga šokteli jos paklausa, samdomi ir kitų bendrovių šaldytuvai.
„Nors radome sprendimą ir šiam iššūkiui – įsigijome priekabų-šaldytuvų, kurios, kai nereikia išvežioti šviežios mėsos, dirba centriniame sandėlyje Kėdainiuose, o kai skerdienos paklausa šokteli, važiuoja „dirbti“ į Šilalės r. esantį „Rivonos“ Mėsos perdirbimo padalinį“, – dar vienu sprendimu dalinasi D.Dundulis.
Pasak jo, ir toliau analizuojama, kokias naujausias technologijas ir įrangą panaudoti, kad darbą būtų galima organizuoti dar racionaliau.
