Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 23d. 16:03

Dėl restoranų ir barų laiko ribojimo – apmaudas, nežinia ir išradingi sprendimai

Akimirka iš Islandijos gatvės
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr. / Akimirka iš Islandijos gatvės

Vilniaus senamiestyje restoraną „Dine“ valdanti įmonė jau kurį laiką siūlo klientams neįprastą paslaugą – surengti vakarienę jų pačių namuose. „Į jūsų namus“ kartas nuo karto keliaujantis restoranas sako, kad paslauga turbūt taps dar populiaresnė dėl COVID-19 plitimo valdžiai įvedant vis naujus ribojimus.

„Dabar tai tikrai labai aktualu, kur kas aktualiau pastarosiomis savaitėmis“, – 15min sakė įmonės „Laiko virtuvė“, valdančios „Dine“ restoraną, vadovas Arminas Darasevičius.

Apie paslaugą informuojančiu pranešimu feisbuke pasidalino 34 žmonės, dar 48 socialinio tinklo vartotojai uždėjo patiktukus – kur kas daugiau nei įprastai šioje paskyroje.

Šis restoranas – vienas iš daugelio, pastaruoju metu ieškantis išradingų sprendimų neprarasti klientų, kai Lietuvoje smarkiai auga užsikrėtimų COVID-19 skaičius.

„Gediminas Gražys Photography“ nuotr./Restoranas „Dine“
„Gediminas Gražys Photography“ nuotr./Restoranas „Dine“

Vyriausybė šią savaitę nusprendė nuo ateinančio pirmadienio apriboti barų, restoranų ir naktinių klubų darbo laiką iki vidurnakčio.

Nors minimo restorano darbo laiko tai nesutrumpins, pasak A.Darasevičiaus, augantis koronaviruso atvejų skaičius ir pareigūnų retorika mažina žmonių norą valgyti ne namuose.

Jeigu gyvename demokratijoje, o ne kokiame Minske, tai Vyriausybė privalo derėtis su sektoriaus atstovais dėl tokių drastiškų priemonių.

„Žmonės sulaukia žinutės niekur neiti ir tai vienareikšmiškai atsiliepia“, – teigė verslininkas.

Apie įdomų veiklos koregavimą neseniai pranešė ir salotų baras „Mano Guru“ – jis persikelia į maisto vagonėlį.

„Nuo šiandien „Mano Guru" maisto vagonėlis keliaus po Vilnių ir pasieks socialiai atsakingus valgytojus, esančius įvairiuose rajonuose.

Partnerio nuotr./„Kavinė „Mano guru“
Partnerio nuotr./„Kavinė „Mano guru“

Galime atvykti į sutartą vietą prie jūsų biuro ar į šventės vietą lauke. Būsime ir gyvenamuosiuose rajonuose, kad žmonės, dirbantys iš namų, galėtų užsisakyti paruoštus pietus ar vakarienes“, – rašoma baro feisbuko paskyroje.

Apmaudas ir pasipiktinimas

Darbo laiko ribojimas, panašu, labiausiai liečia barus ir naktinius klubus, o sprendimais nepatenkinti šio verslo atstovai grasina atverti teismų duris.

„Jeigu gyvename demokratijoje, o ne kokiame Minske, tai Vyriausybė privalo derėtis su sektoriaus atstovais dėl tokių drastiškų priemonių“, – 15min sakė keliolikai įstaigų atstovaujančio Vilniaus naktinio aljanso vadovas Markas Adamas Haroldas.

Jis teigia, kad centrinės valdžios sprendimas juos šokiravo, nes dar praėjusią savaitę buvo kalbėta apie tai, jog viešojo maitinimo ar pasilinksminimo vietų darbo tvarką turėtų reguliuoti savivaldybės.

Man gaila, kad esame kaltinami neatsakingumu, bet niekas taip ir nepatikrino, kaip dirbame.

Ši organizacija artimiausiu metu žada pabaigti ieškinį teismui, kur bandys įrodyti, kad sprendimas riboti darbo laiką yra neproporcingas ir nepagrįstas.

„Norėčiau, kad valdžiai būtų iškeltas klausimas, ar jie mato bent vieną miestą pasaulyje, kur laiko apribojimai veikia. Įvardinkite bent vieną“, – sakė M.A.Haroldas.

Pasak jo, kur kas aiškesnis sprendimas verslui būtų tiesiog laikinai uždaryti pasilinksminimo vietas su aiškia nuoroda, kada jos vėl galėtų atsiverti, tuo pačiu kompensuojant patalpų nuomos išlaidas.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Markas Adamas Haroldas
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Markas Adamas Haroldas

Vilniaus naktinio aljanso vadovas taip pat stebisi, kad iki šiol niekas nekontroliavo, kaip barai ar naktiniai klubai laikosi COVID-19 prevencijos reikalavimų.

„Man gaila, kad esame kaltinami neatsakingumu, bet niekas taip ir nepatikrino, kaip dirbame“, – tvirtino jis.

Restoranų atstovai iš Vyriausybės pusės taip pat pasigedo dialogo.

„Restoranams tas darbo laiko ribojimas nėra labai blogai, bet mūsų netenkina, kad eilinį kartą sprendimai su verslu buvo nederinti“, – 15min sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Pasak jos, restoranų sektoriui šiuo metu labiausiai rūpi išsaugoti darbuotojus, tačiau su dabartinėmis prastovų subsidijavimo taisyklėmis tai sunkiai įmanoma. Šis verslas taip pat norėtų, kad valdžia vėl kompensuotų patalpų nuomą.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Evalda Šiškauskienė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Evalda Šiškauskienė

E.Šiškauskienė dėl susidariusios padėties kaltina ir Seimo rinkimų sukeltą tarpuvaldį.

„Deja, nueinantiesiems mes nelabai rūpime, o ateinančiųjų dar nėra“, – teigė ji.

Kokius lankytojų duomenis ir kaip reikės rinkti?

Diskusijas kelia ir Vyriausybės reikalavimas nuo pirmadienio registruoti restoranų, barų ir naktinių klubų lankytojus.

Tai reikalinga siekiant įspėti žmones, jeigu tokioje įstaigoje kils koronaviruso židinys.

Sektoriaus atstovai likus pustrečios paros iki įsigaliojimo dar neturi pilnos informacijos.

„Jau penktadienis, bet šiai dienai dar neturime jokių žinių, kokius klientų duomenis turime rinkti“, – sakė E.Šiškauskienė.

Penktadienio popietę pasirodė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymas, kuriuo nustatoma, kad viešojo maitinimo įstaigos turės sužinoti kiekvieno kliento vardą, pavardę ir telefono numerį. Šie duomenys turės būti saugomi 21 dieną, o po to nedelsiant sunaikinami. Prireikus šie duomenys Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui turės būti pateikiami per dvi darbo dienas.

Šis įpareigojimas nuo spalio 26 d. įsigalioja ir laisvalaikio bei pramogų paslaugų teikėjams.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Akimirka iš Vilniaus gatvės
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Akimirka iš Vilniaus gatvės

Advokatų kontoros „Sorainen“ teisininkas Paulius Mockevičius teigia, kad viešojo maitinimo ir pasilinksminimo vietas valdančios įmonės teisiškai taps duomenų valdytojais ir jiems bus taikomos su duomenų apsauga susijusios BDAR nuostatos.

„Už jų nesilaikymą įmonėms gresia net iki 4 proc. metinės apyvartos arba iki 20 mln. eurų siekiančios baudos“, – žiniasklaidai paskelbtame komentare teigė ekspertas.

Anot P.Mockevičiaus, lankytojus registruoti ketinančios įstaigos turėtų imtis tinkamų techninių ir organizacinių priemonių surinktiems duomenims apsaugoti.

„Tam svarbu iš anksto nustatyti ir dokumentuoti lankytojų registracijos bei su ja susijusių duomenų tvarkymo procedūras, paskirti už lankytojų duomenų rinkimą, saugojimą ir sunaikinimą atsakingus darbuotojus, užtikrinti, kad prie lankytojų duomenų neprieitų įgaliojimo neturintys personalo nariai ar pašaliniai asmenys“, – kalbėjo P.Mockevičius.

Klausimas, kiek duomenų apsaugos taisykles atitiks sprendimas asmens duomenis rinkti, pavyzdžiui, padavėjams.

Būtent taip svarsto daryti restorano „Dine“ valdytojas.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Akimirka iš Islandijos gatvės
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Akimirka iš Islandijos gatvės

„Mes kiekvieną svečią pasitinkame, sukabiname drabužius, bendraujame, tikrai turime laiko užregistruoti. Galų gale, padavėjas visuomet bendrauja su stalu, todėl gali susirinkti tuos duomenis“, – tvirtino restoraną valdančios įmonės direktorius.

Rinkti asmens duomenis turėtų būti sunkiau baruose, kur personalo dėmesys vienam klientui yra mažesnis.

Vis dėlto Vilniaus naktinio aljanso nariai jau kurį laiką taiko sistemą, kai į barą ar naktinį klubą užėjęs asmuo į specialų telefono numerį turi nusiųsti SMS žinutę su savo duomenimis.

M.A.Haroldas sakė, kad ši sistema vystoma laikantis asmens duomenų apsaugos reikalavimų.

„Yra rekomendacija laikyti duomenis 21 dieną, o paskui juos nuasmeniname, kad nebūtų įmanoma atsekti“, – pasakojo jis.

Lietuvoje pastarosiomis savaitėmis fiksuojami šimtai koronaviruso atvejų per parą. Ketvirtadienį buvo pasiektas naujas rekordas – 442 atvejai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Video

00:16
06:27
02:21

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką