2026-05-08 08:32

Dainius Dundulis paaiškina: kodėl „Norfos“ darbuotojų atlyginimai didesni, nors prekes parduoda pigiau

„Kovo mėnesio atlyginimų palyginimas šalies didžiuosiuose mažmeninės prekybos tinkluose vėl rodo, kad absoliuti dauguma „Norfos“ darbuotojų šioje rinkoje gauna didžiausius atlyginimus, o mediana gerokai viršija kitų senbuvių šį rodiklį“, – remdamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra“) duomenimis konstatuoja Dainius Dundulis, 161 parduotuvę Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Šią lyderystę „Norfa“ išlaiko jau ne pirmus metus.
Dainius Dundulis
Dainius Dundulis / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

„Sodra“ pateikiamais duomenimis darbuotojų, draudžiamų visą kalendorinį mėnesį, draudžiamųjų pajamų mediana „Norfoje“ kovą sudarė 2.057,92 Eur.

„Norfos“ darbuotojų atlyginimai – kitoje kategorijoje

Mažiausiai nuo didesnei daliai „Norfos“ darbuotojų mokamų atlyginimų atsiliko „Lidl“ tinklas – čia kovo mediana buvo mažesnė kiek daugiau nei 144 Eur (-7,5%) ir sudarė 1.913,76 Eur. Kiti didieji ir ilgesnį laiką šalyje veikiantys mažmeninės prekybos tinklai nuo didžiausios atlyginimų medianos šioje rinkoje atsiliko gerokai labiau: „Iki“ tinkle ji sudarė 1.527,96 Eur (beveik -530 Eur arba apie -35%), „Maxima“ – 1.512,48 Eur (-545 Eur arba -36%), „Rimi“ – beveik -627 Eur arba -44%).

Atlyginimų mediana realiausiai atspindi didžiosios dalies darbuotojų atlyginimus. Mažmeninės prekybos įmonėse – tai didžioji dalis dirbančių parduotuvėse ir tiesiogiai aptarnaujančių pirkėjus. Mediana gaunama atėmus po 25% didžiausių bei mažiausių atlyginimų įmonėje ir paėmus 50% viduryje esančių darbuotojų atlyginimus.

Shutterstock nuotr./Pinigai
Shutterstock nuotr./Pinigai

Beje, vertinant vadinamąjį 25% kvantilį, t. y. kokio dydžio pajamas uždirbo ties 25% mažiausiai uždirbančių dalies riba esantis darbuotojas, „Norfos“ darbuotojų atlyginimai dar labiau „išsišoka“ – čia kovą jis buvo beveik 1.702 Eur, kai „Lidl“ – 1.474 Eur, „Maximoje“ – 1.366 Eur, „Iki“ – 1.318 Eur, „Rimi“ – beveik 1.292 Eur.

„Akivaizdu, kad „Norfos“ darbuotojų atlyginimai, palyginti su kitų mažmeninės prekybos tinklų senbuvių, yra visai kitoje kategorijoje – žymiai didesni“, – atkreipia dėmesį „Norfos“ vadovas. „Norfoje“ dirba apie 3.600 darbuotojų.

Geriau, jei konkurentai atlyginimus didintų greičiau

Balandžio pabaigoje portale VZ.lt publikuotame straipsnyje buvo pateiktas visą ir ne visą kalendorinį mėnesį dirbusių darbuotojų medianos pokytis š. m. kovą palyginti su 2025 m. kovu. Per 12 mėnesių jis labiausiai – 11,6% – didėjo „Maximoje“, o „Iki“ – 10,6%, „Lidl“ – 10,2%, „Norfoje“ – 8,6%, „Rimi“ – 7,1%. Pasak D. Dundulio, tokiais tempais – po kelis procentinius punktus daugiau nei „Norfa“ – didinant atlyginimus seniesiems konkurentams dabar esančios 35–44% prarajos per artimiausius metus įveikti neįmanoma.

„Gal paradoksaliai nuskambės, bet mums būtų geriau, jei konkurentai atlyginimais mus vytųsi greičiau – tuomet galėtume pakelti visos šakos darbuotojų atlyginimus ir taip stipriai neišsišokti, nes turime nevienodas konkurencines sąlygas, – teigia „Norfos“ vadovas. – Beje, kai „Sodra“ ėmė viešinti atlyginimus, baigėsi spekuliacijos, kur jie mažiausi ar didžiausi.“

„Norfos“ nuotr./Dainius Dundulis atnaujintoje „Norfos“ parduotuvėje
„Norfos“ nuotr./Dainius Dundulis atnaujintoje „Norfos“ parduotuvėje

Analizuodamas „Sodros“ informaciją D.Dundulis atkreipia dėmesį ir 75% kvantilį, kuris parodo, kokio dydžio pajamas uždirbo ties 25% daugiausiai uždirbančių dalies riba esantis darbuotojas, bei standartinį nuokrypį. Pastarasis rodiklis padeda suvokti, ar kažkas įmonėje gauna išskirtinį darbo užmokestį, t. y. kuo nuokrypis didesnis, tuo akivaizdžiau, kad įmonėje yra darbuotojų, kurie gauna išskirtinai didelius atlyginimus.

„Sodros“ duomenimis, didžiausias visą kovo mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų standartinis nuokrypis – daugiau kaip 2.776 Eur – buvo „Lidl“, kur ir 75% kvantilis didžiausias– 2.732 Eur. „Iki“ standartinis nuokrypis buvo beveik 1.378 Eur, „Rimi“ – beveik 1.044 Eur, „Maximoje“ – beveik 977 Eur, o mažiausias „Norfoje“ – 812 Eur.

„Tokį rodiklį galime pasiekti dėl kelių priežasčių. „Norfos mažmenos“ biure, palyginti su konkurentais, dirba labai mažai administracijos darbuotojų, o „Sodros“ duomenys rodo, kad mūsų įvairių grandžių darbuotojų atlyginimų dydžiai skiriasi gerokai mažiau nei kituose didžiuosiuose mažmeninės prekybos tinkluose“, – atkreipia dėmesį D.Dundulis.

Atstovų nuotr./„Norfos“ parduotuvėje
Atstovų nuotr./„Norfos“ parduotuvėje

„Norfoje“ prekių krepšelis per metus pigo beveik 1%

„Norfos“ vadovas prognozuoja, kad tolesnis inovacijų diegimas, pasitelktos naujos modernesnės ir darbą našiau padedančios atlikti technologijos bei įranga sudarys galimybes ir šiemet bent 4–8% didinti „Norfos“ darbuotojų atlyginimus.

„Neskriausdami pirkėjo, t. y. nedidindami parduodamų prekių kainų, atlyginimus galime pasididinti tik padidinę savo darbo našumą. Pavyzdžiui, palyginti 2025 m. balandžio mėnesio prekių krepšelio kainą su š. m. tuo pačiu laikotarpiu matome, kad krepšelis atpigo 0,85%.

Taigi, prekes parduodame pigiau nei pernai, nors atlyginimus padidinome beveik 9% – tai galėjome padaryti tik padidinę darbo efektyvumą – per tą patį laiką ir su tiek pat žmonių atlikdami daugiau darbų. Juk tik atrodo, kad atlyginimus moka darbdavys, – iš tiesų jį užsidirba kiekvienas darbuotojas ir jis privalo pajusti: efektyviau atlieki darbą – užsidirbi daugiau. Tai privaloma formulė“, – teigia „Norfos“ vadovas.

Pasak jo, siekis nuolat didinti efektyvumą reikalauja kiekvieno vadovo kūrybingumo, kiekvieno darbuotojo sąžiningumo ir tinkamo požiūrio į savo atliekamas pareigas.

Kas labiausiai didino veiklos efektyvumą ir atlyginimų augimą

„Nors galiu išvardinti ir pastarųjų metų sprendimus, kurie labiausia didino mūsų veiklos efektyvumą. Pirmiausia – savitarnos kasos, kurių jau turime beveik 900 arba dvigubai daugiau nei įprastų su kasininkais. Jos darbuotojams leidžia dirbti kelis kartus efektyviau, parduotuvėse su pakankamu skaičiumi savitarnos kasų, kaip taisyklė, atlyginimai didesni“, – skaičiuoja „Norfos“ vadovas.

Kitas svarbus sprendimas – pakankamas lentynų skaičius esamai parduotuvės apyvartai, t. y., kad darbuotoja į lentynas prekybos salėje galėtų sudėti visas naujai gautas prekes, jų nereikėtų sandėliuoti parduotuvės pagalbinėse patalpose, o po kurio laiko gabenti į salę tam švaistant papildomą laiką.

Beje, rudenį „Norfose“ planuojama įrengti ir dideles šaldymo spintas, kuriose bus sudedami visi į parduotuvę pristatyti šaldyti produktai, jų nereikės sandėliuoti už prekybos salės ribų.

„Greičiau iškrauti prekes padeda net specialūs konteineriai makulatūrai – išdėliodamas prekes darbuotojas į juos sumeta visas pakuotes, o po to konteinerį įstumia į presą, kuris makulatūrą supakuoja, – dar viena darbo efektyvumą didinančia priemone dalinasi D.Dundulis. – Netgi mūsų pirmadieninės šviežių vaisių ir daržovių ar žuvies ant ledo ir rūkytos, žieminių prekių išpardavimo akcijos svariai prisideda prie veiklos efektyvumo, nes darbuotojams žymiai paprasčiau prižiūrėti ir iš paruošti ištuštėjusias lentynas naujoms prekėms, nereikia surinkti neparduotų prekių ir jų vežioti, sandėliuoti.“

Atstovų nuotr./„Hyper Norfa“ Kaune
Atstovų nuotr./„Hyper Norfa“ Kaune

Didins efektyvumą, kad darbuotojai galėtų uždirbti dar daugiau

„Norfos“ vadovas atkreipia dėmesį, kad atskirose tinklo parduotuvėse darbuotojų atlyginimai gali skirtis priklausomai nuo kiekvieno darbuotojo ir visos parduotuvės veiklos efektyvumo. Ir pats D. Dundulis, ir regionų vadovai siekia išsiaiškinti efektyviausiai dirbančių parduotuvių sėkmės formules, jomis pasidalinti su kolegomis.

„Kurį laiką stebėdamas darbą parduotuvėje gali pamatyti, kur iššvaistomas laikas, kaip ir kodėl tą patį darbą kitoje parduotuvėje kolegos atlieka žymiai efektyviau, per trumpesnį laiką. Jei iškraunant prekes yra daug niuansų, kurie lemia efektyvumą ir uždarbį, tai dirbančiųjų kasose gebėjimus galima apskaičiuoti sekundėmis, – akcentuoja D.Dundulis. – Tiesa, yra darbuotojų, kuriems pasiekti aukštą kvalifikaciją reikia daug laiko, todėl jie ir uždirba gerokai daugiau. Kaip taisyklė, parduotuvėse daugiausiai uždirba ypač gerai savo profesiją įvaldę mėsos išpjaustytojai, nuo jų nedaug atsilieka sumaniausios kasininkės ir vitrinų darbuotojos. Mažiau kompetencijų reikalaujantys darbuotojai, kaip krovėjai, kuriuos apmokyti užtrunka vos kelias dienas, uždirba kiek mažiau.“

„Norfos“ vadovas juokauja, kad nuo pat veiklos pradžios, beveik tris dešimtmečius, jis girdi tuos pačius darbdavių skundus: „Darbuotojų trūksta“.

„Mes šios problemos nejaučiame, matyt, ir todėl, kad efektyviausiai dirbantiems mokama ypač didelius atlyginimus. Tiesa, idealių darbuotojų rasti sunku, bet ir mes patys nesame idealūs“, – šmaikštauja „Norfos“ vadovas.

Baigdamas pokalbį jis jau dalinasi naujomis idėjomis, ką ir kaip tobulinti, kad žmonės galėtų dirbti lengviau ir našiau, o daugelio parduodamų prekių kainos „Norfoje“ ir toliau būtų vienos mažiausių.

„Šių metų pirmojo ketvirčio rezultatai leidžia prognozuoti, kad, jei neįvyks ko nors labai netikėto, mūsų kolektyvui ir toliau pavyks didinti veiklos efektyvumą įdiegus naujas technologijas, kas sudarys galimybes darbuotojams per metus atlyginimą pasididinti apie 8% ir toliau išlaikyti solidų darbo užmokesčio atotrūkį nuo senųjų konkurentų, – įsitikinęs „Norfos“ vadovas. – Atlyginimo didėjimas priklauso nuo bendro darbo, – kaip sumaniai vadovauja visų grandžių vadovai ir kaip savo darbą atlieka kiekvienas parduotuvės darbuotojas. Darbdavys tik išmoka tai, ką sugebame užsidirbti.“

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą